Nemokamas pristatymas į „Omniva" paštomatus visose Baltijos šalyse perkant nuo 20 eur!
Magnis
Magnis yra ketvirtas pagal gausumą mineralas žmogaus organizme. Jis labai svarbus normaliai ląstelių veiklai ir jų dalijimosi procesui, energinei medžiagų apykaitai, normaliam nervų ir raumenų funkcionavimui, širdies ritmui palaikyti ir imunitetui stiprinti. Manoma, kad tinkamomis dozėmis vartojamas magnis gydo migreną, lėtinius skausmus, nerimą ir depresiją.
Magnis – natūralus mineralas, atrastas 1755 m. Tai aštuntas pagal gausumą elementas žemėje, tačiau gamtoje jis randamas tik junginiuose, o ne grynas. Natūraliai jo randama didelėse mineralinėse nuosėdinėse, pavyzdžiui, magnezito ir dolomito, uolienose.
Magnis reikalingas visam organizmui – raumenims susitraukti, nervų sistemai impulsams siųsti ir priimti. Magnis užtikrina sklandų širdies plakimą ir stiprina imuninę sistemą.
Magnis yra būtina mitybos sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje svarbių medžiagų apykaitos reakcijų, tokių kaip energijos gamyba, gliukozė ir nukleino rūgščių ir baltymų sintezė.
Magnis taip pat labai svarbus kalcio ir kalio jonų aktyviam pernešimui per ląstelių membranas. Šis procesas svarbus nervų impulsų valdymui, raumenų susitraukimui ir normaliai širdies veiklai užtikrinti.
Neurologiniu atžvilgiu magnis svarbus nervų impulsų perdavimui ir nervų bei raumenų veiklai. Jis taip pat apsaugo nuo per didelio susijaudinimo, kuris gali sukelti neuronų ląstelių mirtį (eksitotoksikaciją), o tai savo ruožtu yra susiję su įvairiais neurologiniais sutrikimais. Atsižvelgus į tai, kokios svarbios yra šios nervų sistemos funkcijos, magnis – mineralas, sukėlęs labai didelį susidomėjimą, kaip galima neurologinių sutrikimų profilaktikos ir gydymo priemonė. Šiandien mokslinė literatūra nagrinėja magnio naudingumą sergant migrena, lėtiniais skausmais, epilepsija, Alzheimerio, Parkinsono liga ir insultu, taip pat dažnai pasitaikančiais nerimo ir depresijos atvejais.
Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.
Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.1
Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.
Magnis yra labai svarbus mūsų organizmui, tačiau ne visiems žmonėms jo užtenka. Kodėl? Priežastys gali būti labai įvairios. JAV nacionalinis sveikatos institutas nurodo šias magnio trūkumo rizikos grupes:
Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis
Lėtinis viduriavimas ir riebalų malabsorbcija, kurią sukelia Krono liga, glitimui jautri enteropatija (celiakija) ir regioninis enteritas ilgainiui gali sukelti magnio išsekimą organizme. Plonosios žarnos, ypač klubinės žarnos, rezekcija dažniausiai sukelia malabsorbciją ir magnio praradimą.
Žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu
Žmonėms, sergantiems atsparumu insulinui ir (arba) 2 tipo cukriniu diabetu, gali atsirasti magnio trūkumas ir padidėti magnio išsiskyrimas su šlapimu. Atrodo, kad magnio netekimas yra antrinis, jei inkstuose yra didesnė gliukozės koncentracija, dėl kurios pagausėja šlapimo.
Žmonės, priklausomi nuo alkoholio
Magnio trūkumas būdingas lėtiniu alkoholizmu sergantiems žmonėms. Šiems žmonėms būdingi nesveikos mitybos įpročiai ir nepatenkinama bendra mitybos būklė; virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant vėmimą, viduriavimą ir steatorėją (riebias išmatas), kurias sukelia pankreatitas; inkstų funkcijos sutrikimas su per dideliu magnio išsiskyrimu su šlapimu; fosfatų išeikvojimas; vitamino D trūkumas; ūminė alkoholinė ketoacidozė; antrinis hiperaldosteronizmas dėl kepenų ligos – visa tai gali prisidėti prie magnio išsekimo organizme.
Senyvo amžiaus žmonės
Vyresni žmonės su maistu gauna mažiau magnio nei jaunesni. Be to, senėjant magnio įsisavinimas žarnyne mažėja ir jo išskyrimas per inkstus didėja. Senyvo amžiaus žmonės taip pat dažniau serga lėtinėmis ligomis arba vartoja vaistus, kurie keičia magnio kiekį organizme, todėl gali padidėti magnio trūkumo rizika.
Dauguma žmonių gali gauti pakankamai magnio valgydami tokius maisto produktus, kaip žalios lapinės daržovės, sėklos (pvz., moliūgų), nesmulkinti grūdai, pupelės, riešutai ir žuvys. Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomo ar patvirtinto magnio trūkumo, paprastai reikia 350 mg magnio per dieną.
Daugelis vaistų gali sąveikauti su magnio papildais arba apskritai paveikti magnio būklę. Kai kurie pavyzdžiai bus paminėti toliau. Žmonės, kurie nuolatos vartoja šiuos ir kitus šių grupių vaistus, turėtų aptarti magnio vartojimą su savo gydytojais.
Bisfosfonatai
Maisto papildai, kuriuose yra didelis kiekis magnio, arba vaistai gali sumažinti geriamųjų bisfosfonatų, pavyzdžiui, alendronato (Fosamax®), kuris vartojamas osteoporozei gydyti, įsigėrimą. Geriant maisto papildus arba vaistus su magniu ir geriamuosius bisfosfonatus, reikia padaryti bent 2 valandų pertrauką.
Antibiotikai
Magnis gali sudaryti netirpius kompleksus su tetraciklinais, tokiais kaip demeklociklinas (Declomycin®) ir doksiciklinas (Vibramycin®), taip pat chinolonų grupės antibiotikais, tokiais kaip ciprofloksacinas (Cipro®) ir levofloksacinas (Levaquin®). Šiuos antibiotikus reikia gerti bent 2 valandas prieš arba 4–6 valandas, išgėrus maisto papildo su magniu.
Diuretikai
Lėtinis gydymas kilpiniais diuretikais, tokiais kaip furosemidas (Lasix®) ir bumetanidas (Bumex®), ir tiazidiniais diuretikais, tokiais kaip hidrochlorotiazidas (Aquazide H®) ir etakrino rūgštis (Edecrin®), gali padidinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti magnio išsekimą organizme. O kalį sulaikantys diuretikai, tokie kaip amiloridas (Midamor®) ir spironolaktonas (Aldactone®), mažina magnio išsiskyrimą.
Protonų siurblio inhibitoriai
Ilgalaikis (paprastai ilgiau nei metus) receptinių protonų siurblio inhibitorių (PSI) vaistų, tokių kaip ezomeprazolio magnio (Nexium®) ir lansoprazolo (Prevacid®), vartojimas gali sukelti hipomagnezemiją. JAV maisto ir vaistų administracijos išnagrinėtais atvejais magnio papildai dažnai padidino mažą magnio kiekį serume, kurį sukėlė PSI. Tačiau 25 % atvejų papildai nepadidino magnio kiekio, todėl pacientai turėjo nutraukti PSI vartojimą. JAV maisto ir vaistų administracija rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistams prieš ilgalaikį PSI gydymą išmatuoti magnio kiekį paciento serume ir periodiškai jį tikrinti. 1
Įprastai magnis yra gerai toleruojamas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad bet koks maisto papildas, kuriame yra magnio, taip pat gali turėti šalutinį magnio sukeliamą poveikį. Didžiausias magnio trūkumas yra tas, kad kai kuriems žmonėms jis gali sukelti viduriavimą, lengvų skrandžio spazmų, virškinimo sutrikimų, pykinimą, vėmimą ir kitų šalutinių poveikių. Žmonės, kurių kraujospūdis yra žemas, produktus su magniu turėtų vartoti atsargiai, nes magnis gali pažeminti kraujospūdį.
Magnis tikriausiai yra vienas iš labiausiai ištirtų mineralų, būtent žmonėms, sergantiems migrena ar galvos skausmais. Kai kuriais tyrimais įrodyta, kad migrenos kamuojamų žmonių kraujospūdis dažnai būna žemesnis nei žmonių, kurių nekamuoja galvos skausmai. Kai kurie mokslininkai mano, kad magnis blokuoja signalus smegenyse, sukeliančius migreną su aura arba regėjimo ir kitų pojūčių pokyčiais. Taip pat tyrimais įrodyta, kad magnis sulaiko kai kurias skausmus sukeliančias chemines medžiagas. Be to, atrodo, kad sumažėjęs magnio kiekis taip pat sukelia smegenų kraujagyslių susiaurėjimą ir dėl to gali prasidėti migrena.
Migrena yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas stiprus galvos skausmas ir įvairūs kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofobija, kartais regėjimo sutrikimai. Magnis yra žmogaus kūnui reikalingas jonas, jis labai svarbus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Viena iš pagrindinių magnio savybių yra palaikyti elektrinį neuronų potencialą. Todėl magnio trūkumas gali sukelti neurologinių komplikacijų. Migrena dažniausiai siejama su mažu magnio kiekiu serume ir smegenų skystyje. Magnio trūkumas vaidina svarbų vaidmenį migrenos patogenezėje. Štai kodėl magnis plačiai naudojamas migrenos profilaktikai ir gydymui .
Moksliniuose tyrimuose, kurių metu dalyviai kasdien gaudavo papildomą magnio kiekį migrenos profilaktikai, buvo vartojamos įvairios magnio dozes (400–1200 mg per dieną) ir skirtingą laikotarpį, todėl sunku tiksliai nustatyti, kiek magnio reikia žmogui, kad būtų išvengta migrenos ir greičiausiai tai individualu (priklausomai nuo to, kiek daug trūksta žmogui magnio).
Kelios organizacijos, pavyzdžiui, Kanados galvos skausmų draugija, rekomenduoja magnį kaip profilaktinę suaugusiųjų migrenos terapiją, o ypač specialią magnio dozę – 600 mg elementinio magnio per dieną.
Magnio papildai nepalengvina migrenos priepuolių dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
vartojamas papildas neturi labai gero biologinio prieinamumo, tai reiškia, kad jis nėra gerai biologiškai įsisavinamas. Dažniausiai taip nutinka su nekokybiškais papildais, kurių magnio elementinė vertė yra maža (ne visada maisto papildo sudėtyje nurodytas magnio kiekis reiškia, kad gaminyje yra daug elementinio magnio), taip pat įvairių rūšių magnis turi geresnį arba blogesnį biologinį įsisavinimą nei kiti.
Jei, išgėrę skirtą paros dozę, viduriuojate, tikėtina, kad maisto papildas nėra pakankamai gerai pasisavinamas ir neužtikrina norimo poveikio.
Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.
Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.
Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.
Žodis „magnis“ kilęs iš Graikijos Magnezijos regiono, kur randami natūralūs šio elemento junginiai.
Magnio pienas, kuris veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė ir gydo virškinimo sutrikimus, yra magnio, vandenilio ir deguonies molekulių junginys.
Negesinkite magnio liepsnos vandeniu. Vandeniu užpiltas degantis magnis pradės degti dar greičiau, jo liepsna bus aštri.
Magnio jonai yra rūgštūs ir kartūs. Nedidelis magnio kiekis suteikia mineraliniam vandeniui skonio.
Pagal masę magnis yra 11-asis pagal gausumą elementas žmogaus organizme. Magnio jonų yra kiekvienoje kūno ląstelėje.
Apie 60 % žmogaus organizme esančio magnio yra griaučiuose, 39 % – raumenų audiniuose, 1 % – už ląstelių ribų.
Raudonžiedė pasiflora (Passiflora incarnata L.)
Pasiflora (Passiflora incarnata L.) yra daugiametis augalas, galintis užaugti iki 10 m aukščio, jo ovaliniai vaisiai yra valgomi. Valgomosios pasifloros dar vadinamos marakujomis. Gamtoje šį ryškiais egzotiškais žiedais žydintį augalą galima rasti Australijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje (Brazilijoje). Šis augalas raminamai veikia nervų sistemą, tinka vartoti sutrikus miegui, stabilizuoja kraujospūdį ir gerina kraujotaką. Visos šios savybės yra susijusios su pasifloros žiedų sudėtimi: juose yra flavonoidų, laisvųjų fenolio junginių, glikozidų, taip pat organizmui svarbių aminorūgščių bei įvairių organinių rūgščių – obuolių rūgšties, skruzdžių rūgšties, linolo rūgšties ir kt.
Pasifloros (Passiflora incarnata L.), arba aistros gėlės, auginamos, siekiant iš jų gauti farmacijai reikalingų medžiagų. Passiflora incarnata yra viena geriausiai ištyrinėtų pasiflorinių šeimos rūšių dėl jos gydomųjų savybių. Medicinos reikmėms naudojamas visas augalas – tiek žiedai, tiek kitos dalys.
Pasiflorų vertingosios savybės ir šalutinis poveikis jau seniai ištyrinėtas gaminant įvairius vaistinius preparatus. Dėl šio augalo unikalių farmakologinių savybių jo populiarumas pastaruoju metu vis didėja.
Pasifloros yra alkaloidų, fenolinių junginių, flavonoidų ir cianogeninių glikozidų šaltinis. Šiuose augaluose randamos fitocheminės medžiagos yra flavonoidai (apigeninas, liuteolinas, kvercetinas ir kempferolis) ir flavonoidiniai glikozidai (viteksinas, izoviteksinas, orientinas ir izoorientinas).1
C-glikozilinti flavonoidai ir izoviteksinas, kurių yra pasiflorose, moduliuoja GABAA receptorius dėl benzodiazepinų dariniams priskiriamo veikimo mechanizmo ir sukelia anksiolitikams būdingą poveikį bei kognityvinių (pažinimo) gebėjimų pagerinimo efektą.2
2014 m. kovo 25 d. Europos vaistų agentūra paskelbė monografiją, skirtą Passiflora incarnata, pripažindama jos medicininę reikšmę.3
Passiflora incarnata svarbi nerimo ar nervingumo, generalizuotonerimo sutrikimo, opiatų abstinencijos simptomų, nemigos, neuralgijos, traukulių, spazminės astmos, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo, širdies ritmo sutrikimų, hipertenzijos, seksualinės funkcijos sutrikimo ir menopauzės atvejais, gydant augaliniais vaistais.
Nors neurofiziologiniai procesai nėra dar visiškai ištyrinėti, vis labiau pripažįstama, kad psichikos būklė, pasireiškiant depresijai ir nerimui, yra lemiama centrinės nervų sistemos, būtent pusiausvyros tarp cheminio sužadinimo ir slopinimo. Vienas iš veikimo mechanizmų yra susijęs su γ-aminosviesto rūgšties (GABA) sistema.4 Todėl buvo atlikti Passiflora incarnata sausojo ekstrakto poveikio GABA sistemai in vitro tyrimai. Tyrimai parodė, kad daugeliu atžvilgių Passiflora incarnata farmakologinis poveikis yra susiję su GABA sistemos moduliacija, įskaitant afinitetą (medžiagos gebėjimą sudaryti junginį su kita medžiaga) GABAA ir GABAB receptoriams ir poveikį GABA įsisavinimui. Pasiflorose esančių polifenolių ir flavonų anksiolitinis aktyvumas siejamas su antioksidaciniu ir nuo dirginimo apsaugančiu poveikiu dėl specifinių struktūrų. Be to, buvo įrodyta, kad daugelis šių junginių turi anksiolitinių savybių, aktyvina GABAA receptorius.5
Vartojant gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, pasireiškia iršalutinis poveikis. Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis:
- • galvos svaigimas;
- • mieguistumas;
- • sumišimas;
- • pykinimas;
- • vėmimas;
- • žemas kraujospūdis;
- • nenormalus širdies plakimas ir ritmas.
Gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, reikia vartoti atsargiai, jeigu jau vartojate raminamuosius, pvz., alprazolamą (Xanax), lorazepamą (Ativan), temazepamą (Restoril) ir zolpidemą (Ambien), nes šie raminamieji kartu su pasifloromis gali sukelti per didelį mieguistumą ir sedaciją.
Taip pat reikia vartoti atsargiai kartu su kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, tokiais kaip enalaprilis (Vasotec), losartanas (Cozaar), atenololis (tenorminas), amlodipinas (Norvasc) ir furosemidas (Lasix). Pasifloros pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, todėl kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas kartu su pasifloromis kraujospūdį gali pernelyg sumažinti.
Jeigu vartojate kokių nors vaistų ir kyla klausimų dėl šių vaistų suderinamumo su pasifloromis, prieš naudodami gaminį, kurio sudėtyje yra pasiflorų, pasitarkite su savo gydytoju.
Nerekomenduojama vartoti pasifloras nėščioms ir žindančioms moterims.
Stresas yra normali organizmo reakcija. Jį gali sukelti fiziniai (alkis, troškulys, infekcija) ir (arba) psichologiniai veiksniai (juntama grėsmė, nerimas arba susirūpinimas), t. y. streso veiksniai. Stresas yra susijęs su ląstelių dirginimu. Fiziologinė organizmo reakcija į stresą iš karto suaktyvina adrenerginę sistemą ir simpatinę-adrenomedulinę (SAM) sistemą, paskui – pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį (HPA ašį). Nuolat patiriamas, ilgalaikis stresas yra patologinė būklė, gali sutrikti gebėjimas sutelkti dėmesį ir pablogėti atmintis bei sukelti afektinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, šizofreniją ir potrauminio streso sutrikimą. Passiflora incarnata yra vienas iš augalų, kurie gali būti naudojami streso padariniams mažinti. Tyrimas su žiurkėmis parodė, kad ilgą laiką vartojant pasifloras, sumažėjo streso lygis, taip pat padidėjo motyvacija veikti ir pagerėjo motorinė veikla. Taip pat buvo patvirtintas teigiamas pasiflorų poveikis atminčiai.
Stresas gali paveikti miego kokybę ir sukelti nemigą. Pasifloros, kurias vartoja lėtinės nemigos kamuojami žmonės, gali turėti gydomąjį poveikį esant miego sutrikimų, praradus atmintį ir sergant degeneracine smegenų liga. Pasifloros dėl jų raminamojo poveikio taip pat gali būti naudingos esant nerimui, susijaudinimui, nemigai ir depresijai.1
Dažniausiai vartojami vaistai nuo nerimo yra anksiolitikai – benzodiazepinas ir buspironas, taip pat įvairūs antidepresantai, kurie gali sukelti šalutinį poveikį ir gali pasireikšti toleravimo problemų.
Tyrime 2, kuriame buvo iškelta hipotezė, kad geriamasis Passiflora incarnata preparatas yra veiksmingas anksiolitikas, galintis daryti tam tikrą poveikį, reikalingą anestezijai ir atsigavimui, buvo įrodytas pasifloros (500 mg) gebėjimas sumažinti nerimą prieš operaciją. Išvada: ambulatorinėje chirurgijoje premedikacijai vartojamas geriamasis Passiflora incarnata preparatas sumažina nerimą, nesukeldamas sedacijos (mieguistumo).
Passiflora incarnata (500 mg per parą) užtikrina saugų ir veiksmingą anksiolitinį poveikį, nepažeidžiant psichomotorinių funkcijų.
L-Teaninas (L-Theanine)
L-teaninas (γ-glutamiletilamidas) yra unikali nebaltyminė aminorūgštis, randama augaluose ir grybuose bei žaliojoje arbatoje (Camellia sinensis L.). L-teaninas padeda sumažinti nerimą ir atsipalaiduoti, neapimant mieguistumui. Stresą mažinantis poveikis, vartojant L-teaniną, pastebėtas ne tik tais atvejais, kai stresas suvokiamas subjektyviai, bet ir esant fiziologiniam stresui (širdies ritmo normalizavimas, seilių išsiskyrimo stabdymas).
L-teaninas (γ-glutamiletilamidas) yra L-glutamo rūgšties forma, aminorūgštis, kurios galima rasti arbatos lapuose(Camellia sinensis L.). L-teaninas yra panašios cheminės struktūros kaip glutamatas (neurotransmiteris, susijęs su daugiau nei 90 % visų žmogaus smegenų sinapsinių jungčių). Patekęs į galvos smegenis, L-teaninas virsta aktyviu neuromediatoriumi, užtikrinančiu tarpląstelinių nervinių impulsų perdavimą ir efektyvų poveikį atsipalaidavimo procese. Kitaip tariant, Jūsų nuotaikai, koncentracijai, miego režimui, apetitui ir budrumui daugiausia įtakos turi įvairūs neurotransmiteriai – endogeninės cheminės medžiagos, sinapsėje perduodančios signalą iš neurono į tam tikrą ląstelę, įskaitant tokius kaip GABA (gama aminosviesto rūgštis), serotoninas ir dopaminas, taip pat smegenų veiklą inhibuojanys (slopinantys) hormonai (kortizolis ir kortikosteronas). Kai patiriate stresą, pakyla kortizolio ir kortikosterono lygis, todėl pablogėja smegenų veikla.1
Kad to būtų išvengta, L-teaninas pagerina neuromediatorių, pvz., GABA, veikimą, todėl sumažėja sužadinančių cheminių medžiagų – kortizolio ir kortikosterono – kiekis smegenyse ir skatinamas atsipalaidavimas. Padidėjęs kortizolio ir kortikosterono kiekis ne tik sukelia nerimą, bet ir veikia kai kurias kitas smegenų funkcijas, pavyzdžiui, erdvinį suvokimą ir atmintį.
Šiuo metu žinomos skirtingų rūšių žmogaus smegenų elektromagnetinės bangos: beta, alfa, teta ir delta. Šioms bangoms būdinga tai, kad jos yra įvairių dažnių ir susijusios su skirtingu poveikiu, pavyzdžiui, teta bangos sukelia mieguistumą, alfa bangos – atpalaiduoja. Smegenų alfa bangos siejamos su atpalaiduojamuoju (relaksacijos) poveikiu. Joms veikiant padidėja kūrybiškumas, pasiekiami geresni rezultatai streso metu, pagerėja mokymosi ir susikaupimo gebėjimai, taip pat sumažėja nerimas. L-teaninas padidina alfa bangų aktyvumą, tai savo ruožtu lemia smegenų veiklos aktyvumą.1; 2 Labiau atsipalaidavus, alfa bangos dominuoja galvos smegenyse. Šioms bangoms mažiau veikiant, kyla stresas, nerimas, kyla grėsmė susirgti.
L-teanino vartoti paprastai saugu. Vartojant nėra pasireiškęs labai blogas poveikis.
Dažniausias L-teanino vartojimo šalutinis poveikis yra galvos skausmas, pykinimas ir dirglumas.1 Tačiau atrodo, kad pykinimas pirmiausia siejamas su L-teaninu poveikiu vartojant žaliąją arbatą, o ne papildus. Panašiai šalutinis dirglumo poveikis buvo siejamas su kofeino ir L-teanino vartojimu kartu.
Jeigu Jūsų įprastas atsakymas į klausimą „Kaip tau sekasi?" yra „Daug įtampos – darbas veja darbą“ arba „Aš nieko nespėju padaryti“, galbūt reikėtų kasdien vartoti L-teaniną, kad sumažėtų streso ir nerimo simptomai.1
L-teaninas turi nerimą mažinantį poveikį, nes slopina smegenų žievės neuronų sužadinimą. Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija į pavojų. Pavyzdžiui, miške sutikus mešką, suaktyvėtų simpatinė nervų sistema, išsiskirtų hormonai, greičiau plaktų širdis, suprakaituotų rankos, išdžiūtų burna ir t. t. Tačiau simpatinę nervų sistemą galite suaktyvinti ir netyčia, kitaip sakant, „be reikalo“, ir tai galėtų tapti problema.
Geriausiu atveju dėl streso gali atsirasti nemalonių pojūčių, pradėti prakaituoti delnai. Blogiausiu atveju Jūs galite kentėti dėl užsitęsusio streso ir su tuo susijusių fiziologinių reakcijų, pavyzdžiui, dažnesnio širdies plakimo ir aukšto kraujospūdžio arba susilpnėjusio imuniteto.
Studentai yra tie, kas patiria nuolatinį stresą. Stresą lemia didesnis hormono kortikosterono kiekis, smegenų veikla tampa tokia, kokia neturėtų būti. Mokymasis darosi neefektyvus. Tyrime2 įrodyta, kad vartojant L-teaniną pagreitėja paprastos reakcijos laikas, su skaičiavimu susijusios darbinės atminties reakcijos laikas, taip pat padidėja sakinių tikrinimo tikslumas. Rečiau apie savo savijautą sakysite, kad „skauda galvą“, „pavargau“.
Tai parodo, kad sumažindamas hormono kortikosterono kiekį L-teaninas apsaugo pažintinius gebėjimus, neatsiranda sutrikimų, kurių gali atsirasti dėl didelio streso hormono kiekio.
Tyrimų atlikėjai teigė3, kad L-teaninas padeda reguliuoti kraujospūdį, susidarius stresinių situacijų kraujospūdis išlieka nepakitęs.
Jeigu Jūs kenčiate nuo streso sukeltos nemigos, L-teaninas turėtų padėti. Tyrinėtojų grupė atliko tyrimą4, siekdama ištirti L-teanino gebėjimą pagerinti miego kokybę. Tyrimas rodo, kad, išgėrus 200 mg L-teanino prieš miegą, pagerėja miego kokybė, sukeliama anksiolizė, ne sedacija. Kadangi L-teaninas nesukelia mieguistumo, gali būti vartojamas bet kuriuo paros metu.
L-teaninas įvairiais atžvilgiais pagerina miego kokybę. Pirma, aminorūgštis padeda žmogui geriau atsipalaiduoti ir mažiau nerimauti. Skatinant atsipalaidavimą ir sumažinus stresą, galima lengviau ir greičiau užmigti. Mažindamas nerimą ir skatindamas atsipalaidavimą, L-teaninas padeda išmiegoti visą normalų miego ciklą, įskaitant giliąją REM fazę, per kurią visapusiškai atsigauna protas ir kūnas.
Vitaminas B6
Vitaminas B6, dar žinomas kaip piridoksinas, dalyvauja aminorūgščių ir riebalų apykaitoje. Šio vitamino trūkumas sukelia anemiją, silpnumą, depresiją arba nervingumą, taip pat odos uždegimą. Vitaminas B6 svarbus raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymui.
Vitaminas B6 (piridoksinas) buvo atrastas 1934 m. Ši vandenyje tirpstanti medžiaga organizme virsta svarbiausiais kofermentais.Vitaminas B6 kofermento forma atlieka organizme įvairias funkcijas, yra universalus – dalyvauja daugiau nei 100 fermentų reakcijų, daugiausia susijusių su baltymų metabolizmu (apykaita).
Vitaminas B6 yra trijų natūralių formų: piridoksinas, piridoksalis ir piridoksaminas, ir jie visi organizme tampa aktyvios formos, kaip kofermentas piridoksalio 5-fosfatas (PLP arba P5P). PLP daugiausia veikia kaip kofermentas aminorūgščių, baltymų, angliavandenių ir lipidų apykaitoje, papildo neurotransmiterių (biologiškai aktyvių medžiagų, kurios sintetinamos neurone ir išsiskiria sinapsėje) sintezę; jungdamiesi su kitos ląstelės receptoriais, šie perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę. Taip pat dalyvauja glikogenolizėje ir gliukoneogenezėje.1
Piridoksinas, piridoksaminas ir piridoksalis greitai absorbuojasi iš maisto ir geriamųjų vaistų bei maisto papildų ir patenka į plonosios žarnos gleivinės ląsteles, o jų fosforilinti analogai pirmiausia defosforilinami, o vėliau absorbuojami.
Vitaminas B6 turi reikšmingą ir selektyvų moduliuojantį poveikį centrinio serotonino ir GABA susidarymui2. GABA yra smegenyse randama cheminė medžiaga ir slopinantis neurotransmiteris. Apie GABA daugiau skaitykite čia. Ši medžiaga padeda nuraminti nervų sistemą, blokuodama tam tikrus impulsus tarp nervinių ląstelių, sulėtindama smegenų veiklą, todėl turi raminamąjį poveikį ir gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir baimę.
Biocheminiu požiūriu, esant tam tikram vitamino B6 trūkumui, kai kurie fermentai gali būti paveikti labiau nei kiti, todėl kai kurių neuromediatorių veikimas labiau susilpnėja ir taip sutrinka pusiausvyra tarp skirtingų neuromediatorių lygių.3 Dėl to atsiranda neurologinių sutrikimų (pablogėja kognityvinės funkcijos, atsiranda konvulsyvių traukulių, kamuoja depresija ir net vyksta priešlaikinis neuronų senėjimas (CNS poveikis).
Todėl svarbiausia vitamino B6 funkcija yra jo kaip kofermento veikimas sintetinant neurotransmiterius, reikalingus sinapsiniam perdavimui (dopaminą, serotoniną, GABA), ir atlieka neuroprotekcinį vaidmenį, atsižvelgiant į jo svarbą glutamaterginėje sistemoje.
Vitamino B6 trūkumas kliniškai gali pasireikšti kaip seborėjinis dermatitas, mikrocitinė anemija, dantų ėduonis, glositas, epilepsijos priepuoliai, periferinė neuropatija, elektroencefalografiniai sutrikimai, depresija, vangumas ir susilpnėjusios imuninės funkcijos.1
Vitamino B6 trūkumas yra gana retas reiškinys, tačiau kai kurių žmonių organizme vitamino B6 kiekis gali būti sumažėjęs.
Žmonės, kuriems gali trūkti vitamino B6:
Žmonių, kurių inkstų funkcijos sutrikusios (lėtinis inkstų nepakankamumas), kuriems atliekama palaikomoji inkstų dializė arba buvo transplantuotas inkstas, organizme vitamino B6 dažnai būna mažas kiekis.
Žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu, kraujyje vitamino B6 kiekis dažnai būna mažas, ir ligai progresuojant šis kiekis linkęs mažėti. Šis mažas vitamino B6 kiekis yra susijęs su ligos sukeltu uždegimu. Nors vitamino B6 papildai gali normalizuoti vitamino B6 koncentraciją reumatoidiniu artritu sergančių pacientų kraujyje, vitaminas neslopina uždegiminių citokinų gamybos ir nesumažina uždegimo žymenų kiekio.
Pacientų, sergančių celiakija, Krono liga, opiniu kolitu, uždegimine žarnyno liga ir kitais malabsorbcijos autoimuniniais sutrikimais, organizme paprastai yra mažas vitamino B6 kiekis.
Žmonių, kurie priklausomi nuo alkoholio, plazmoje vitamino B6 koncentracija paprastai labai maža. Iš alkoholio atsiranda acetaldehidas, kuris sumažina B6 gaminimąsi ląstelėse ir konkuruoja su piridoksalio 5-fosfatu sintezėje su baltymais. Todėl piridoksalio 5-fosfatas ląstelėse gali būti jautresnis hidrolizei, vykstančiai dėl su membrana susijusios fosfatazės. Žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio, patariama reguliariai vartoti vitamino B6 papildus.
Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas vitamino B6 trūkumas, reikia 1,3 mg vitamino (nėščioms moterims – 2 mg) vitamino B6 per dieną.
Nėra žinoma, kad didelis vitamino B6, gaunamo iš maisto, kiekis turėtų neigiamą poveikį, tačiau ilgalaikis 1–6 g geriamojo piridoksino per dieną vartojimas 12–40 mėnesių gali sukelti sunkią progresuojančią sensorinę neuropatiją. Periferinių nervų skaidulų ir jų mielino, taip pat stuburo kanalų degeneracija sukelia abipusį periferinio jutimo praradimą arba hiperesteziją, pasireiškiančią kartu su galūnių skausmu, ataksija (judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimu), pusiausvyros praradimu. Nutraukus papildomo vitamino B6 vartojimą, būklė ilgainiui pablogėja, jeigu neatkuriamas normalus kiekis.1 Didesnės dozės gali sukelti sėklidžių atrofiją ir sumažinti spermatozoidų judrumą.
Sąveika su vaistais
Galima vitamino B6 sąveika su tam tikrais vaistais, tam tikrų rūšių vaistai gali prisidėti prie vitamino B6 kiekio organizme sumažėjimo. Pateiksime pavyzdžių. Asmenys, kurie reguliariai vartoja toliau nurodomus ir kai kuriuos kitus vaistus, turėtų su savo gydytoju aptarti, kaip vartoti vitaminą B6.
Cikloserinas (Seromycin®) yra plataus veikimo spektro antibiotikas, kuriuo gydoma tuberkuliozė. Kartu su piridoksalio fosfatu cikloserinas padidina piridoksino išsiskyrimą su šlapimu. Piridoksino išskyrimas su šlapimu gali sustiprinti traukulius ir su cikloserinu susijusį neurotoksiškumą. Papildomai vartojant piridoksino, galima išvengti šio neigiamo poveikio.
Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, įskaitant valproinę rūgštį (Depakene®, Stavzor®), karbamazepiną (Carbatrol®, Epitol® ir kt.) ir fenitoiną (Dilantin®) didina vitamino B6 katabolizmo (medžiagų apykaitos procesų, kuriems vykstant molekulės skaidomos į mažesnius vienetus, kurie oksiduojami, kad išsiskirtų energija) greitį, todėl sumažėja B6 koncentracija ir išsivysto hiperhomocisteinemija. Didelis homocisteino kiekis vaistų nuo epilepsijos vartotojams gali padidinti epilepsijos priepuolių, taip pat insulto riziką ir sumažinti galimybę kontroliuoti priepuolius. Pacientai paprastai vaistus nuo epilepsijos vartoja daugelį metų, todėl padidėja lėtinio toksinio poveikio kraujagyslėms rizika.
Teofilinas (Aquaphyllin®, Elixophyllin®, Theolair®, Truxophyllin® ir kt.) gali sumažinti dusulį, švokštimą ir kt. kvėpavimo problemas, kurias sukelia astma, lėtinis bronchitas, emfizema ir kt. plaučių ligos, gydyti šias ligas. Teofilinu gydomų pacientų plazmoje vitamino B6 koncentracija dažnai būna maža, todėl gali atsirasti su teofilinu susijęs neurologinis ir centrinei nervų sistemai daromas šalutinis poveikis, įskaitant traukulius.
Atlikdami naujausius tyrimus, mokslininkai ieško nuotaikos sutrikimų (depresijos ir nerimo, streso) ir vartojamo vitamino B6 ryšio. Pavyzdžiui, aštuonių savaičių IV fazės atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas parodė, kad magnio ir vitamino B6 derinys žymiai padidino sveikų žmonių, kuriems trūko magnio, kasdienį fizinį aktyvumą ir sumažino stresą tais atvejais, kai jie patirdavo stiprų stresą.1
Atsižvelgiant į įvairių tyrimų rezultatus, darytina išvada, kad vitaminas B6 aktyviai padeda sumažinti depresijai ir nerimui būdingus simptomus, todėl šis vitaminas yra svarbus papildas ir jis turi būti vartojamas kasdien. Kita svarbi priežastis, kodėl reikėtų vartoti vitaminą B6, yra tai, kad nors benzodiazepinai (pvz., diazepamas, fenazepamas ir kt.) yra efektyvūs mažinant nerimą ir esant panašių būsenų, jie turi šalutinį poveikį, įskaitant priklausomybę, rikošeto fenomeną, atminties sutrikimą ir abstinencijos sindromą, bet tuo neapsiribojant.
