Nemokamas pristatymas į „Omniva" paštomatus visose Baltijos šalyse perkant nuo 20 eur!
Magnis
Magnis yra ketvirtas pagal gausumą mineralas žmogaus organizme. Jis labai svarbus normaliai ląstelių veiklai ir jų dalijimosi procesui, energinei medžiagų apykaitai, normaliam nervų ir raumenų funkcionavimui, širdies ritmui palaikyti ir imunitetui stiprinti. Manoma, kad tinkamomis dozėmis vartojamas magnis gydo migreną, lėtinius skausmus, nerimą ir depresiją.
Magnis – natūralus mineralas, atrastas 1755 m. Tai aštuntas pagal gausumą elementas žemėje, tačiau gamtoje jis randamas tik junginiuose, o ne grynas. Natūraliai jo randama didelėse mineralinėse nuosėdinėse, pavyzdžiui, magnezito ir dolomito, uolienose.
Magnis reikalingas visam organizmui – raumenims susitraukti, nervų sistemai impulsams siųsti ir priimti. Magnis užtikrina sklandų širdies plakimą ir stiprina imuninę sistemą.
Magnis yra būtina mitybos sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje svarbių medžiagų apykaitos reakcijų, tokių kaip energijos gamyba, gliukozė ir nukleino rūgščių ir baltymų sintezė.
Magnis taip pat labai svarbus kalcio ir kalio jonų aktyviam pernešimui per ląstelių membranas. Šis procesas svarbus nervų impulsų valdymui, raumenų susitraukimui ir normaliai širdies veiklai užtikrinti.
Neurologiniu atžvilgiu magnis svarbus nervų impulsų perdavimui ir nervų bei raumenų veiklai. Jis taip pat apsaugo nuo per didelio susijaudinimo, kuris gali sukelti neuronų ląstelių mirtį (eksitotoksikaciją), o tai savo ruožtu yra susiję su įvairiais neurologiniais sutrikimais. Atsižvelgus į tai, kokios svarbios yra šios nervų sistemos funkcijos, magnis – mineralas, sukėlęs labai didelį susidomėjimą, kaip galima neurologinių sutrikimų profilaktikos ir gydymo priemonė. Šiandien mokslinė literatūra nagrinėja magnio naudingumą sergant migrena, lėtiniais skausmais, epilepsija, Alzheimerio, Parkinsono liga ir insultu, taip pat dažnai pasitaikančiais nerimo ir depresijos atvejais.
Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.
Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.1
Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.
Magnis yra labai svarbus mūsų organizmui, tačiau ne visiems žmonėms jo užtenka. Kodėl? Priežastys gali būti labai įvairios. JAV nacionalinis sveikatos institutas nurodo šias magnio trūkumo rizikos grupes:
Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis
Lėtinis viduriavimas ir riebalų malabsorbcija, kurią sukelia Krono liga, glitimui jautri enteropatija (celiakija) ir regioninis enteritas ilgainiui gali sukelti magnio išsekimą organizme. Plonosios žarnos, ypač klubinės žarnos, rezekcija dažniausiai sukelia malabsorbciją ir magnio praradimą.
Žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu
Žmonėms, sergantiems atsparumu insulinui ir (arba) 2 tipo cukriniu diabetu, gali atsirasti magnio trūkumas ir padidėti magnio išsiskyrimas su šlapimu. Atrodo, kad magnio netekimas yra antrinis, jei inkstuose yra didesnė gliukozės koncentracija, dėl kurios pagausėja šlapimo.
Žmonės, priklausomi nuo alkoholio
Magnio trūkumas būdingas lėtiniu alkoholizmu sergantiems žmonėms. Šiems žmonėms būdingi nesveikos mitybos įpročiai ir nepatenkinama bendra mitybos būklė; virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant vėmimą, viduriavimą ir steatorėją (riebias išmatas), kurias sukelia pankreatitas; inkstų funkcijos sutrikimas su per dideliu magnio išsiskyrimu su šlapimu; fosfatų išeikvojimas; vitamino D trūkumas; ūminė alkoholinė ketoacidozė; antrinis hiperaldosteronizmas dėl kepenų ligos – visa tai gali prisidėti prie magnio išsekimo organizme.
Senyvo amžiaus žmonės
Vyresni žmonės su maistu gauna mažiau magnio nei jaunesni. Be to, senėjant magnio įsisavinimas žarnyne mažėja ir jo išskyrimas per inkstus didėja. Senyvo amžiaus žmonės taip pat dažniau serga lėtinėmis ligomis arba vartoja vaistus, kurie keičia magnio kiekį organizme, todėl gali padidėti magnio trūkumo rizika.
Dauguma žmonių gali gauti pakankamai magnio valgydami tokius maisto produktus, kaip žalios lapinės daržovės, sėklos (pvz., moliūgų), nesmulkinti grūdai, pupelės, riešutai ir žuvys. Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomo ar patvirtinto magnio trūkumo, paprastai reikia 350 mg magnio per dieną.
Daugelis vaistų gali sąveikauti su magnio papildais arba apskritai paveikti magnio būklę. Kai kurie pavyzdžiai bus paminėti toliau. Žmonės, kurie nuolatos vartoja šiuos ir kitus šių grupių vaistus, turėtų aptarti magnio vartojimą su savo gydytojais.
Bisfosfonatai
Maisto papildai, kuriuose yra didelis kiekis magnio, arba vaistai gali sumažinti geriamųjų bisfosfonatų, pavyzdžiui, alendronato (Fosamax®), kuris vartojamas osteoporozei gydyti, įsigėrimą. Geriant maisto papildus arba vaistus su magniu ir geriamuosius bisfosfonatus, reikia padaryti bent 2 valandų pertrauką.
Antibiotikai
Magnis gali sudaryti netirpius kompleksus su tetraciklinais, tokiais kaip demeklociklinas (Declomycin®) ir doksiciklinas (Vibramycin®), taip pat chinolonų grupės antibiotikais, tokiais kaip ciprofloksacinas (Cipro®) ir levofloksacinas (Levaquin®). Šiuos antibiotikus reikia gerti bent 2 valandas prieš arba 4–6 valandas, išgėrus maisto papildo su magniu.
Diuretikai
Lėtinis gydymas kilpiniais diuretikais, tokiais kaip furosemidas (Lasix®) ir bumetanidas (Bumex®), ir tiazidiniais diuretikais, tokiais kaip hidrochlorotiazidas (Aquazide H®) ir etakrino rūgštis (Edecrin®), gali padidinti magnio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti magnio išsekimą organizme. O kalį sulaikantys diuretikai, tokie kaip amiloridas (Midamor®) ir spironolaktonas (Aldactone®), mažina magnio išsiskyrimą.
Protonų siurblio inhibitoriai
Ilgalaikis (paprastai ilgiau nei metus) receptinių protonų siurblio inhibitorių (PSI) vaistų, tokių kaip ezomeprazolio magnio (Nexium®) ir lansoprazolo (Prevacid®), vartojimas gali sukelti hipomagnezemiją. JAV maisto ir vaistų administracijos išnagrinėtais atvejais magnio papildai dažnai padidino mažą magnio kiekį serume, kurį sukėlė PSI. Tačiau 25 % atvejų papildai nepadidino magnio kiekio, todėl pacientai turėjo nutraukti PSI vartojimą. JAV maisto ir vaistų administracija rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistams prieš ilgalaikį PSI gydymą išmatuoti magnio kiekį paciento serume ir periodiškai jį tikrinti. 1
Įprastai magnis yra gerai toleruojamas. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad bet koks maisto papildas, kuriame yra magnio, taip pat gali turėti šalutinį magnio sukeliamą poveikį. Didžiausias magnio trūkumas yra tas, kad kai kuriems žmonėms jis gali sukelti viduriavimą, lengvų skrandžio spazmų, virškinimo sutrikimų, pykinimą, vėmimą ir kitų šalutinių poveikių. Žmonės, kurių kraujospūdis yra žemas, produktus su magniu turėtų vartoti atsargiai, nes magnis gali pažeminti kraujospūdį.
Magnis tikriausiai yra vienas iš labiausiai ištirtų mineralų, būtent žmonėms, sergantiems migrena ar galvos skausmais. Kai kuriais tyrimais įrodyta, kad migrenos kamuojamų žmonių kraujospūdis dažnai būna žemesnis nei žmonių, kurių nekamuoja galvos skausmai. Kai kurie mokslininkai mano, kad magnis blokuoja signalus smegenyse, sukeliančius migreną su aura arba regėjimo ir kitų pojūčių pokyčiais. Taip pat tyrimais įrodyta, kad magnis sulaiko kai kurias skausmus sukeliančias chemines medžiagas. Be to, atrodo, kad sumažėjęs magnio kiekis taip pat sukelia smegenų kraujagyslių susiaurėjimą ir dėl to gali prasidėti migrena.
Migrena yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas stiprus galvos skausmas ir įvairūs kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, fotofobija, fonofobija, kartais regėjimo sutrikimai. Magnis yra žmogaus kūnui reikalingas jonas, jis labai svarbus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Viena iš pagrindinių magnio savybių yra palaikyti elektrinį neuronų potencialą. Todėl magnio trūkumas gali sukelti neurologinių komplikacijų. Migrena dažniausiai siejama su mažu magnio kiekiu serume ir smegenų skystyje. Magnio trūkumas vaidina svarbų vaidmenį migrenos patogenezėje. Štai kodėl magnis plačiai naudojamas migrenos profilaktikai ir gydymui .
Moksliniuose tyrimuose, kurių metu dalyviai kasdien gaudavo papildomą magnio kiekį migrenos profilaktikai, buvo vartojamos įvairios magnio dozes (400–1200 mg per dieną) ir skirtingą laikotarpį, todėl sunku tiksliai nustatyti, kiek magnio reikia žmogui, kad būtų išvengta migrenos ir greičiausiai tai individualu (priklausomai nuo to, kiek daug trūksta žmogui magnio).
Kelios organizacijos, pavyzdžiui, Kanados galvos skausmų draugija, rekomenduoja magnį kaip profilaktinę suaugusiųjų migrenos terapiją, o ypač specialią magnio dozę – 600 mg elementinio magnio per dieną.
Magnio papildai nepalengvina migrenos priepuolių dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
vartojamas papildas neturi labai gero biologinio prieinamumo, tai reiškia, kad jis nėra gerai biologiškai įsisavinamas. Dažniausiai taip nutinka su nekokybiškais papildais, kurių magnio elementinė vertė yra maža (ne visada maisto papildo sudėtyje nurodytas magnio kiekis reiškia, kad gaminyje yra daug elementinio magnio), taip pat įvairių rūšių magnis turi geresnį arba blogesnį biologinį įsisavinimą nei kiti.
Jei, išgėrę skirtą paros dozę, viduriuojate, tikėtina, kad maisto papildas nėra pakankamai gerai pasisavinamas ir neužtikrina norimo poveikio.
Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.
Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.
Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.
Žodis „magnis“ kilęs iš Graikijos Magnezijos regiono, kur randami natūralūs šio elemento junginiai.
Magnio pienas, kuris veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė ir gydo virškinimo sutrikimus, yra magnio, vandenilio ir deguonies molekulių junginys.
Negesinkite magnio liepsnos vandeniu. Vandeniu užpiltas degantis magnis pradės degti dar greičiau, jo liepsna bus aštri.
Magnio jonai yra rūgštūs ir kartūs. Nedidelis magnio kiekis suteikia mineraliniam vandeniui skonio.
Pagal masę magnis yra 11-asis pagal gausumą elementas žmogaus organizme. Magnio jonų yra kiekvienoje kūno ląstelėje.
Apie 60 % žmogaus organizme esančio magnio yra griaučiuose, 39 % – raumenų audiniuose, 1 % – už ląstelių ribų.
Kofermentas Q10
Kofermentas Q10 yra riebaluose tirpi medžiaga, kurią gamina kepenys. Nedidelis kofermento Q10 kiekis taip pat gaunamas su maistu. Savo savybėmis jis primena vitaminus. Kofermentas Q10 dalyvauja energijos gamyboje ir yra svarbus antioksidantas. Mažas kofermento Q10 kiekis organizme gali sukelti daugybę neurodegeneracinių sutrikimų.
Kofermentas Q10 (CoQ10) yra natūraliai randamas gyvų ląstelių komponentas. Fiziologiškai jis veikia kaip stiprus antioksidantas, membranos stabilizatorius ir kofaktorius, gaminant adenozino trifosfatą (ATF) oksidacinio fosforilinimo būdu, slopindamas baltymų ir DNR oksidaciją. ATF yra nukleotidas, turintis didelę reikšmę gyvų organizmų medžiagų apykaitai. Tai universalus energijos šaltinis organizmuose vykstantiems biocheminiams procesams. Taigi CoQ10 svarbus ir organizmo medžiagų apykaitos, ir biocheminiams procesams.
CoQ10 pirmą kartą buvo patvirtintas 1973 m. Japonijoje kaip vaistas širdies nepakankamumui gydyti, kai kuriose kitose šalyse jis taip pat vartojamas kaip vaistas. Tačiau daugumoje šalių, pavyzdžiui, JAV ir Europoje, CoQ10 jau daugiau nei 20 metų plačiai vartojamas kaip maisto priedas ar papildas sveikam organizmui palaikyti.
Buvo žinoma, kad CoQ10 arba ubichinonas atlieka pagrindinį vaidmenį mitochondrijų bioenergetikoje kaip elektronų ir protonų nešėjas. Tolesni tyrimai parodė, kad CoQ10 yra ir kitose ląstelių membranose bei kraujo plazmoje, jo antioksidacinis vaidmuo buvo plačiai ištirtas tyrimų metu. Be to, naujausi duomenys rodo, kad CoQ10 veikia žmogaus ląstelių signalizavime, medžiagų apykaitoje ir perdavime dalyvaujančių genų ekspresiją. CoQ10 nepakankamumas yra susijęs su autosominėmis recesyvinėmis mutacijomis, mitochondrijų ligomis, su senėjimu susijusiu oksidaciniu stresu ir kancerogenezės procesais, taip pat antriniu statinų terapijos (lipidų kiekį mažinančių vaistų klasės) poveikiu. Daugelis neurodegeneracinių sutrikimų yra susiję su žemu CoQ10 kiekiu (diabetas, vėžys, fibromialgija, raumenų, širdies ir kraujagyslių ligos).
Nors dažniausiai visą reikiamą CoQ10 kiekį žmogaus organizmas pasigamina pats, kai kuriais atvejais taip nenutinka. Organizme yra iš viso 500–1500 miligramų CoQ10, o senėjant jo mažėja.
Tobulos CoQ10 dozės nėra, nes kiekvieno poreikiai yra skirtingi. Standartinės CoQ10 dozės maisto papilduose svyruoja nuo 60 iki 500 miligramų per dieną, o didžiausia rekomenduojama paros dozė yra apie 1200 miligramų. CoQ10 trūkumo priežastys gali būti šios:
- Tam tikrų vitaminų, tokių kaip B6, trūkumas
- Mitochondrinės ligos
- Genetiniai defektai, turintys įtakos CoQ10 gamybai
- Oksidacinis stresas arba laisvųjų radikalų ir antioksidantų disbalansas
Kai kurie maisto produktai, kurių sudėtyje yra CoQ10:
- Daugiausia CoQ10 100 gramų yra gyvūnų vidaus organų (širdies, kepenų ir inkstų) mėsoje.
- Riebiose žuvyse, tokiose kaip upėtakiai, skumbrės ir sardinės, yra CoQ10.
- Mėsa
- Sojų pupelių produktai, tokie kaip sojų varškė, sojų pienas ir sojų jogurtas, yra vertingas baltymų, taip pat CoQ10, šaltinis žmonėms, kurie nevalgo mėsos.
- Daržovės ir vaisiai – be įvairių vitaminų ir mineralų, daugelyje daržovių ir vaisių yra CoQ10. Tarp jų reikėtų paminėti brokolius, špinatus, avokadus ir juoduosius serbentus.
Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomo ar patvirtinto CoQ10 trūkumo, įprastai reikia 90–200 mg CoQ10 per dieną.
Kaip maisto papildas arba vaistas CoQ10 naudojamas daugiau nei 30 metų. Paskelbti ikiklinikinių ir klinikinių saugumo tyrimų duomenys parodė, kad CoQ10 žmonėms nesukelia rimto neigiamo poveikio ir yra saugus vartoti kaip maisto papildas. Farmakokinetiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad egzogeninis CoQ10 neturi įtakos CoQ biosintezei ir nesikaupia plazmoje ar audiniuose, nutraukus papildomą vartojimą.
CoQ10 yra vienas iš stipriausių organizmo antioksidantų, kuris taip pat atkuria kitus organizme esančius antioksidantus ir atlieka svarbų vaidmenį, apsaugodamas nuo reaktyviosios deguonies žalos (reaktyvusis deguonis gali sunaikinti žmogaus ląsteles). CoQ10 yra vienintelis žinomas lipiduose tirpus antioksidantas! Lėtinės migrenos metu formuojasi uždegiminiai procesai, kurie trukdo papildyti antioksidantų atsargas, atitinkamai sumažindami galimybę atsikratyti migrenos diskomforto.
CoQ10 daugiausia randamas ląstelių mitochondrijose ir jis gerina ląstelių funkcijas, taip sumažina uždegimą migrenos metu. Kadangi migrena ir uždegimas yra susiję, CoQ10 gali sumažinti ar net užkirsti kelią migrenos sukeltiems galvos skausmams.
Migrenos fiziopatologija dar nėra visiškai suprantama, tačiau kraujagyslių ir neuronų disfunkcija gali būti paaiškinta sutrikusia deguonies apytaka, atsirandančia dėl mitochondrijų disfunkcijos. Kalbant apie mitochondrinius sutrikimus, bent kai kuriems migrena sergantiems pacientams, ir atsižvelgus į svarbų CoQ10 vaidmenį mitochondrijų energijos kaupime, CoQ10 galėtų būti prevencinė priemonė nuo migrenos.
- Riebaluose tirpi, į vitaminus panaši medžiaga, kuri daugiausia gaminama organizmo ląstelių mitochondrijose.
- Gamina 95 % visos žmogaus organizme esančios energijos.
- Randama ir natūralaus, ir sintetinio CoQ10; ubichinoną gamina patentuotos bakterijos; ubichinolis gaminamas mielių fermentacijos būdu.
- Širdis yra nuostabus organas, nes per 24 valandas ji plaka 100 000 kartų, o sulaukus 70 metų – 2,5 milijardo kartų, be jokios poilsio dienos. Todėl jai reikia labai daug energijos. Būtent dėl šios priežasties gamta į širdį įdėjo daugiau CoQ10 nei į bet kurį kitą organą.
- Manoma, kad 50 % antsvorio turinčių pacientų CoQ10 lygis yra žemas. Metabolizmo gerinimas, vartojant CoQ10, yra saugus būdas norint palieknėti.
- Remiantis keletu tyrimų, dėl antioksidacinės apsaugos papildomai vartojamas CoQ10 gali pagerinti spermos kokybę, aktyvumą ir koncentraciją.
Vaistinis skaistenis
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.) – į ramunėlę panašus daugiametis stipraus kvapo žolinis augalas. Jis nenuodingas ir auginamas kaip dekoratyvinis augalas. Vaistinis skaistenis malšina uždegimą ir įvairius skausmus. Tyrimai parodė, kad vaistiniai skaisteniai ypač veiksmingi nuo migrenos ir galvos skausmo.
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.) yra daugiametis žolinis augalas, kuris primena ramunėlę ir aptinkamas soduose ir pakelėse. Šio augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „febrifugia“, kuris reiškia „drugio malšintoją“. Pirmajame amžiuje gyvenęs graikų gydytojas Dioskoridas paskyrė vaistinį skaistenį „visų karštų uždegimų“ gydytoju. Dėl kuplių lapų jis dar buvo vadinamas „pūklapiu“. Tai trumpas, į krūmą panašus kvapus 0,3–1 m aukščio daugiametis augalas. Gelsvai žalsvi lapai dažniausiai trumpesni nei 8 cm, beveik be plaukelių, suskirstyti kuokštais (kaip chrizantemos). Geltoni 2 cm skersmens žiedai pražysta liepos mėnesį ir išsilaiko iki spalio. Jie primena ramunėlę (Matricaria chamomilla), su kuria kartais painiojami, jo žiedeliai turi vieną, į išorę nukreiptą žiedlapių sluoksnį, žiedai auga nedideliuose krepšeliuose. Šis kvapus augalas skleidžia stiprų ir kartų kvapą. Gelsvai žalsvi lapai išsidėstę pakaitomis (t. y. lapai auga abiejose stiebo pusėse, bet yra išsidėstę pakaitomis), padengti mažais plaukeliais ir nusvirę. Mažos, į ramunėlę panašios gėlės sudaro tankų krūmą plokščia viršūne.
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.) – vaistinis augalas, nuo seno naudojamas karščiavimui, migreniniams galvos skausmams, reumatoidiniam artritui, skrandžio, dantų skausmams, vabzdžių įkandimams, nevaisingumo ir menstruacinio ciklo sutrikimams, taip pat gimdymo susitraukimams gydyti. Vaistiniai skaisteniai nuo senų laikų buvo vartojami tiek tradicinėje, tiek liaudies medicinoje, juos ypač pamėgo Graikijos ir ankstyvosios Europos homeopatai. Vaistiniai skaisteniai buvo naudojami psoriazei, alergijai, astmai, spengimui ausyse, galvos svaigimui, pykinimui ir vėmimui gydyti. Augale yra daug natūralių medžiagų, tačiau aktyvūs mechanizmai greičiausiai apima vieną ar daugiau seskviterpeno laktonų, įskaitant partenolidą. Kitos galimos veikliosios medžiagos yra flavanoidai – glikozidai ir pinenai. Augalas pasižymi keliomis gydomosiomis savybėmis – nuo vėžio, nuo uždegimo, kardiotoninėmis, antispazminėmis, mėnesines stimuliuojančiomis ir gali būti naudojamas atliekant antihelmintines klizmas. Jis plačiai auginamas įvairiuose pasaulio regionuose ir sulaukia vis didesnio pasisekimo kaip vaistinis augalas, ypač dėl įtikinamų įrodymų apie įvairų gydomąjį poveikį.
Negauta pranešimų apie rimtą šalutinį poveikį, vartojant vaistinius skaistenius. Galimi šie šalutiniai poveikiai: pykinimas, virškinimo sutrikimai ir vidurių pūtimas; kramtant šviežius lapus, burnos gleivinė gali pašiurkštėti ir sudirgti.
Ambrozijai ir giminingiems augalams jautrūs žmonės taip pat gali būti alergiški vaistiniam skaisteniui.
Vaistinio skaistenio nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, nes jis gali sukelti gimdos spazmų. Šiuo metu nėra daug duomenų apie vaistinių skaistenių poveikį žindančioms moterims.
Naudojant vaistinius skaistenius išoriškai, oda gali sudirgti.
Vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium L.) yra gerai žinomas augalas, naudojamas migrenos profilaktikai.
Vaistinis skaistenis – vaistinis augalas, kurio gydomosios savybės ir puikus gebėjimas malšinti galvos skausmą buvo pripažintos dar viduramžiais. Gydomasis vaistinio skaistenio poveikis migrenos patofiziologijai dar nėra visiškai aiškus. Vaistinių skaistenių ekstraktas skatina serotonino (5-hidroksitriptamino) išsiskyrimą iš trombocitų – tai užtikrina keli agregacijos mediatoriai. Fiziologiškai serotoninas dalyvauja perduodant nervinius impulsus tarp nervinių ląstelių. Jis vadinamas neurotransmiteriu. Serotonino daugiausia randama smegenyse, virškinimo trakte ir trombocituose. Serotonino veikla žmogaus organizme labai susijusi su lygiųjų raumenų veikla ir impulsų perdavimu tarp nervinių ląstelių, be to, jo gamyba sukelia laimės ir geros savijautos jausmą.
Vaistinių skaistenių ekstraktai ir grynas partenolidas slopina prostaglandinų sintezę. Prostaglandinai yra uždegimą, skausmą, eksudatą (uždegimo metu iš kraujagyslių išsiskiriantis skystį) ir karščiavimą sukeliančios medžiagos, vaistiniai skaisteniai gali turėti teigiamą poveikį ir numalšinti arba sumažinti šiuos negalavimus. Savo ruožtu partenolidas daro didelę įtaką kraujagyslių susiaurėjimo ir išsiplėtimo mechanizmams.
Remiantis keliais tyrimais, vaistinių skaistenių nauda migrenos profilaktikai smarkiai viršija riziką. Iš klinikinių tyrimų ir ilgai šios vaistažolės vartojusių žmonių pranešimų negauta įrodymų apie rimtus šalutinius poveikius.
Vaistinių skaistenių ekstraktai slopina trombocitų 5-HT sekreciją, neutralizuodami sulfhidrilo grupes tiek ląstelės viduje, tiek išorėje. Vaistiniame skaistenyje esančiuose seskviterpenuose yra alfametilenbutirolacetonų, kurie gali reaguoti su sulfhidrilo grupėmis.
Atrodo, kad vaistiniuose skaisteniuose yra daugiau nei vienas poveikio mechanizmas. Šių augalų ekstraktai veikia labai daug fiziologinių takų. Kai kurie iš šių mechanizmų jau buvo aptarti anksčiau, pavyzdžiui, prostaglandinų sintezės slopinimas, kraujagyslių lygiųjų raumenų spazmų malšinimas ir trombocitų granulių sekrecijos blokavimas.
Vaistiniai skaisteniai žinomi visame pasaulyje, pavyzdžiui, Kanados sveikatos apsaugos skyrius vaistinių skaistenių gaminiui suteikė vaistų identifikacinį numerį (VIN) ir leido jo gamintojui teigti, kad šis medikamentas malšina migrenos sukeltus galvos skausmus.
Ir Europoje vaistiniai skaisteniai išsamiai tiriami, Europos vaistų agentūros įvertinimo pranešime apie vaistinį skaistenį (EMA/HMPC/48716/2019) prieita prie išvados, kad vaistiniai skaisteniai naudojami migrenai ir galvos skausmams gydyti, vartojant po 100 mg šio augalo per dieną.
- Senovės graikai šį augalą vadino „Parthenium“, greičiausiai todėl, kad V a. pr. Kr. jis buvo naudojamas kaip priemonė gelbėti gyvybes tų, kurie nukrito nuo statomo Partenono.
- Vaistinis skaistenis dar vadinamas „viduramžių aspirinu“ arba XVIII a. „aspirinu“.
- Centrinėje ir Pietų Amerikoje šis augalas buvo naudojamas daugeliui negalavimų gydyti. Andų kalnuose gyvenantys kaljavajų (Kallawaya) indėnai šį vertingąjį augalą naudojo diegliams, skaudantiems inkstams, ryto negalavimams ir skrandžio skausmams gydyti. Kosta Rikos gyventojai augalo nuoviru gerina virškinimą, jį naudoja kaip kardiotoninį ir menstruacijų stimuliatorių bei kaip antihelmintinę klizmą. Meksikoje jis naudojamas kaip antispazminė ir tonizuojamoji priemonė, reguliuojanti menstruacijų ciklą. Venesueloje juo gydomos skaudančios ausys.
- Vaistiniai skaisteniai dažnai sodinami aplink namus kaip oro valytuvai, nes jų kvapas yra stiprus, ilgai išlieka, o jų žiedų tinktūra naudojama kaip vabzdžių atbaidymo priemonė ir balzamo tepama ant įkandimų. Jis buvo naudojamas kaip opijaus perdozavimo priešnuodis.
Vitaminas B2 (riboflavinas)
Vitaminas B2 arba riboflavinas yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris yra fermentų sistemų, dalyvaujančių audinių kvėpavime, angliavandenių ir baltymų skaidyme, dalis. Jis būtinas tinkamam virškinamojo trakto, kraujo ląstelių ir smegenų funkcionavimui. Pagrindinės riboflavino tyrimų sritys yra susijusios su jo poveikiu augliams ir migrenos tipo galvos skausmams.
1872 m. Blaitas atrado riboflaviną kaip geltoną fluorescencinį pieno pigmentą, bet šio pigmento vitamininės savybės buvo nustatytos tik 1930-ųjų pradžioje. Augalai ir kai kurie mikroorganizmai gali sintetinti riboflaviną, tačiau tai yra būtina žmogaus sveikatai maistinė medžiaga, kurią būtina gauti su maistu.
Riboflavinas, arba vitaminas B2, yra karščiui atsparus, vandenyje tirpus vitaminas, kurį organizmas naudoja angliavandeniams, riebalams ir baltymams paversti gliukoze energijai gauti. Jis ne tik padidina energijos kiekį, bet ir yra puikus antioksidantas, užtikrinantis teisingą imuninės sistemos, sveikos odos ir plaukų folikulų veiklą. Šį poveikį užtikrina du kofermentai – flavino mononukleotidas (FMN) ir flavino adenino dinukleotidas (FAD). Esant riboflavino trūkumui, organizmas nepajėgia apdoroti makroelementų (riebalų, angliavandenių, baltymų), kurie yra būtini organizmo veiklai. Riboflavinas būtinas normaliam kūno vystymuisi, laktacijai, fizinei veiklai ir reprodukcinei sistemai.
Jei žmogaus virškinimo sistema sveika, daugelį maistinių medžiagų organizmas gali pasisavinti iš maisto, todėl svarbu, kad dienos racione jų būtų pakankamai. Kaip minėjome, riboflavine yra gelsvai žalias fluorescencinis pigmentas, kuris suteikia šlapimui geltoną atspalvį, rodantį, kad organizmas pasisavina riboflaviną. Riboflavinas taip pat padeda paversti triptofanu niacinu, kuris savo ruožtu suaktyvina vitaminą B6.
Riboflavino pritrūksta vartojant per maistinių medžiagų arba dėl endokrininės sistemos patologijos. Riboflavino trūkumas taip pat koreliuoja su kitų B komplekso vitaminų trūkumu. Natūraliai jo yra kai kuriuose maisto produktuose – kiaušiniuose, pieno produktuose, mėsoje, žaliose daržovėse ir grūduose. Antioksidantas riboflavinas veikia tuo pačiu principu kaip ir glutationas. Glutationas yra organizmo antioksidantas – paprastas peptidas, susidedantis iš trijų aminorūgščių – glicino, cisteino ir glutamino. Jis pasižymi keletu gyvybiškai svarbių organizmo procesus reguliuojančių savybių – stiprina imunitetą, gamina energiją, stabdo ląstelių senėjimą, mažina cholesterolio lygį. Kiekviena organizmo ląstelė gamina glutationą, tačiau jo gamybą kasdien mažina ir lėtina daugybė veiksnių, pvz., netinkama mityba, vaistai, stresas, infekcijos. Glutationas neutralizuoja laisvuosius radikalus ir šalina iš kepenų toksinus, jo laisvieji radikalai gali paskatinti kai kurių ligų vystymąsi. Riboflavino trūkumą taip pat gali sukelti lėtinis viduriavimas, kepenų veiklos sutrikimai, alkoholizmas ir hemodializė.
Galima paminėti šias riboflavino rizikos grupes:
Sportininkai. Dėl fizinio krūvio sutrinka medžiagų apykaita, kurios metu vis dažniau naudojamas riboflavinas.
Nėščios ir žindančios moterys (kartais ir kūdikiai). Nėščioms ar žindančioms moterims, kurios retai vartoja mėsą ar pieno produktus, gresia riboflavino trūkumas, kuris gali neigiamai paveikti tiek motinų, tiek kūdikių sveikatą. Pavyzdžiui, riboflavino trūkumas nėštumo metu gali padidinti preeklampsijos riziką.
Žmonės, kurie yra vegetarai arba veganai ir (arba) vartoja mažai pieno. Tiems, kurie valgo mėsą ir pieno produktus, šie maisto produktai suteikia didelę riboflavino dozę. Todėl žmonėms, gyvenantiems besivystančiose (trečiosiose) šalyse, kuriose trūksta mėsos ir (arba) pieno produktų, kyla didesnė riboflavino trūkumo rizika. Riboflavino trūkumas taip pat gresia vegetarams ir veganams bei tiems, kurie išsivysčiusiose šalyse vartoja mažai pieno produktų.
Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas vitamino B2 trūkumas, įprastai reikia 1,3 mg vitamino B2 per dieną vyrams, 1,1 mg moterims ir 1,4 mg nėščioms moterims.
Kai reikia papildomai vartoti riboflavino, tinkamas kiekis gali būti nuo penkių iki dešimties kartų didesnis už rekomenduojamą paros normą (1,3 mg vyrams, 1,1 mg moterims ir 1,4 mg nėštumo metu). Iki šiol, žmonėms vartojant dideles riboflavino dozes, nebuvo pranešta apie toksinį ar neigiamą poveikį. Manytina, kad didelė riboflavino dozė žmogaus organizme gali sukelti antioksidacinį disbalansą. Tačiau šioje srityje nėra įtikinamų įrodymų, todėl rekomenduojama atlikti papildomų tyrimų, siekiant išsiaiškinti galimą neigiamą riboflavino vartojimo dideliais kiekiais poveikį.
Alerginė reakcija į šį vitaminą pastebima retai. Tačiau nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote sunkios alerginės reakcijos simptomų, įskaitant išbėrimą, niežulį (patinimą) (ypač veido, liežuvio ar gerklės), galvos svaigimą, kvėpavimo pasunkėjimą. Bet tai nėra visas galimų šalutinių poveikių sąrašas.
Migreniniai galvos skausmai dažniausiai sukelia stiprų pulsuojantį ar veriantį skausmą vienoje galvos srityje. Kartais juos lydi aura (praeinantys židininiai neurologiniai simptomai prieš galvos skausmą arba jo metu). Manoma, kad mitochondrijų disfunkcija gali sukelti kai kurių rūšių migreną. Kadangi riboflavinas reikalingas mitochondrijų funkcijai, mokslininkai tiria riboflavino naudojimą kaip migrenos galvos skausmo prevencijos ar gydymo galimybę.
Buvo atlikti įvairūs tyrimai, naudojant riboflaviną kaip migrenos profilaktikos ar gydymo priemonę. Kai kuriuose iš šių tyrimų buvo naudojamos didelės riboflavino dozės – 400 mg ir didesnės per dieną, tačiau kai kurie tyrimai parodė, kad didelės riboflavino paros dozės visai nebūtinos. Pagerėjimai pastebimi net vartojant 25 mg per dieną, pavartojus 3 mėnesius.
Apskritai tyrimai rodo, kad vitamino B2 vartojimas suaugusiesiems gali turėti teigiamą poveikį mažinant migrenos priepuolių dažnį ir trukmę be rimto šalutinio poveikio. Išvada: atrodo, kad riboflavinas yra saugi ir gerai toleruojama priemonė suaugusiųjų migrenos simptomų profilaktikai.
- Šviesoje riboflavinas tampa neaktyvus. Pienas, laikomas stikliniame inde ir veikiamas šviesos, praranda didžiąją dalį riboflavino kiekio. Nepermatomi plastikiniai buteliai ir kartoninės pakuotės apsaugo piene esantį riboflaviną. Maisto gaminimo metu prarandamas tik nedidelis riboflavino kiekis.
- Iš visų B grupės vitaminų riboflaviną bene lengviausia suprasti. Tai reiškia, kad galite fiziškai pajusti, ar jūsų organizmas suvartojo pakankamai daug riboflavino, nes pastebėsite, kad, jo gausiai vartojant, šlapimas bus ryškiai geltonas. Tai iš tikrųjų yra vienintelis vitaminas, kuris aiškiai parodo, kaip jis veikia Jūsų organizme! Kadangi riboflavinas yra vandenyje tirpus vitaminas, Jūsų kūnas jį išplauna kiekvieną dieną, todėl jis turi būti ir pasisavinamas kiekvieną dieną.
- Siekdamos pasigaminti vitamino B2 maisto papildams ar dėti jo į maistą, pramonės įmonės augina specialias mieles, grybelius ar bakterijas, kurios sintetina daug riboflavino.
- Riboflavinas yra geltonos arba gelsvai oranžinės spalvos, todėl gali būti naudojamas ir kaip maistinis dažiklis. UV spindulių šviesoje riboflavinas šviečia ryškiai žalia spalva.
- Sulysus riboflavino poreikis padidėja 60 %. Daugiau nei 20 minučių kardiotreniruočių 6 dienas per savaitę taip pat padidina organizmo riboflavino poreikį beveik 60 %.
