Magnis – natūralus mineralas, atrastas 1755 m. Tai aštuntas pagal gausumą elementas žemėje, tačiau gamtoje jis randamas tik junginiuose, o ne grynas. Natūraliai jo randama didelėse mineralinėse nuosėdinėse, pavyzdžiui, magnezito ir dolomito, uolienose.
Magnis reikalingas visam organizmui – raumenims susitraukti, nervų sistemai impulsams siųsti ir priimti. Magnis užtikrina sklandų širdies plakimą ir stiprina imuninę sistemą.
Magnis yra būtina mitybos sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje svarbių medžiagų apykaitos reakcijų, tokių kaip energijos gamyba, gliukozė ir nukleino rūgščių ir baltymų sintezė.
1 (Atsauce: ©2016 American Society for Nutrition. Adv Nutr 2016;7:199–201; doi:10.3945/an.115.008524)

Magnis taip pat labai svarbus kalcio ir kalio jonų aktyviam pernešimui per ląstelių membranas. Šis procesas svarbus nervų impulsų valdymui, raumenų susitraukimui ir normaliai širdies veiklai užtikrinti. 2 (Atsauce: Rude RK. Magnesium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Baltimore, Mass: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:159-75.)

Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.

Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.1

Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų. 1 Atsauces: Magdalena D. Cuciureanu and Robert Vink. Magnesium and stress, PMID: 29920004 Bookshelf ID: NBK507250;

1 Atsauce: (Rude RK. Magnesium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Baltimore, Mass: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:159-75.)

Atsauce https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/#en10

Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.

Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.

 Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.

Ref Ref: Magdalena D. Cuciureanu and Robert Vink. Magnesium and stress, PMID: 29920004 Bookshelf ID: NBK507250

Žodis „magnis“ kilęs iš Graikijos Magnezijos regiono, kur randami natūralūs šio elemento junginiai.

Magnio pienas, kuris veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė ir gydo virškinimo sutrikimus, yra magnio, vandenilio ir deguonies molekulių junginys.

Negesinkite magnio liepsnos vandeniu. Vandeniu užpiltas degantis magnis pradės degti dar greičiau, jo liepsna bus aštri.

Magnio jonai yra rūgštūs ir kartūs. Nedidelis magnio kiekis suteikia mineraliniam vandeniui skonio.

Pagal masę magnis yra 11-asis pagal gausumą elementas žmogaus organizme. Magnio jonų yra kiekvienoje kūno ląstelėje.

Apie 60 % žmogaus organizme esančio magnio yra griaučiuose, 39 % – raumenų audiniuose, 1 % – už ląstelių ribų.

Seleną 1817 m. Švedijos mieste Gripsholme atrado chemikas Jakobas Berzeliusas. Selenas yra natūraliai randama medžiaga. Jo randama Žemės atmosferoje, mineraluose, gyvojoje gamtoje ir vandenyje. Šio elemento kiekis gamtoje ir žmogaus organizme gali labai skirtis, atsižvelgiant į geografinį regioną ir mitybą.

Žmogaus organizme yra apie 3–20 mg seleno.

Selenas yra mikroelementas, kurio natūraliai yra daugelyje maisto produktų, jo dedama į kitus maisto produktus, taip pat galima įsigyti kaip maisto papildą. Selenas yra natūraliai reikalingas žmogaus organizmui, jo yra daugiau nei dvidešimtyje seleno baltymų, būtinų reprodukcinei sistemai, skydliaukės hormonų apykaitai, DNR sintezei, apsaugai nuo oksidacinio streso ir infekcijų.

Selenas yra seleno baltymų sudedamoji dalis, turinti platų pleiotropinį (genų ekspresija daugeliu požymių) poveikį, pradedant nuo antioksidacinio ir uždegimą slopinančio poveikio iki aktyvios skydliaukės hormonų sintezės. Per pastaruosius 10 metų seleno baltymų genų su liga susijusio polimorfizmo atradimas leido suprasti svarbų seleno baltymų poveikį sveikatai. Biologinė seleno svarba yra susijusi su jo buvimu baltymuose ir fermentuose. Nustatyti keli nuo seleno priklausomi fermentai, kurių aktyvioje šerdyje yra seleno kaip selenocisteino grupės. Geriausiai apibūdinami selenofermentai, kurių įprastai yra žinduolių organizmuose, yra glutationo peroksidazė, seleno baltymas P ir tiroksino 5-dejodinazė. Glutationo peroksidazė ir seleno baltymas P katalizuoja oksidacijos ir redukcijos reakcijas. Kiti svarbūs fermentų baltymai, tokie kaip formiato dehidrogenazė, nikotino rūgšties hidroksilazė, glicino reduktazė, tiolazė ir ksantino dehidrogenazė, taip pat dalyvauja organizmo funkcijose.

Seleno trūkumas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika, silpna imunine sistema ir kognityvinių gebėjimų pablogėjimu.

Jei organizmas pakankamai šio mineralo gauna su maistu ar seleno papildais, jis sugeba kovoti su virusų poveikiu, teigiamai veikia vyrų ir moterų vaisingumą, sumažina autoimuninių skydliaukės ligų riziką. Daug žadantys tyrimai įrodė, kad, pakankamai suvartojant seleno, sumažėja prostatos, plaučių, storosios žarnos (kolorektalinio) ir šlapimo pūslės vėžio rizika, ir nors tyrimų rezultatai nėra įtikinami, tikėtina, kad papildai bus veiksmingesni, kai bus subalansuotos kitos maistinės medžiagos.

Seleno poveikis sveikatai yra daugialypis ir įvairus, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant optimizuoti šio veiksmingo mikroelemento naudą ir sumažinti su juo susijusią riziką.

1 Atsauce: Marek Kieliszek; Selenium–Fascinating Microelement, Properties and Sources in Food; Molecules. 2019 Apr; 24(7): 1298. Published online 2019 Apr 3. doi: 10.3390/molecules24071298 2 Atsauce: Sunde RA. Selenium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Philadelphia, PA: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:225-37 3 Atsauce: Rayman, M. P. (2012). Selenium and human health. The Lancet, 379(9822), 1256–1268. doi:10.1016/s0140-6736(11)61452-9

Seleno trūkumas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika, silpna imunine sistema ir kognityvinių gebėjimų pablogėjimu.

Jei organizmas pakankamai šio mineralo gauna su maistu ar seleno papildais, jis sugeba kovoti su virusų poveikiu, teigiamai veikia vyrų ir moterų vaisingumą, sumažina autoimuninių skydliaukės ligų riziką. Daug žadantys tyrimai įrodė, kad, pakankamai suvartojant seleno, sumažėja prostatos, plaučių, storosios žarnos (kolorektalinio) ir šlapimo pūslės vėžio rizika, ir nors tyrimų rezultatai nėra įtikinami, tikėtina, kad papildai bus veiksmingesni, kai bus subalansuotos kitos maistinės medžiagos.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/ 

Selenas gali veikti įvairius vaistus, o kai kurie vaistai gali neigiamai paveikti seleno kiekį organizme. Štai pavyzdys. Žmonės, kurie nuolat vartoja šiuos vaistus, dėl galimo seleno vartojimo turėtų pasitarti su savo gydytoju.

Cisplatina

Cisplatina yra neorganinė platinos chemoterapijos medžiaga, naudojama kiaušidžių, šlapimo pūslės, plaučių ir kitų vėžio formų gydymui. Cisplatina gali sumažinti seleno kiekį plaukuose ir serume, tačiau nežinoma, ar šis sumažėjimas turi kliniškai reikšmingą poveikį. Kai kurie nedideli tyrimai parodė, kad seleno papildai gali sumažinti cisplatinos toksiškumą, tačiau Cochrane ataskaitos autoriai padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kad seleno papildai sumažina šalutinį chemoterapijos poveikį.

Pavojus sveikatai dėl per didelio seleno kiekio

Ilgalaikis didelių organinio ir neorganinio seleno dozių vartojimas gali sukelti panašų poveikį. Ankstyvieji per didelio seleno vartojimo simptomai yra česnako kvapas ir metalo skonis burnoje. Būdingiausi ilgalaikio per didelio seleno vartojimo, arba selenozės, požymiai yra plaukų slinkimas ir nagų struktūros susilpnėjimas arba trapumas. Kiti simptomai yra odos ir nervų sistemos pažeidimas, pykinimas, viduriavimas, odos bėrimai, dėmės ant dantų, nuovargis, dirglumas ir nervų sistemos sutrikimai.

1 Atsauce:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/

Seleno trūkumas

Ilgalaikis seleno trūkumas žmogaus organizme sukelia sunkių ligų. Šio elemento trūkumas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir gali sukelti miokardo infarktą. Jis taip pat susijęs su ligomis, būdingomis tam tikram geografiniam regionui: Kešano liga ir Kašino-Beko sindromas.

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, galima daryti išvadą, kad vidutinio sunkumo seleno trūkumas kasdienėje mityboje turi įtakos susilpnėjusiu imunitetu pagrįstų ligų vystymuisi. Seleno trūkumas kasdienėje mityboje gali neigiamai paveikti nervų sistemos veiklą. Įrodyta, kad žmonėms, kuriems trūksta seleno, išsivysto depresija arba padidėja nerimas, taip pat išsivysto Alzheimerio liga. Manoma, kad šis mikroelementas yra labai svarbus mažinant ŽIV virulentiškumą ir progresuojant viso spektro AIDS. Seleno trūkumas nėščioms moterims neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Seleno perteklius gali būti toksiškas organizmui.

Ūminis apsinuodijimas selenu pasitaiko retai. Sunku nustatyti tikslią seleno dozę, kuri būtų žalinga organizmui, nes šis elementas būna įvairių cheminių formų. Toksinį poveikį organizmui gali sukelti tiek organinės, tiek neorganinės seleno formos. Seleno toksiškumas (priklausomai nuo dozės) yra susijęs su seleno ir sieros absorbcijos konkurencija, kuri pirmiausia leidžia prasidėti sieros metabolizmui (transformacijai). Aminorūgštyse (cisteino ir metionino) esantis selenas gali pakeisti sierą, o neorganiniai junginiai pakeičia sierą merkapturo rūgščių sintezėje ir selenitų reakcijoje su tiolio grupėmis. 2 Atsauce: Marek Kieliszek; Selenium–Fascinating Microelement, Properties and Sources in Food; Molecules. 2019 Apr; 24(7): 1298. Published online 2019 Apr 3. doi: 10.3390/molecules24071298 

Grupės, kurioms gresia seleno trūkumas

Selēna deficīts ir sastopams reti un tieši tikai selēna deficīts nav bieži saistīts ar konkrētām slimībām. Tālāk minētajām grupām ir lielāka varbūtība nepietiekamā daudzumā uzņemt selēnu.

Seleno trūkumas pasitaiko retai ir vien seleno trūkumas nėra dažnai susijęs su konkrečiomis ligomis. Toliau nurodytoms grupėms labiau tikėtina, kad trūksta seleno.

1. Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose trūksta seleno

Seleno trūksta žmonėms, gyvenantiems šalyse, kur racione dominuoja daržovės, užaugintos dirvose, kuriose mažai seleno. Mažiausiai seleno gauna žmonės, gyvenantys įvairiuose Kinijos regionuose, kur gyventojai daugiausia maitinasi vegetariškai, o dirvoje šio mikroelemento labai mažai. Taip pat kai kuriose Europos šalyse, ypač tarp veganų, vidutinė seleno paros norma yra nedidelė. Nors neseniai Naujojoje Zelandijoje seleno suvartojama buvo labai mažai, tačiau kai šalis pradėjo intensyviau importuoti kviečius, kuriuose gausu seleno, seleno suvartojama daugiau.

2. Inkstų dializės pacientai

Palyginti su sveikais žmonėmis, pacientų, kuriems ilgai taikoma hemodializė, seleno lygis yra daug žemesnis, nes dializės metu iš kraujo išskalaujamas selenas. Be to, pacientams, kuriems taikoma hemodializė, gresia mažas seleno suvartojimas su maistu, nes jie linkę sirgti anoreksija dėl uremijos ir mitybos apribojimų. Nors pacientų, kuriems taikoma hemodializė, seleno papildymas padidina šio mikroelemento kiekį kraujyje, reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar maisto papildai turi teigiamą klinikinį poveikį šiai žmonių grupei.

3. ŽIV pacientai

ŽIV sergančių pacientų seleno kiekis paprastai yra mažas, nes jie mažai jo gauna su maistu (ypač besivystančiose (trečiosiose) šalyse) dėl viduriavimo ir nepakankamo maisto medžiagų pasisavinimo. Stebėjimo tyrimai leido nustatyti ryšį tarp mažos seleno koncentracijos ŽIV pacientų kraujyje ir padidėjusios kardiomiopatijos, mirties, o nėščioms moterims – ŽIV perdavimo vaikui ir ankstyvos vaiko mirties rizikos. 3 Atsauce:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/

Selenas mityboje:

Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas seleno trūkumas, įprastai reikia 55 mcg (mikrogramų) seleno per dieną vyrams ir moterims ir 60 mcg nėščioms moterims.

Kai kurie faktai nurodo į seleno vaidmenį smegenų funkcijoms: sumažėjus seleno kiekiui organizme, likusią dalį pirmiausia gaus smegenys; esant seleno trūkumui, pasikeičia kelių neuromediatorių cirkuliacijos greitis; maisto papildų su selenu vartojimas sumažina sunkiai įveikiamus vaikų epilepsijos priepuolius; senyvo amžiaus žmonių maža seleno koncentracija plazmoje reikšmingai koreliuoja su senatve ir greitesniu kognityvinių gebėjimų nuosmukiu, o Alzheimerio liga sergančių pacientų, palyginti su kontroline grupe, seleno koncentracija smegenyse siekė tik 60 %.

Be to, smegenyse trūksta katalazės, todėl peroksidacijos produktai, tokie kaip vandenilio peroksidas ir pirminiai peroksidai, turi būti pašalinti su antioksidantų – seleno fermentų – pagalba.

Teigiamas pakankamo seleno kiekio poveikis nuotaikai pastebimas bent jau tada, kai seleno kiekis yra „ant nepakankamumo ribos“. Trijuose tyrimuose seleno trūkumas buvo susijęs su žymiai didesne depresijos tikimybe ir kitais neigiamais nuotaikos poveikiais, tokiais kaip nerimas, sumišimas ir priešiškumas.

Senėjant seleno koncentracija serume mažėja. Nedidelis seleno koncentracijos trūkumas gali būti susijęs su amžiumi susijusiu smegenų funkcijos susilpnėjimu, galbūt susijusiu su antioksidaciniu seleno poveikiu.

Selenas, kurio randama specifiniuose seleno fermentuose, yra būtinas tinkamai skydliaukės funkcijai ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kurią sukelia H2O2 skydliaukės hormonų sintezė, o vienas tyrimas parodė, kad oksidacinio streso žymenys yra susiję su kognityvinių funkcijų nuosmukiu žmonių grupėje, kurioje įprastai yra aukšti kognityviniai rodikliai. 

Nuo seleno priklausoma glutationo reduktazė ir seleno baltymai yra būtini antioksidaciniam mechanizmui, kuris yra nepakeičiamas kūno gynėjas. Selenas veikia medžiagų apykaitos kelius, keisdamas seleno baltymų aktyvumą, o tai turi įtakos ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Nuo seleno koncentracijos priklauso seleno baltymų ekspresija. Nuo kintamos seleno koncentracijos gali priklausyti imuniteto ir energijos metabolizmas. Naujausiuose tyrimuose buvo pastebėti padidėję streso biožymekliai sergant depresija, o tai rodo, kad oksidacinis stresas gali būti svarbus depresijos atsiradimo ir vystymosi veiksnys. Selenas gali būti apsauginis veiksnys, mažinantis nerimą ir depresiją, galbūt dėl jo apsauginio poveikio nuo oksidacinio streso.

Ir galiausiai paminėtina, kad selenas gali būti kaip antidepresantas, nes veikia skirtingas neuromediatorių sistemas. Nustatyta, kad selenas moduliuoja dopaminergines, serotoninergines ir noradrenergines sistemas, kurios visos yra susijusios su depresijos ir kitų psichinių ligų patofiziologija.  1 Atsauce: Rayman, M. P. (2000). The importance of selenium to human health. The Lancet, 356(9225), 233–241. doi:10.1016/s0140-6736(00)02490-9 2 Atsauce: Berr, C., Balansard, B., Arnaud, J., Roussel, A.-M., & Alpérovitch, A. (2000). Cognitive Decline Is Associated with Systemic Oxidative Stress: The EVA Study. Journal of the American Geriatrics Society, 48(10), 1285–1291. doi:10.1111/j.1532-5415.2000.tb02603.x 3 Atsauce: Ruggeri, R. M., D’Ascola, A., Vicchio, T. M., Campo, S., Gianì, F., Giovinazzo, S., … Trimarchi, F. (2019). Selenium exerts protective effects against oxidative stress and cell damage in human thyrocytes and fibroblasts. Endocrine. doi:10.1007/s12020-019-02171-w 4 Atsauce: Elif Turan and Ozgul Karaaslan; The Relationship between Iodine and Selenium Levels with Anxiety and Depression in Patients with Euthyroid Nodular Goiter; Oman Med J. 2020 Jul; 35(4): e161. Published online 2020 Jul 31. doi: 10.5001/omj.2020.84 5 Atsauce: Wang, J., Um, P., Dickerman, B., & Liu, J. (2018). Zinc, Magnesium, Selenium and Depression: A Review of the Evidence, Potential Mechanisms and Implications. Nutrients, 10(5), 584. doi:10.3390/nu10050584

1. Selenas ilgą laiką buvo laikomas nuodinga medžiaga. Apsinuodijimas juo sukėlė sunkią anemiją, kaulų sustingimą, plaukų slinkimą ir aklumą. Šie simptomai buvo pastebėti žmonėms ir gyvūnams, gyvenantiems regionuose, kur šio mikroelemento kiekis dirvožemyje buvo apie 1000 kartų didesnis, palyginti su dirvožemiu kituose pasaulio regionuose, kuriuose seleno koncentracija yra vidutinė.
2. Seleno pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „selene“, reiškiančio „mėnulį“. Senovės Graikijoje Selena buvo Mėnulio deivė.
3. Selenas nėra metalas. Kaip ir kiti ne metalai, selenas būna įvairių spalvų ir struktūrų (alotropai) – tai priklauso nuo jo būklės.
4. Bertoletijose yra daug seleno, net jei jos auginami žemėje, kurioje šio mikroelemento nėra daug. Viename riešute yra suaugusio žmogaus paros dozė seleno.
5. Iš pradžių selenas buvo naudojamas stiklo pigmentui pašalinti ir nudažyti jį raudonai bei kiniškam raudonam (China Red) pigmentui gaminti. Jis taip pat naudojamas lazerinių spausdintuvų ir kopijavimo aparatų, plieno, puslaidininkių ir kai kurių medicininių preparatų fotoelementuose.
6. Selenas apsaugo nuo apsinuodijimo gyvsidabriu.

Selenas, žmogui būtinas mikroelementas, tiesiogiai veikia skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, ir oksidacijos bei redukcijos procesus. Skydliaukės funkcionavimas labai priklauso nuo jodo ir seleno, kurie turi įtakos tinkamai veiklai. Dėl nepakankamo seleno kiekio organizme padidėja susirgimo skydliaukės ligomis grėsmė.1

Selenas gali būti vadinamas raktu į skydliaukės sveikatą. Šis mikroelementas būtinas skydliaukės hormonų sintezei ir funkcionavimui. Seleno koncentracija skydliaukėje yra didesnė nei bet kuriame kitame kūno organe. Selenas veikia kartu su jodu ir suaktyvina tris skirtingas nuo seleno priklausomas jodtironino dejodinazes, kurios gali aktyvinti arba slopinti skydliaukės hormonus. Visos trys dejodinazių izoformos yra seleno turintys fermentai, todėl su maistu gaunamas arba papildomas selenas yra būtinas trijodtironino (T3) gamybai. Šis procesas (ir selenas) yra būtinas normaliam augimui, vystymuisi ir medžiagų apykaitai.2

Seleno trūkumas susijęs su hipotiroze, Hašimoto liga, padidėjusia skydliaukės liauka, skydliaukės vėžiu ir Greivzo liga.

Atliekant tyrimą su 1 900 dalyvių, buvo nustatytas ryšys tarp seleno koncentracijos serume ir skydliaukės dydžio. Pastebėtas apsauginis seleno poveikis – apsaugo nuo skydliaukės padidėjimo ir jos audinių pažeidimo. Šiame konkrečiame tyrime reikšmingi buvo tik su moterimis susiję rezultatai3.

Kitame tyrime buvo tiriamas seleno poveikis Greivzo orbitopatijai (kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormono). Atliekant tyrimą buvo palygintas gydymas selenu su gydymu pentoksifilinu (Pentilin) – vaistu nuo uždegimo. Selenu gydyti pacientai teigė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė ir sulėtėjo Greivzo orbitopatijos progresavimas, palyginti su pentoksifilinu (Pentilin) gydytų pacientų būkle.4 1 Atsauce: 1) Wichman, J., Winther, K. H., Bonnema, S. J., & Hegedüs, L. (2016). Selenium Supplementation Significantly Reduces Thyroid Autoantibody Levels in Patients with Chronic Autoimmune Thyroiditis: A Systematic Review and Meta-Analysis. Thyroid, 26(12), 1681–1692. doi:10.1089/thy.2016.0256 2) Triggiani, V., Tafaro, E., Giagulli, V., Sabba, C., Resta, F., Licchelli, B., & Guastamacchia, E. (2009). Role of Iodine, Selenium and Other Micronutrients in Thyroid Function and Disorders. Endocrine, Metabolic & Immune Disorders - Drug Targets, 9(3), 277–294. doi:10.2174/187153009789044392 3) Derumeaux, H., Valeix, P., Castetbon, K., Bensimon, M., Boutron-Ruault, M., Arnaud, J., & Hercberg, S. (2003). Association of selenium with thyroid volume and echostructure in 35- to 60-year-old French adults. European Journal of Endocrinology, 148(3), 309–315. doi:10.1530/eje.0.1480309 4) Marcocci, C., Kahaly, G. J., Krassas, G. E., Bartalena, L., Prummel, M., Stahl, M., … Wiersinga, W. (2011). Selenium and the Course of Mild Graves’ Orbitopathy. New England Journal of Medicine, 364(20), 1920–1931. doi:10.1056/nejmoa1012985

Cinkas yra svarbus biologinis elementas, kuris atlieka esminį vaidmenį įvairiuose biocheminiuose procesuose. Šis metalas yra viena iš pagrindinių įvairių baltymų sudedamųjų dalių ir svarbus imuninės bei nervų sistemos moduliatorius. Tai antras pagal gausumą metalinis mikroelementas žmogaus organizme po geležies ir vienintelis metalas, esantis visose fermentų klasėse.

Cinkas dalyvauja daugelyje ląstelių metabolizmo aspektų. Jis reikalingas daugiau nei 300 fermentų ir 1000 transkripcijos faktorių kataliziniam aktyvumui ir atlieka esminį vaidmenį imuninėje veikloje, baltymų sintezėje, žaizdų gijimui, DNR sintezei ir ląstelių dalijimuisi. Cinkas taip pat prisideda prie normalaus augimo ir vystymosi nėštumo, vaikystės ir paauglystės metu, būtinas stipriam skonio ir kvapo pojūčiui palaikyti.

Smegenyse glutamaterginiai neuronai kaupia cinką specialiose sinaptinėse pūslelėse ir tai gali moduliuoti neuronų sužadinimą. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį sinapsių plastiškume ir gebėjime mokytis. Cinko homeostazė taip pat vaidina svarbų vaidmenį funkciškai reguliuojant centrinę nervų sistemą. Cinko homeostazės sutrikimas centrinėje nervų sistemoje sukelia perteklinę cinko koncentraciją sinapsėse ir atrodo, kad tai sukelia neurotoksiškumą per mitochondrijų oksidacinio streso mechanizmą (pvz., neleidžia veikti specifiniams fermentams, dalyvaujantiems elektronų pernešimo grandinėje), sutrikdo kalcio homeostazės reguliavimą, glutamaterginį neuronų eksitotoksiškumą ir intraneuroninių signalų laidumo sutrikimus. 1 Reference: Nowak G., Szewczyk B.: Mechanism contributing to antidepressant zinc actions. Pol. J. Pharmacol., 2002, 54, 587–592. PMID: 12866713 2 Reference: Prakash A, Bharti K, Majeed AB (April 2015). "Zinc: indications in brain disorders". Fundam Clin Pharmacol. 29 (2): 131–149. doi:10.1111/fcp.12110. PMID 25659970. S2CID 21141511 3 Reference:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Taip pat tyrimai parodė cinko trūkumo ir skydliaukės hormonų kiekio ryšį. Cinkas būtinas, kad tinkamai funkcionuotų fermentas dejodinazė, kuris suaktyvina neaktyvų tiroksino (T4) hormoną, kad taptų aktyvesnės formos trijodtironinu (T3), užtikrinančiu visas skydliaukės funkcijas organizme. 4 Reference:Maxwell, C., & Volpe, S. L. (2007). Effect of Zinc Supplementation on Thyroid Hormone Function. Annals of Nutrition and Metabolism, 51(2), 188–194. doi:10.1159/000103324

Cinkas turi įtakos keliems imuninės sistemos veiksniams. Jis labai svarbus normaliam įgimtų imuninės sistemos ląstelių, neutrofilų ir endotelio ląstelių (natūraliųjų žudikių arba NK ląstelių) vystymuisi ir funkcionavimui. Cinko trūkumas taip pat turi įtakos makrofagams – didelėms ląstelėms, kurios įtraukia ir virškina organizmui svetimas daleles. Cinko trūkumas turi įtakos fagocitozei, viduląsteliniam žudymui ir citokinų gamybai. Cinko trūkumas neigiamai veikia T ir B ląstelių augimą ir funkcijas. Cinko gebėjimas veikti kaip antioksidantas ir stabilizuoti membranas leidžia manyti, kad jis atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią laisvųjų radikalų sukeliamiems sužalojimams uždegiminių procesų metu. 5 Reference: Prasad AS. Zinc in human health: effect of zinc on immune cells. Mol Med. 2008 May-Jun;14(5-6):353-7. doi: 10.2119/2008-00033.Prasad. PMID: 18385818; PMCID: PMC2277319.

Cinko trūkumas

Trūkstant cinko sulėtėja augimas, netenkama apetito ir susilpnėja imuninė sistema. Sunkesniais atvejais cinko trūkumas sukelia plaukų slinkimą, viduriavimą, uždelstą brendimą, impotenciją, vyrų lytinių organų sumažėjimą, akių ir odos pažeidimus. Taip pat pradedama lieknėti, blogiau gyja žaizdos, sutrinka skonio pojūčiai, atsiranda proto letargija. Daugelis šių simptomų nėra specifiniai ir dažnai susiję su kitomis sveikatos problemomis, todėl norint patvirtinti, kad trūksta cinko, būtina atlikti medicininę apžiūrą. Žmonės, kuriems gresia cinko trūkumas, į savo kasdienę mitybą turėtų įtraukti pakankamai produktų, kuriuose yra cinko.

Grupės, kurioms gresia cinko trūkumas

1. Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ir kitomis ligomis

Žmonėms, kuriems buvo atlikta virškinimo trakto operacija ir kurie turi virškinimo problemų (pvz., opinis kolitas, Krono liga ir trumposios žarnos sindromas), gali sumažėti cinko absorbcija ir padidėti vidinis cinko netekimas, daugiausia iš virškinimo trakto ir mažiau iš inkstų. Kitos su cinko trūkumu susijusios ligos yra malabsorbcijos (nepakankamo pasisavinimo) sindromas, lėtinė kepenų liga, lėtinė inkstų liga, pjautuvinė anemija, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos lėtinės ligos. Lėtinis viduriavimas taip pat pagreitina cinko pasišalinimą iš organizmo.

2. Vegetarai

Cinko biologinis prieinamumas laikantis vegetariškos dietos yra mažesnis nei visavalgių, nes vegetarai nevalgo mėsos, kurioje yra daug biologiškai prieinamo cinko, kuris gali skatinti jo pasisavinimą. Be to, vegetarai linkę valgyti daugiau ankštinių ir nesmulkintų grūdų, kuriuose yra fitatų, kurie jungiasi su cinku ir slopina jo pasisavinimą.

3. Nėščios ir žindančios moterys

Nėščioms moterims, ypač toms, kurių cinko kiekis nėštumo pradžioje yra labai mažas, yra ypač didelė rizika pritrūkti cinko, ypač dėl to, kad vaisiui reikia daug cinko. Žindymas taip pat gali išeikvoti motinos cinko atsargas.

4. Vyresni vaikai, kurie vis dar žindomi

Motinos pienas suteikia pakankamai cinko (2 mg per parą) pirmuosius 4–6 gyvenimo mėnesius, tačiau kūdikiams nuo 7 iki 12 mėnesių, kuriems reikia 3 mg per parą, šio kiekio nepakanka. Sulaukę 7–12 mėnesių vaikai, be motinos pieno, turėtų valgyti amžių atitinkančio maisto arba gerti pieno mišinio, kuriame yra cinko. Vaikai su lengvais ir vidutinio sunkumo augimo sutrikimais ir cinko deficitu, vartoję cinko maisto papildus, pradėjo greičiau augti.

5. Žmonės, sergantys pjautuvine anemija

Skerspjūvio tyrimo rezultatai rodo, kad 44 % vaikų, sergančių pjautuvine anemija, cinko koncentracija plazmoje yra maža, tikėtinai, dėl didesnio šios maistinės medžiagos poreikio ir (arba) prastesnės mitybos. Cinko trūkumas taip pat paveikia apie 60–70 % suaugusiųjų, sergančių pjautuvine anemija. 

6. Alkoholikai

Maždaug 30–50 % alkoholikų cinko lygis yra žemas, nes vartojant etanolį sumažėja cinko pasisavinimas žarnyne ir padidėja jo išsiskyrimas su šlapimu. Be to, daugelio alkoholikų mityba ir suvalgyto maisto kiekis yra gana skurdus, todėl jų organizme nepakanka cinko. 6 Reference:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Cinkas mityboje. Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas cinko trūkumas, įprastai reikia 11 mg cinko per dieną vyrams, 8 mg moterims ir 11 mg nėščioms moterims.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Cinko papildai gali sąveikauti su kai kurių rūšių vaistais. Štai keletas pavyzdžių. Žmonės, kurie nuolat vartoja šiuos vaistus, dėl galimo cinko vartojimo turėtų pasitarti su savo gydytoju.

1. Antibiotikai

Tiek chinolonų grupės antibiotikai (pvz., Cipro®), tiek tetraciklino grupės antibiotikai (pvz., Achromycin® ir Sumycin®) sąveikauja su cinku virškinamajame trakte, slopindami cinko ir antibiotiko pasisavinimą. Šią sąveiką galima sumažinti, vartojant antibiotikus bent 2 valandas prieš arba 4–6 valandas po cinko papildų vartojimo.

2. Penicilaminas

Cinkas gali sumažinti penicilamino, vartojamo reumatoidiniam artritui gydyti, pasisavinimą ir poveikį. Siekdami sumažinti šią sąveiką, pacientai turi vartoti cinko papildus bent 2 valandas prieš vartodami vaistų arba 2 valandas jų pavartoję

3. Diuretikai

Vartojant tiazidinių diuretikų, tokių kaip chlortialidonas (Hygroton®) ir hidrochlorotiazidas (Esidrix® ir HydroDIURIL®), 60 % padidėja cinko išsiskyrimas iš organizmo su šlapimu. Ilgai vartojant tiazidinių diuretikų gali sumažėti audinių cinko atsargos, todėl , jei vartojami šie vaistai, gydytojai turėtų stebėti pacientų cinko koncentraciją. 1 Atsauce: Lomaestro BM, Bailie GR. Absorption interactions with fluoroquinolones. 1995 update. Drug Saf 1995;12:314-33. [PubMed abstract] 2 Reference: Penttilä O, Hurme H, Neuvonen PJ. Effect of zinc sulphate on the absorption of tetracycline and doxycycline in man. Eur J Clin Pharmacol 1975;9:131-4. [PubMed abstract] 3 Atsauce: Natural Medicines Comprehensive Database. Zinc. 4 Reference: Brewer GJ, Yuzbasiyan-Gurkan V, Johnson V, Dick RD, Wang Y. Treatment of Wilson’s disease with zinc: XI. Interaction with other anticopper agents. J Am Coll Nutr 1993;12:26-30. [PubMed abstract] 5 Atsauce: Wester PO. Urinary zinc excretion during treatment with different diuretics. Acta Med Scand 1980;208:209-12. [PubMed abstract]

Didelė cinko koncentracija randama žmogaus smegenyse. Depresija sergantys pacientai kartais valgo per mažai produktų, kuriuose gausu cinko, o nuolatinis cinko trūkumas maiste gali prisidėti prie depresijos simptomų, nes dar labiau sumažina funkcijai reikalingą cinko kiekį, todėl cinko papildai gali turėti įtakos depresijos simptomams. Ikiklinikinių tyrimų metu gydymas vien cinku arba ilgalaikis gydymas cinku parodė į antidepresantus panašų poveikį.

Remiantis neseniai pareikšta hipoteze apie antidepresantų poveikį, vienas iš pagrindinių tikslų, kurį antidepresantams reikėtų keisti, yra NMDA glutamato receptorius. Cinko kaip antidepresanto poveikis gali būti susijęs su to, kad jis yra tiesioginis NMDA receptoriaus antagonistas. Cinkas dalyvauja ne tik CNS veikloje, reguliuojant imunitetą (uždegimą), kas būdinga depresyviems sutrikimams.

Hipokampe ir smegenų žievėje cinko jonai reguliuoja sinapsinį perdavimą arba veikia kaip neurotransmiteriai, moduliuodami daugelį ligandų ir įtampos valdomų jonų kanalų. Cinko homeostazės sutrikimas šiose srityse yra netiesiogiai susijęs su daugeliu pažinimo, elgesio ir emocinio reguliavimo sutrikimų dėl sumažėjusios neurogenezės ir neuroplastiškumo mechanizmų.

Cinko trūkumas taip pat netiesiogiai dalyvauja endokrininės depresijos grandinėje. Nuolat aukštas kortizolio kiekis susijęs su depresijos vystymusi dėl pagumburio-hipofizės-antinksčių (HHV) ašies hiperaktyvumo. Todėl padidėjęs kortizolio kiekis plazmoje gali turėti įtakos ryšiui tarp cinko trūkumo ir depresijos.

Ryšys tarp cinko koncentracijos serume ir depresijos gali būti iš dalies paaiškinamas atvirkštiniu priežastiniu ryšiu, nes depresija turi įtakos cinko įsisavinimui, biologiniam prieinamumui arba biologiniam reguliavimui. Oksidacinis stresas ir jį lydinti imuninio uždegimo reakcija gali būti susiję su depresijos patofiziologija. Oksidacinis stresas padidina uždegimą slopinančių citokinų (pvz., interleukino 1 (IL-1) ir IL-6) kiekį, kartu sumažindamas albumino kiekį ir padidindamas metalotioninų sintezę. Albuminas yra pagrindinis cinko nešiklis, o albumino kiekio sumažėjimas kartu su metalotioninų padidėjimu gali kartu sumažinti cinko kiekį serume.  1 Atsauce: Elham Ranjbar, Jamal Shams, Masoumeh Sabetkasaei, Minoo M-Shirazi, Bahram Rashidkhani, Ali Mostafavi, Eiliyaz Bornak, Javad Nasrollahzadeh; Effects of zinc supplementation on efficacy of antidepressant therapy, inflammatory cytokines, and brain-derived neurotrophic factor in patients with major depression; 2 Atsuce: Pilc A., Kodziñska A., Nowak G.: A role for glutamate in the treatment of anxiety and depression: focus on group I metabotropic glutamate (mGlu) receptors. Drugs Fut., 2002, 27, 753–763.  3 Atsauce: Jessica Wang, Phoebe Um, Barbra A. Dickerman and Jianghong Liu1; Zinc, Magnesium, Selenium and Depression: A Review of the Evidence, Potential Mechanisms and Implications; Nutrients. 2018 May; 10(5): 584. Published online 2018 May 9. doi: 10.3390/nu10050584

Cinkas yra labai svarbus elementas, dalyvaujantis daugelyje pagrindinių skydliaukės biocheminių reakcijų. Cinkas būtinas hormonų trijodtironino (T3), tiroksino (T4) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) gamybai.

T4 yra pagrindinis skydliaukės hormonas, kuris organizmui tarsi rezervinis, o T3 yra daug aktyvesnis hormonas. Prireikus nuo T4 atskiriama viena jodo molekulė, ir jis virsta aktyviu hormonu – T3.

Šis mikroelementas dalyvauja tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH) sintezėje pagumburyje ir tirotropino arba skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) sintezėje hipofizėje.1

Įvairūs tyrimai parodė, kad cinko trūkumas ir mažas cinko kiekis kraujo serume gali sukelti skydliaukės struktūrinius pokyčių ir veikti skydliaukės hormonų reguliuojamą medžiagų apykaitą. Taip pat tyrimai parodė, kad vartojant cinką gali padidėti skydliaukės hormonų koncentracija.1

Tyrimo metu, kai tiriamieji vartojo cinko papildus, padidėjo skydliaukės hormonų (ypač T3) kiekis, taip pat pagerėjo organizmo medžiagų apykaita. Kitas tyrimas parodė, kad cinko vartojimas atskirai arba kartu su selenu gali pagerinti moterų, sergančių hipotiroze, skydliaukės veiklą.2

Cinko trūkumas gali sukelti hipotirozę. Kita vertus, hipotirozė gali sukelti cinko trūkumą, nes cinkui pasisavinti reikalingi skydliaukės hormonai. 1 Atsauce: 1) Beserra, J. B., Morais, J. B. S., Severo, J. S., Cruz, K. J. C., de Oliveira, A. R. S., Henriques, G. S., & do Nascimento Marreiro, D. (2021). Relation Between Zinc and Thyroid Hormones in Humans: a Systematic Review. Biological Trace Element Research. doi:10.1007/s12011-020-02562-5 2) Mahmoodianfard, S., Vafa, M., Golgiri, F., Khoshniat, M., Gohari, M., Solati, Z., & Djalali, M. (2015). Effects of Zinc and Selenium Supplementation on Thyroid Function in Overweight and Obese Hypothyroid Female Patients: A Randomized Double-Blind Controlled Trial. Journal of the American College of Nutrition, 34(5), 391–399. doi:10.1080/07315724.2014.926161

Nustatyta, kad cinkas yra imuninei sistemai būtinas mikroelementas. Tačiau ląsteliniu ir molekuliniu lygmeniu cinko poveikio imuninei sistemai mechanizmai nustatyti palyginti neseniai, o jo poveikis yra įvairiapusis. 1 Reference: Rink, L. (2000). Zinc and the immune system. Proceedings of the Nutrition Society, 59(04), 541–552. doi:10.1017/s0029665100000781

Pakankamas cinko kiekis organizme būtinas įvairių limfocitų (pagrindinių imuninės sistemos ląstelių) populiacijų formavimuisi ir funkcionavimui, pavyzdžiui, T ląstelių (arba T limfocitų) dalijimuisi, brendimui ir diferenciacijai (vystymuisi į skirtingas formas); limfocitų atsakui į mitogenus (mažus biologiškai aktyvius baltymus arba peptidus, kurie skatina ląsteles pradėti dalytis arba pagreitina jų dalijimąsi). Kartu cinkas svarbus užprogramuoti limfoidinių ir mieloidinių ląstelių žūtį, genų transkripciją ir biomembranų funkciją. Limfocitai yra vienas iš ląstelių tipų, kuriuos suaktyvina cinkas. Cinkas yra įvairių baltymų, neuropeptidų, hormonų receptorių ir polinukleotidų struktūrinė sudedamoji dalis. Cinko trūkumas sukelia greitą ir ryškią užkrūčio liaukos atrofiją, ląstelių sukeltą odos jautrumą ir limfopeniją. Dėl cinko trūkumo sumažėja pirminių ir antrinių antikūnų atsakas, ypač į antigenus, kuriems reikia T ląstelių pagalbos, pavyzdžiui, esančius ant heterologinių raudonųjų kraujo kūnelių. Be to, po imunizacijos blužnyje sumažėja antikūnų atsakas ir citotoksinių T ląstelių gamyba. Cinkas taip pat slopina naviko nekrozės faktoriaus, kuris yra susijęs su kacheksijos ir įgyto imunodeficito sindromo patofiziologija, gamybą. 2 Reference: Baum MK, Shor-Posner G, Campa A. Zinc status in human immunodeficiency virus infection. J Nutr. 2000 May;130(5S Suppl):1421S-3S. doi: 10.1093/jn/130.5.1421S. PMID: 10801954

Paprastai tariant, cinkas yra būtinas užkrūčio liaukos veiklai ir normaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Cinkas apsaugo nuo imunodeficito, nes skatina antikūnų sintezę ir pasižymi antivirusiniu poveikiu.

1. Šis elementas tikriausiai buvo pavadintas alchemiko Paracelso vardu, kilęs iš vokiško žodžio „Zinke“, reiškiančio „panašus į dantį, aštrus arba dantytas“ (metaliniai cinko kristalai yra dygliuotos formos). Cinkas taip pat netiesiogiai gali reikšti „panašus į alavą“, nes jis yra susijęs su vokišku žodžiu „zinn“, reiškiančiu alavą.
2. Seniausios žinomos tabletės buvo pagamintos iš cinko karbonato – hidrocincito ir smitsonito. Šiomis tabletėmis buvo gydomas akių uždegimas. Jų buvo rastą romėnų laive Relitto del Pozzino, kuris nuskendo 140 m. pr. Kr.
3. Alchemikai degino cinko metalą ore ir surinko išgaravusį cinko oksidą kondensatoriuje. Kai kurie alchemikai šį cinko oksidą lotyniškai vadino lana philosophica, lietuviškai tai reikštų „filosofų vilną“, nes sudarė į vilną panašius kuokštelius, kiti manė, kad jis atrodo kaip baltas sniegas ir pavadino jį nix album.
4. Cinkas yra natūrali vabzdžius atbaidanti medžiaga ir lūpų bei odos apsaugos nuo saulės priemonė.
5. Cinkas yra 100 % perdirbamas. Šiuo metu daugiau nei 80 % pasaulyje turimo cinko yra perdirbama.

Kalcis yra mineralas, kuris daugiausia siejamas su sveikais kaulais ir dantimis, nors jis turi ir svarbų vaidmenį kraujo krešėjime bei padeda raumenims susitraukti. Tuo pat metu kalcis reguliuoja normalų širdies ritmą ir užtikrina nervų funkcijas bei reguliuoja hormonų poveikį, mažina nervų ir raumenų įtampą, dalyvauja vitamino B12 pasisavinime ir panaudojime. Apytiksliai 99 % kūne randamo kalcio yra kauluose, o likęs 1 % randamas kraujyje, raumenyse ir kituose audiniuose. 1 Atsauces: Bruder J. M., Guise T. A., Mundy G. R. Mineral metabolism. In: Endocrinology & Metabolism, 4th ed., P. Felig, L. A. Frohman (eds.); Chapter 22, p. 1079 – 1159, 2001.

Kraujo plazmoje kalcis yra trijų formų: 41 % susijungęs su baltymais ir šioje formoje jis negali prasiskverbti pro kapiliarų membraną; 9 % kartu su anjonais ir tarpaudininiu skysčiu prasiskverbia pro kapiliarų membraną ir 50 % yra jonizuota ir prasiskverbia pro kapiliarų membraną.  Kalcis yra reikšmingas ląstelių ir užląstelinių (esančio už ląstelės membranos) skysčių mainuose. Kalcio jonai reikalingi nerviniams impulsams perduoti.

Neuronuose kalcis yra pagrindinis elementas, atliekantis daug funkcijų. Jis padeda skleisti elektrinius signalus per aksonus(nervinių ląstelių ataugas, kurios perduoda nervinius impulsus į kitas nervines ląsteles). Jis suaktyvina sinapsinį plyšį, kad neuromediatoriai (perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę) patektų į sinapses. Kalcis yra susijęs ir su atmintimi, medžiagų apykaita ir ląstelių augimu.

Visos ląstelės – nuo primityvių vienaląsčių organizmų iki be galo įvairių neuronų smegenų žievėje – priklauso nuo kalcio metabolizmo. Šis elementas yra svarbus gyviems organizmams, ypač ląstelių fiziologijai, kurioje Ca2+ judėjimas į citoplazmą ir iš citoplazmos veikia kaip daugelio ląstelės procesų signalas. 2 Atsauces: Kumar V., Abbas A. K., Fausto N. Robbins and Cotran pathologic basis of disease. 7th ed. 2005; p. 1183 – 1189.

Maisto papilduose kalcio randamas įvairiomis formomis, kurių kiekvienoje yra skirtingas kalcio arba pagrindinės medžiagos – elementinio kalcio – kiekis. Maisto papilduose dažniausiai naudojamos šios kalcio formos:

• • kalcio karbonatas (40 % elementinio kalcio)
• • kalcio citratas (21 % elementinio kalcio)
• • kalcio laktatas (13 % elementinio kalcio)
• • kalcio gliukonatas (9 % elementinio kalcio)

Elementinio kalcio kiekis kalcio karbonate yra gerokai didesnis nei kituose junginiuose, tačiau jam pasisavinti reikia rūgštaus maisto ar gėrimų. Kalcio citrate esanti rūgštis skatina junginio pasisavinimą sumažinto rūgštingumo aplinkoje ir tai gali būti veiksmingiau žmonėms, vartojantiems skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus.

Ilgalaikis kalcio trūkumas gali sukelti pokyčius dantyse (dantys staiga gali tapti jautresni, minkštesni ir lengviau pažeidžiami; gali atrodyti, kad valgant kietesnį maistą, dantis paprasčiausiai lūžta), kataraktą, pokyčius smegenyse ir osteoporozę, kuri sukelia kaulų trapumą.

Kalcio trūkumo požymiai:

Asmeniui kuriam trūksta kalcio, gali kilti:

• • raumenų skausmai, mėšlungis ir traukuliai,
• • skausmas šlaunyse ir rankose einant ar judant,
• • nejautrumas ir tirpimas rankose, kojose ir pėdose bei aplink burną.

Šie simptomai gali atsirasti ir dingti, tačiau jie nėra linkę dingti aktyvios veiklos metu. Stipresni jausmai gali indikuoti didesnį trūkumą, kuris gali sukelti: mėšlungį, aritmiją ir net mirtį.

Mažas kalcio kiekis gali sukelti didžiulį nuovargį – energijos trūkumą ir bendrą vangumo jausmą. Tai gali sukelti nemigą.Nuovargis, susijęs su kalcio trūkumu, taip pat gali pasireikšti galvos svaigimu ir dvigubinimusi, kuriam būdingas dėmesio trūkumas, užmaršumas ir sumišimas.

Kalcio trūkstant ilgą laiką:

• • oda išsausėja
• • nagai išsausėja, lūžinėja arba tampa trapūs
• • plaukai lūžinėja
• • plaukai pradeda slinkti kuokštais (alopecija)
• • ant odos atsiranda niežtinčių ir sausų dėmių (egzema, arba odos uždegimas)
• • susergama žvyneline
• 4. Osteopenija ir osteoporozė

Kaulai gerai kaupia kalcį, tačiau, kad jie būtų stiprūs, reikia didelio kalcio kiekio. Jei bendras kalcio kiekis yra mažas, organizmas gali dalį kauluose esančio kalcio nukreipti į organizmui būtinus procesus, taip kaulą padarant trapų ir linkusį į lūžius.

Bėgant laikui per mažas kalcio kiekis gali sukelti osteopeniją – sumažėjusią mineralų masę kauluose. Tai gali sukelti osteoporozę, dėl kurios kaulai tampa plonesni ir neapsaugoti nuo lūžių, sukeliamas skausmas ir laikysenos problemos.

Keletas tyrimų rodo, kad kalcio trūkumas gali būti susijęs su nuotaikos sutrikimais, tarp jų ir depresija.

Kiekvienas, kuris turi įtarimą, kad kalcio trūkumas stiprina depresijos simptomus, turi pasitarti su gydytoju. Po kalcio lygio patikrinimo gydytojas gali pasiūlyti kalcio papildų.

Kad organizmas galėtų įsisavinti kalcį, reikia atsižvelgti į keletą dalykų:

• • kartu su kalciu reikia vartoti vitaminą D – jie vienas kitam padeda atlikti savo funkcijas;
• • kad kalcis sustiprintų kaulus ir dantis, reikia vartoti pakankamai fosforo;
• • virškinimo trakte reikia atitinkamų fermentų, kurie ištirpdytų suvartotą kalcį;
• • vartojant per daug kavos ir druskos, daugiau kalcio išskiriama iš organizmo;
• • kaulą ardo oksalo rūgštis, kurios yra tam tikrose daržovėse, pavyzdžiui, rabarbaruose ir špinatuose;
• • kakava ir juodoji arbata neigiamai veikia kalcio pasisavinimą organizme;
• • didelis cukraus, druskos, fosfatų ir riebalų kiekis maiste neigiamai veikia kalcio įsisavinimą; greituose užkandžiuose, parduotuvėje paruoštame maiste, mėsos ir dešrų gaminiuose yra ypač daug fosfatų, todėl juos reikia vartoti saikingai;
• • kalcio pasisavinimą slopina riebus ir taukuotas maistas, balta duona, kviečių sėlenos; vitaminas C ir jo turintys produktai skatina kalcio pasisavinimą;
• • kiekviena gastroenterologinio pobūdžio liga mažina gebėjimą pasisavinti kalcį.

Šiuose maisto produktuose yra daug kalcio: pieno produktuose, pavyzdžiui: piene, sūriuose ir jogurtuose; pupelėse; figose; brokoliuose; tofu; sojų piene ir špinatuose.

Suaugusieji, kuriems netrūksta kalcio, per dieną turėtų vartoti 1000 mg kalcio, o vyresni nei 51 metų žmonės – 1200 mg kalcio per dieną.

Tarp kalcio suvartojimo ir pasisavinimo yra atvirkštinis ryšys. Iš maisto produktų pasisavinama tik 45 % kalcio, jei suvartojama 200 mg per dieną, ir tik 15 %, jei suvartojama 2000 mg per dieną. Amžius gali daryti įtaką ir su maistu gaunamo kalcio pasisavinimui. Žindomi kūdikiai ir vaikai, kuriems reikalingas gerokai didesnis kiekis kaulų formavimuisi, iš maisto įsisavina net 60 % kalcio, o suaugus šis skaičius sumažėja iki apytiksliai 25 % ir toliau su amžiumi mažėja.

Naudojant kalcio preparatus, gali pūsti pilvą, susidaryti dujų ir užkietėti viduriai. Labai didelės kalcio dozės gali sukelti inkstų akmenligę. 1 Atsauce: https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-calcium;

Sąveika. Jeigu reguliariai vartojate (ne)receptinius vaistus, teiraukitės savo gydytojo, ar saugu vartoti papildomus kalcio priedus. Kalcis gali sąveikauti su vaistais nuo širdies ligų, cukrinio diabeto, epilepsijos ir kitų ligų. Didelės vitamino D dozės gali pavojingai padidinti kalcio kiekį. Didelės dozės kalcio gali neleisti jūsų kūnui pasisavinti mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir cinko. Stenkitės vartoti kalcį vienos–dviejų valandų intervalu prieš arba po suvartojant maisto papildus arba vaistus. Jei kalcį vartojate kartu su kitais vaistais ar maisto papildais, jie gali tarpusavyje susijungti su šiais preparatais ir pasišalinti iš organizmo neįsisavinti.

Kalcio maisto papildai gali sąveikauti arba trukdyti tam tikrų vaistų vartojimui, kai kurie vaistai gali sumažinti kalcio kiekį organizme. Čia yra keletas pavyzdžių:

Kalcis yra tiesiogiai susijęs su mūsų miego ciklais. Vieno tyrimo, paskelbto „European Neurology Journal“, mokslininkai atskleidė, kad kalcio kiekis organizme yra didesnis kai kuriais gilesniais miego etapais, pavyzdžiui, greitų akių judesių (REM) fazėje. Atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, kad miego sutrikimai, ypač REM gilaus miego trūkumas arba sutrikęs REM miegas, yra susiję su kalcio trūkumu. Normalus miego režimas atsikūrė, kai kalcio kiekis kraujyje tapo normalus. 1 Atsauce: https://www.medicalnewstoday.com/releases/163169#1]]

Kalcis padeda smegenims panaudoti aminorūgštį triptofaną miegą skatinančiai medžiagai – melatoninui – pagaminti.

Jei organizmui trūksta kalcio, nerviniai impulsai gali būti sutrikdyti ir nestabilūs, taip sukeliant per didelį nerimą ar stresą. Be to, nervų sistema susidurs su daugybe kliūčių: sutriks širdies susitraukimai ir pakis raumenų refleksų funkcija. Jei kalcio trūkumas bus ilgalaikis, bus pastebima nemiga, užmigimo sunkumai, blogas miegas ir dažnas pabudimas.

Trūkstant kalcio kyla grėsmė susirgti ir kitomis susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, pepsine opa, kuri taip pat stipriai veikia miegą. Kalcio trūkumas skatina skrandžio rūgštingumą, ilgalaikis didelis rūgšties kiekis pažeidžia skrandžio gleivinę ir net sukelia opas. Šį procesą dažnai lydi tokie simptomai kaip rėmuo, bloga savijauta ir naktinis stresas, kurie sukelia nemigą.

Tuo pat metu reikia paminėti, kad yra stiprus ryšys tarp vitamino D ir kalcio kiekio, kur kalcio kiekis reguliuoja lėtųjų bangų miego fazės procesą, o klasikinės vitamino D funkcijos atsakingos už kalcio transportavimą žarnyne ir kaulų mineralizaciją, kurios yra būtinos kalcio homeostazei. Tikėtina, kad trūkstant vitamino D, miego sutrikimai gali būti susiję su pakitusiu kalcio kiekiu. Mažesnis kalcio kiekis serume gali būti susijęs su labiau sutrikusia miego ir budrumo kontrole bei ramybės ir aktyvumo ritmu. 2 Atsauce: Yi-Seon Jeon, Seungyeong Yu, Chaeyeon Kim, Hyuk Joo Lee, In-Young Yoon and Tae Kim1 “Lower Serum Calcium Levels Associated with Disrupted Sleep and Rest–Activity Rhythm in Shift Workers”; Nutrients. 2022 Aug; 14(15): 3021.; Published online 2022 Jul 22. doi: 10.3390/nu14153021