Tikroji levanda (Lavandula angustifolia L.)

Levandos yra natūraliai paplitusios daugiausia Kanarų salose, šiaurinėje ir rytinėje Afrikoje, Australijoje, Arabijos pusiasalyje ir Indijoje. Levandų žiedai naudojami kvapų terapijoje, nes jie raminamai veikia centrinę nervų sistemą ir kvėpavimo takų nervų sistemą. Be to, levandos yra plačiai naudojamos medicininiais tikslais, pavyzdžiui, geriamosios kapsulės su levandų aliejumi skatina kasdienę ramybę, atsparumą stresui, užmigimą ir gerą miegą.

Levandos yra daugiametis lūpažiedžių arba notrelinių šeimos augalas su kelių tūkstančių metų istorija. Kvapus krūmelis, užaugantis iki 80 centimetrų, yra ir nektaringas, ir eterinių aliejų augalas. Levandos turi priešingai išsidėsčiusius, pilkai žalius, lancentiškus lapus riestu kraštu. Žiedai turi atlinkimus krašte, yra mėlyni arba violetiškai mėlyni, susitelkę į netikrus menturius, kurie žiedyno gale suformuoja praretintą varpą.

Levandų genčiai priklauso net 47 rūšys. Natūraliomis aplinkybėmis levandos auga Afrikos šiaurėje ir rytuose, Australijoje, Arabijos pusiasalyje, Indijoje, Kanarų salose ir pietinėje Europoje. Tačiau kaip kultūrinis augalas auga visame pasaulyje.

Nepaisant didelio rūšių įvairumo, išskiriamos trys pagrindinės augalo rūšys: tikroji, italinė ir dantytoji levandos. Tarp jų yra daug panašumų, dantytąją ir tikrąją rūšį galim atskirti pagal išvaizdą, augimo įpročius, žydėjimo laiką, kvapą ir pritaikymą.

Tikroji levanda (Lavandula officinalis angustifolia) yra žemesnė, pilnesniu žiedu ir šios rūšies levandos daugiausia naudojamos medicininiais tikslais.

Jos žieduose yra 3 % eterinių medžiagų, antocianinų, fitosterinų, cukraus, mineralinių medžiagų ir taninų. Eterinio levandų aliejaus kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra kintama ir priklauso nuo genotipo, augimo vietos, klimato aplinkybių, dauginimosi ir morfologinių ypatybių. Eteriniame levandų aliejuje yra daugiau nei 300 skirtingų cheminių kompozicijų, kurių pagrindinės yra linalolas (kiekis kinta nuo 9,3 % iki 68,8 % ir pasižymi gydomosiomis savybėmis: malšina uždegimą, mėšlungį, atpalaiduoja, malšina skausmą, ramina, veikia kaip antidepresantas, apsaugo nuo streso ir turi anksiolitinių ypatybių), linalilacetatas (kiekis kinta nuo 1,2 % iki 59,4 %), lavandulilacetatas, ocimenas ir terpinen-4-olis. 1 Atsauces: Prusinowska, R., & Śmigielski, K. B. (2014). Composition, biological properties and therapeutic effects of lavender (Lavandula angustifolia L). A review. Herba Polonica, 60(2), 56–66. doi:10.2478/hepo-2014-0010

Eterinis levandų aliejus pasižymi geru antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu, kai juo tepama oda, o, jo vartojant per burną, teigiamai veikiamos virškinimo ir nervų sistemos.

Linalolis ir linalilacetatas laikomi levandų aliejaus pagrindinėmis sudedamosiomis dalimis, kurios gali būti susijusios su miegą skatinančiu poveikiu moduliuojant glutamato ir GABA poveikį. 2 Atsauces: Kim, J., Lee, S. L., Kang, I., Song, Y. A., Ma, J., Hong, Y. S., … Kim, J. E. (2018). Natural Products from Single Plants as Sleep Aids: A Systematic Review. Journal of Medicinal Food, 21(5), 433–444. doi:10.1089/jmf.2017.4064

Yra įrodyta, kad levandos veikia kaip anksiolitinė (nerimą mažinanti) ir raminamoji priemonė, kuri atpalaiduoja ir silpnina organizmą, taip sukeldama miegą.

Levandos sąveikauja su neuromediatoriumi (chemine medžiaga, kuri natūraliai susidaro nervų sistemoje, leidžia nervinėms ląstelėms tarpusavyje bendrauti ir kurios trūkumas arba perteklius gali sukelti įvairių nuotaikos sutrikimų) GABA, kad nuramintų smegenų ir nervų sistemos veiklą, sumažinant susijaudinimą, pyktį, agresiją ir nerimą. Levandos malšina skausmą.

Levandų aliejaus toksiškumas nekelia susirūpinimo. Tokie komponentai kaip linalolis ir linalilacetatas nėra mutageniški. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf

Atsižvelgiant į tai, kad levandos taip pat naudojamos maiste, jos saugios ir kaip vaistas. Šalutinis poveikis gali pasireikšti vidurių užkietėjimu, viduriavimu ir galvos skausmu.

Būkite atsargūs vartodami raminamuosius vaistus (centrinę nervų sistemą slopinančias priemones) kartu su levandomis, nes jie sąveikauja vienas su kitu.

Levandos gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Raminamosios priemonės (vaistai) taip pat gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Levandų vartojimas kartu su raminamaisiais vaistais gali sukelti kvėpavimo problemų ir (arba) per didelį mieguistumą.

Nemiga yra vienas labiausiai paplitusių miego sutrikimų populiacijoje. Šis sutrikimas taip pat yra vienas dažniausių nusiskundimų pirminės sveikatos priežiūros centruose. Įvairiose Rytų tradicinėse medicinose levandos vadinamos „smegenų šluota“, nes jos gali „išvalyti“ galvą kaip su šluota iššluojamos šiukšlės iš kambario. Tai yra vienas dažniausiai naudojamų augalų pacientams su miego sutrikimais gydyti.

Atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros vertinimo ataskaitą 1 Atsauce:  2" https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf]]

EMA/HMPC/143183/2010, levandų aliejus veikia kaip raminamoji priemonė ir skatina miegą. Skirtingi tyrimai parodė, kad, paveikti levandomis, kitą rytą po jų poveikio asmenys pranešė esantys budresni ir žvalesni, taip pat, paveikus levandomis, pagreitėjo ne REM, arba lėtojo miego lengvoji fazė, o sutrumpėjo neramaus miego (REM – greitųjų akių judesių) trukmė.

Vienu metu pailgėjo pabudimo laikas po pirmojo užmigimo (pabudimas po miego pradžios). 2 Atsauce: Goel, N., Kim, H., & Lao, R. P. (2005). An Olfactory Stimulus Modifies Nighttime Sleep in Young Men and Women. Chronobiology International, 22(5), 889–904. doi:10.1080/07420520500263276

Medicinos srityje augalai ir augalinės kilmės vaistai įvairiems miego sutrikimams gydyti naudojami jau šimtmečius – levandos taip pat. Skirtingi sudėtingi biocheminiai procesai smegenyse leidžia mums miegoti, įskaitant sąveiką su GABAerginiais signalais.

GABA, kaip pagrindinis slopinimo neuromediatorius, padeda bendrą neuronų sužadinimo ir slopinimo pusiausvyrą centrinėje nervų sistemoje ir yra svarbus smegenų vystymuisi ir veiklai. Laikoma, kad daugiau nei 20 % visų smegenų neuronų yra GABAerginiai. Trys skirtingi GABA receptoriai: GABAA, GABABir GABAC yra susiję su miego ir pabudimo reguliacija (tiesa, skirtingais mastais). Dažniausiai vartojami vaistai miegui tiesiogiai veikia GABA sistemas,ypač benzodiazepinas. 3 Atsauce: Bruni, O., Ferini-Strambi, L., Giacomoni, E., & Pellegrino, P. (2021). Herbal Remedies and Their Possible Effect on the GABAergic System and Sleep. Nutrients, 13(2), 530. doi:10.3390/nu13020530

Levandų aktyviosios sudedamosios dalys gali surišti glutamato N-metil-D-aspartato receptorius (NMDA) ir serotonino nešiklius. Laikoma, kad NMDA receptoriai yra labai svarbūs kontroliuojant sinapsinį plastiškumą ir tarpininkaujant atminties funkcijai. Miegą skatinantys GABAerginiai neuronai yra farmakologinės terapijos nemigai pagrindinis tikslas.

Pridurtina, kad, neatsižvelgiant į daugelio vaistų miegui prieinamumą, šalutiniai poveikiai vis dar yra problema ir vis dar ieškoma saugesnių nemigos gydymo būdų. Tyrimai rodo, kad keletas augalinės kilmės medžiagų, įskaitant ir tas, randamas levandose, gali veikti kaip miegą skatinančios medžiagos, moduliuojančios GABAerginių signalų perdavimą smegenyse. Augalinės kilmės produktų saugumas ir platus pacientų pritarimas (šalutinio poveikio nebuvimas) yra svarus argumentas augalų, o ne pagamintų vaistų naudai.

 

 

1) Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „lava“ – plauti. Bėgant laikui levandų kvapas buvo įvairiai apibūdinamas, atitinkamai pagal panaudojimo istoriją ir žodžio vertimą – švara, ramybė, skaidrumas, šviežumas, klasika, harmonija, meilės kvapas.
2) Levandos naudojamos kaip meilės simbolis vestuvėse ir įvairiuose magijos ritualuose ir kaip talismanas.
3) Seniau levandų gėrimas buvo skiriamas moterims vaisingumui padidinti. Vėliau mokslininkai patvirtino, kad levandose yra estrogeno (lytinio hormono).
4) Eksperimentai Japonijoje atskleidė, kad levandų kvapas sumažina darbuotojų protinio darbo klaidų skaičių 20 %.
5) Garsus gydytojas Parkinsonas šį augalą vadino priemone nuo visų galvos ir smegenų ligų.
6) Senovės egiptiečiai levandas naudojo mumifikacijos procese, o persai levandą įtraukė į Medicinos kanoną.

L-Triptofanas (L-Tryptophan)

L-triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis ir natūralių baltymų sudedamoji dalis. Augalai ir mikroorganizmai triptofaną gali susintetinti iš indolo ir serino. L-triptofanas yra svarbus daugeliui kūno organų. Organizmas L-triptofano negamina, todėl reikia atkreipti dėmesį į jo vartojimą. Po L-triptofano absorbcijos iš maisto organizmas dalį jo paverčia į 5-HTP (neuromediatoriaus serotonino biosintezės medžiagų apykaitos tarpinis produktas) ir paskui į serotoniną.

Hopkinsas ir Kolas atrado triptofaną 1900 m. pradžioje po to, kai jį išskyrę iš kazeino baltymo, Ellingeris ir Flamandas netrukus nustatė jo molekulinę struktūrą. L-triptofanas (t. y. triptofanas) yra viena iš aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių (aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negali susintetinti ir kurias reikia pasisavinti su maistu). 1 Atsauces: Richard, D. M., Dawes, M. A., Mathias, C. W., Acheson, A., Hill-Kapturczak, N., & Dougherty, D. M. (2009). L-Tryptophan: Basic Metabolic Functions, Behavioral Research and Therapeutic Indications. International Journal of Tryptophan Research, 2, IJTR.S2129. doi:10.4137/ijtr.s2129

Taigi, L-triptofanas yra unikali baltyminė aminorūgštis, kuri turi indolo žiedą. Indolas yra tipinis azoto heterociklinis aromatinis junginys, kuris yra plačiai paplitęs mūsų kasdieniuose produktuose ir gamtoje. Indolo žiedas yra daugelyje alkaloidų, fitohormonų, augalinių žiedų aliejų, pigmentų ir baltymų. Kadangi indolo branduolys turi platų biologinio aktyvumo spektrą, jis yra plačiai naudojamas farmacijos pramonėje.

L-triptofanas, patekęs į skirtingus organizmo audinius ir ląsteles, yra įtraukiamas į baltymų apykaitą ir sintezę ir, priklausomai nuo konkrečių fermentų aktyvumo raiškos audiniuose, gali dalyvauti įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520  

L-triptofanas yra vienintelis periferiniu ir centriniu būdu gaminamo serotonino pirmtakas. 3 Atsauces: Jenkins, T., Nguyen, J., Polglaze, K., & Bertrand, P. (2016). Influence of Tryptophan and Serotonin on Mood and Cognition with a Possible Role of the Gut-Brain Axis. Nutrients, 8(1), 56. doi:10.3390/nu8010056 Serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką ir miegą. O iš serotonino sintetinamas melatoninas. Serotoninas, kaip melatonino „pradinė medžiaga“, padeda reguliuoti miego fazes ir vidinį laikrodį. Įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje. Melatoninas yra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri susidaro mūsų smegenyse nakties metu (tamsoje) ir reguliuoja mūsų organizmo bioritmus – miego ir pabudimo ciklą. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520 Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais. Daug L-triptofano randama įvairių rūšių sūriuose ir mėsoje.

Maisto papildai, kurių sudėtyje yra L-triptofano, yra saugūs, jei nevartojami ilgą laiką. L-triptofanas gali turėti šalutinį poveikį, pasireiškiantį, pavyzdžiui, mieguistumu, skausmais pilve, vėmimu, viduriavimu, galvos skausmu, neryškiu matymu, svaiguliu, smarkiu širdies plakimu ir kt.

L-triptofanas gali trukdyti daugelio skirtingų vaistų veikimui. Nevartokite L-triptofano, jei vartojate antidepresantus, žinomus kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), MAO inhibitoriai, tricikliai antidepresantai ir netipiniai antidepresantai. Tai gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, vadinamą serotonino sindromu. Serotonino sindromo simptomai yra:

  • • nepaprastai didelis nerimas
  • • smarkus širdies plakimas
  • • delyras
  • • sunkūs raumenų traukuliai
  • • pakilusi temperatūra

 

Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti L-triptofano papildus.

Jeigu sergate kepenų ciroze, prieš L-triptofano vartojimą pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Visada papasakokite savo gydytojui apie bet kokius maisto papildus, kuriuos vartojate, įskaitant natūralius ir nereceptinius įsigytus maisto papildus. Taip gydytojas galės patikrinti, ar nėra galimo šalutinio poveikio arba sąveikos su kitais vaistais.

Atsauce Atsauce: https://www.webmd.com/vitamins-and-supplements/l-tryptophan-uses-and-risks

L-triptofano pagrindinis vaidmuo organizme yra baltymų sintezės dalis. Kadangi triptofano koncentracija yra mažiausia iš visų organizme randamų aminorūgščių, jis yra santykinai mažiau prieinamas ir manoma, kad jis riboja baltymų sintezės greitį. Triptofanas yra dviejų svarbių medžiagos apykaitos procesų – kinurenino sintezės ir serotonino sintezės – pirmtakas (medžiaga, dalyvaujanti reakcijoje, kurios metu susidaro tikslinė medžiaga – medžiagų apykaitos proceso tarpinės grandies dalis). 1 Atsauce: Sainio EL, Pulkki K, Young SN. L-tryptophan: Biochemical, nutritional and pharmacological agents. Amino Acids. 1996;10:21–47.

Attiecīgi, serotonīns tiek sintezēts no cilvēka organismā neaizvietojamās aminoskābes - L-triptofāna, savukārt, serotonīns regulē noskaņojumu, uzlabo miega kvalitāti un ēstgribu. Būtiski, ka serotonīns piedalās arī dopamīna regulācijā - ja tas trūkst veicina tā izdalīšanos, ja dopamīns ir par daudz - palīdz piebremzēt tā izdalīšanos. Tiek uzskatīts, ka zems serotonīna līmenis ir cieši saistīts ar depresiju, trauksmi, miega traucējumiem, svara pieaugumu un citām veselības problēmām. Ja organismā ir serotonīna deficīts, tad cilvēkam pasliktinās garastāvoklis, pieaug pesimistisks un apātisks noskaņojums, kā rezultātā zūd vēlme kaut ko darīt.

Vairākas laboratorijas ir pierādījušas L-triptofāna pozitīvo efektu uz miega kvalitāti 2 Atsauce: Hartmann, E. (1982). Effects of L-tryptophan on sleepiness and on sleep. Journal of Psychiatric Research, 17(2), 107–113. doi:10.1016/0022-3956(82)90012-7 bei tai, kad triptofanas sutrumpina laiką, per kurį užmiega lengva nemiga sergantys arba ilgai užmiegantys pacientai. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

Nustatyta, kad triptofanas neturi įtakos budrumui kitą dieną. Pacientams, sergantiems vidutiniška arba sunkia nemiga, triptofanas nėra toks efektyvus kaip standartinės miego priemonės.

Taigi galima teigti, kad serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką bei miegą ir yra melatonino „pradinė medžiaga“. Taip pat įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje.  Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais.

Tačiau, kai triptofanas gaunamas su maistu, prie jo prisijungia kitos didelės neutralios aminorūgštys, kurios konkuruoja dėl sistemos, pernešančios jas visas į smegenis. Dėl to su maistu vartojamas triptofanas, priešingai nei triptofano papildų pavidalu, nedidina triptofano kiekio smegenyse. Taigi, populiarus mitas, kad stiklinė pieno prieš miegą veikia raminamai, nes jame yra triptofano, yra klaidingas. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

 

 

 

1) L-triptofanas skirtas ne tik geram miegui. Triptofanas yra vitamino B3 (niacino) pirmtakas ir gali apriboti pirminio triglicerido (riebalų sudedamoji dalis) susidarymą, taip stabdydamas nutukimą. Triptofanas tiks gerai formai palaikyti ir svoriui reguliuoti.
2) Kalbama, kad triptofanas padeda susidoroti su kenksmingais įpročiais (rūkymu, alkoholio vartojimu). Kodėl? Jis neutralizuoja cigaretėse esančio nikotino poveikį ir padeda organizmui susidoroti su kenksmingu nikotino poveikiu. Triptofanas taip pat sumažina kai kuriuos biocheminius organizmo pokyčius, kuriuos sukelia alkoholio simptomai. Be to, triptofonas stabdo alkoholizmo ligos vystymąsi.

Vitaminas D

Vitaminas D yra riebaluose tirpių vitaminų grupės prohormonas (hormono pirmtakas). Vitaminas D turi penkias atmainas – pradedant nuo D1 iki D5, kur labiausiai paplitę yra: vitaminas D3, arba cholekalciferolis, ir vitaminas D2, arba ergokalciferolis.

Vitaminas D padeda reguliuoti kalcio ir fosfato kiekį organizme ir yra reikalingas kaulų, dantų ir raumenų sveikatai palaikyti. Atlikus tyrimus nustatyta, kad vitamino D trūkumas siejamas su depresija ir neurokognityvine disfunkcija, keletu piktybinių navikų ir bendru mirtingumo padidėjimu. Nauji tyrimai rodo svarbų vitamino D vaidmenį palaikant ir reguliuojant optimalų miegą bei ryšį tarp vitamino D koncentracijos, miego trukmės ir kaulų apykaitos. Vitaminas D gali moduliuoti įgimtą ir adaptyvų imuninį atsaką. O šio vitamino trūkumas siejamas su padidėjusiu autoimunitetu ir jautrumu infekcijoms.

Vitaminas D yra riebaluose tirpių vitaminų grupei priklausantis prohormonas; jis susintetinamas organizme kai ultravioletinė B saulės spinduliuotė (UVB) sąveikauja su pirmtako molekule, 7-dehidrocholesteroliu (7-DHC) odoje (nors ir skaičiuojama, kad sveikų žmonių organizme susidaro 90 % viso vitamino D, o nedidelį kiekį vitamino D gaunama su maistu ir maisto papildais). Po to vitaminas D kraujyje pernešamas (susijungęs su vitaminą D jungiančiu baltymu) į kepenis, kuriose jis hidroksilinamas iki 25-hidroksivitamino D (25-(OH)D). 25-(OH)D toliau konvertuojamas į metaboliškai aktyvią 1α, 25-dihidroksivitamino D formą (1α, 25-(OH)2D), daugiausia inkstuose. 1 Atsauces: Muscogiuri, G., Barrea, L., Scannapieco, M., Di Somma, C., Scacchi, M., Aimaretti, G., … Marzullo, P. (2018). The lullaby of the sun: the role of vitamin D in sleep disturbance. Sleep Medicine. doi:10.1016/j.sleep.2018.10.033 10.1016/j.sleep.2018.10.033 Vitaminas D reguliuoja kalcio jonų ir fosfatų kiekį ir įsisavinimą plonajame žarnyne, palaiko kaulų ir dantų formavimąsi ir padeda stiprinti imuninę sistemą. 2 Atsauces: Mosavat, M., Smyth, A., Arabiat, D., & Whitehead, L. (2020). Vitamin D and sleep duration: Is there a bidirectional relationship? Hormone Molecular Biology and Clinical Investigation, 41(4). doi:10.1515/hmbci-2020-0025

Kad vitaminas D aktyvuotųsi, reikia dviejų medžiagų apykaitos transformacijų – pirmiausia kepenyse, vykstant hidrolizei 25 padėtyje (25(OH)D), ir paskui inkstuose, vykstant 1-α-hidrolizei, po kurios aktyvus vitaminas D gali prisijungti prie vitamino D receptorių ir dalyvauti genų transkripcijoje ir reguliuoti jonų (Ca / P) homeostazę.

Nagrinėjant labiausiai paplitusias vitamino D atmainas – D2 (ergokalciferolis arba kalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis) – žinoma, kad ergokalciferolis daugiausia gaunamas iš augalinių šaltinių ir susidaro dėl UVB spinduliuotės augalų ir grybų ląstelių membranose.

Be to, vitaminas D2 yra sintetinė molekulė, naudojama maisto produktams pagerinti – jo dedama į duoną, grūdinius ir pieno produktus, jis naudojamas maisto papilduose. Vitaminas D3 gaunamas iš „gyvų“ šaltinių, pavyzdžiui, žuvų aliejaus, gyvūnų kepenų ir kiaušinių trynių. Vitaminas D3 taip pat susidaro odoje iš provitamino D3 (7-DHC).

Vitamino D trūkumas laikomas miego rizikos veiksniu, nes tyrimais įrodyta vitamino D ir miego trukmės sąsaja. Miego tyrimai parodė, kad mažesnis vitamino D kiekis yra susijęs su trumpa miego trukme įvairaus amžiaus žmonių grupėse 2 Atsauces: Mosavat, M., Smyth, A., Arabiat, D., & Whitehead, L. (2020). Vitamin D and sleep duration: Is there a bidirectional relationship? Hormone Molecular Biology and Clinical Investigation, 41(4). doi:10.1515/hmbci-2020-0025 .

Svarbi vitamino D funkcija – suaktyvinti T leukocitus – ląsteles, kurios aptinka ir sunaikina svetimus mikroorganizmus, pavyzdžiui, virusus. Todėl ant visų baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) paviršių yra vitamino D receptorių. Vitaminas D gali moduliuoti įgimtą ir adaptyvų imuninį atsaką. Jo trūkumas siejamas su padidėjusiu autoimunitetu ir jautrumu infekcijoms. Kadangi autoimuninių ligų imuninės ląstelės teigiamai reaguoja į vitaminą D, jis turi teigiamą poveikį kontroliuojant šią ligą. 3 Reference: Aranow C. Vitamin D and the immune system. J Investig Med. 2011 Aug;59(6):881-6. doi: 10.2310/JIM.0b013e31821b8755. PMID: 21527855; PMCID: PMC3166406.

Vitamino D gali trūkti dėl įvairių priežasčių:

  • 1. Jūsų racione nėra maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D, todėl su maistu negaunate pakankamai šio vitamino.
  • 2. Jūsų organizmas nepasisavina pakankamai vitamino D iš maisto (malabsorbcija).
  • 3. Jūs mažai būnate saulės šviesoje arba gyvenate šalyje, kurioje mažai saulės šviesos, o organizmas negauna pakankamai saulės šviesos.
  • 4. Jūsų kepenys arba inkstai negali konvertuoti vitamino D į jo aktyviąją formą.
  • 5. Jūs vartojate vaistų, kurie neleidžia jūsų organizmui pakeisti arba pasisavinti vitaminą D.

Dėl vitamino D trūkumo gali sumažėti kaulų tankis, taip prisidedant prie osteoporozės ir kaulų lūžių. Pastebėta, kad asmenys, kuriems trūksta vitamino D, kenčia nuo nepastovaus ir prasto miego bei kitų miego sutrikimų.

 

Didelis vitamino D trūkumas gali sukelti ir kitų ligų. Vaikai gali susirgti rachitu. Rachitas yra reta liga, dėl kurios kaulai tampa minkštesni ir lankstūs. Saugusiesiems didelis vitamino trūkumas sukelia osteomaliaciją. Osteomaliacija susilpnina kaulus, kaulai pradeda skaudėti ir raumenys susilpnėja.

 

Mokslininkai tiria vitaminą D, norėdami išsiaiškinti jo galimą sąsają su daugeliu sveikatos sutrikimų, įskaitant cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, vėžį ir autoimunines ligas, pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę.

Vitamino D yra šiuose maisto produktuose: riebiose žuvyse (pavyzdžiui, lašišose, tunuose ir skumbrėse), gyvulių kepenyse, sūriuose, grybuose ir kiaušinių tryniuose.

Vitamino D taip pat galima gauti iš pagerintų maisto produktų. Galite patikrinti maisto produktų etiketes ir sužinoti, ar produkte yra vitamino D. Maisto produktai, pvz.: pienas, sausieji pusryčiai, apelsinų sultys, dažnai papildomi vitaminu D.

 

Suaugusiems žmonėms, kuriems netrūksta vitamino D, rekomenduojama vitamino D dienos dozė yra 15 mcg arba 600 IU, vyresniems nei 70 metų: 20 mcg arba 800 IU.

 

Pernelyg didelis vitamino D kiekis yra nuodingas. Kadangi vitaminas D didina kalcio absorbciją virškinimo trakte, nuodingas vitamino D poveikis sukelia didelę hiperkalcemiją, hiperkalciuriją ir didelį 25(OH) serumo kiekį. Hiperkalcemija gali sukelti blogą savijautą, vėmimą, raumenų silpnumą, neuropsichinių sutrikimų, skausmą, apetito stoką, dehidrataciją, poliuriją, pernelyg didelį troškulį ir akmenligę.

 

Kraštutiniais atvejais nuodingas vitamino D poveikis sukelia inkstų nepakankamumą, minkštųjų audinių kalkėjimą visame kūne (įskaitant vainikines arterijas ir širdies vožtuvus), širdies aritmiją ir net mirtį.[[1:: Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/]]

 

Papildomas vitamino D vartojimas gali sąveikauti su įvairių rūšių vaistais. Asmenims, kurie reguliariai vartoja šiuos vaistus, rekomenduojama pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl vitamino D vartojimo ir dozių.

 

Orlistat

Svorio mažinimo priemonė „Orlistat“ (Xenical® ir alli®) kartu su mažai riebalų turinčia dieta gali sumažinti vitamino D įsisavinimą iš maisto ir papildų, taip sumažinant 25(OH)D kiekį.

 

Statinas

Statinas slopina cholesterolio sintezę. Kaip endogeninis vitaminas D gaunamas iš cholesterolio, taip ir statinas gali prislopinti vitamino D sintezę. Be to, didelis vitamino D vartojimas, ypač su maisto papildais, gali sumažinti atorvastatino (Lipitor®), lovastatino (Altoprev® ir Mevacor®) ir simvastatino (FloLipid™ ir Zocor®) poveikį, nes šie statinai ir vitaminas D tarpusavyje rungiasi dėl vieno ir to pačio metabolinio fermento.

 

Steroidai

Uždegimui sumažinti dažnai išrašomi kortikosteroidiniai vaistai: budezonidas, prednizolonas, prednizonas, deksametazonas, hidrokortizonas ir metilprednizolonas (pavyzdžiui: Deltasone®, Rayos® ir Sterapred®). Šie vaistai gali sumažinti kalcio pasisavinimą ir sutrikdyti vitamino D metabolizmą.

 

Tiazidų grupės diuretiniai preparatai

Tiazidų grupės diuretiniai preparatai (pavyzdžiui, Hygroton®, Lozol® ir Microzide®) sumažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Ši diuretinių preparatų derinys su vitamino D papildais (kuri padidina kalcio absorbciją žarnyne) gali sukelti hiperkalcemiją, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su sutrikusia inkstų veikla ar hiperparatiroze.

Vitaminas D yra riebaluose tirpių vitaminų grupei priklausantis prohormonas. Nors tradiciškai įrodyta, kad vitaminas D yra susijęs su kalcio homeostaze ir kaulų sveikata, naujausiais tyrimais buvo nustatytas teigiamas vitamino D ir miego ryšys. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis liudija, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su bloga miego kokybe ir trumpa miego trukme. Vitamino D receptoriai yra smegenų regionuose, susijusiuose su miego reguliavimu ir, manoma, kad vitaminas D yra susijęs su miego ir budrumo režimo reguliavimu. 1 Atsauce: Muscogiuri, G., Barrea, L., Scannapieco, M., Di Somma, C., Scacchi, M., Aimaretti, G., … Marzullo, P. (2018). The lullaby of the sun: the role of vitamin D in sleep disturbance. Sleep Medicine. doi:10.1016/j.sleep.2018.10.033

Kaip žinome, vitaminas D yra svarbus kaulų homeostazėje ir mažas jo kiekis siejasi su mažu kaulų mineraliniu tankiu (KMT). Miegas yra svarbus kaulų apykaitos veiksnys, o tyrimais buvo įrodyta miego trukmės ir KMT sąsaja. Keliuose

savianalizės tyrimuose buvo pastebėta, kad miego trukmės sutrumpėjimas yra susijęs su KMT sumažėjimu 2 Atsauce: Staab JS, Smith TJ, Wilson M, Montain SJ, Gaffney-Stomberg E. Bone turnover is altered during 72 h of sleep restriction: a controlled laboratory study. Endocrine 2019;65:192–9. ir kortikalinio kaulo storiu.

Tyrimų duomenimis, trumpesnis nei 5–6 valandų miegas yra susijęs su mažesniu KMT ir didesne osteoporozės rizika suaugusiesiems. Vaikams trumpa miego trukmė (< 8 val.) gali būti susijusi su sutrikusiu kaulų masės kaupimusi, ypač spartaus augimo laikotarpiu. Chroniškas miego trūkumas gali tiesiogiai paveikti kaulų apykaitą. Šie atradimai rodo, kad miego trūkumas gali būti prastesnės skeleto sveikatos rizikos veiksnys dėl sutrikusios kaulų apykaitos, gali pabloginti kaulų mikroarchitektūrą ir sumažinti KMT.

Taigi, nuolatinis vitamino D trūkumas gali paveikti miego trukmę, o dėl nepakankamo miego kyla kaulų lūžių ir osteoporozės rizika, nes sutrinka kaulų apykaita.

 

Sergant infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, vitaminas D nesąmoningai buvo vartojamas dar prieš atsirandant veiksmingiems antibiotikams. Tuberkulioze sergantys pacientai buvo siunčiami į sanatorijas, vadinamąsias saulės vonias, kur gydymui buvo naudojami saulės spinduliai ir taip naikinama tuberkuliozė. Menkės kepenų aliejus, kuriame gausu vitamino D, taip pat buvo naudojamas tuberkuliozei gydyti ir bendrai apsaugai nuo infekcijų. 1 Reference: Williams C. On the use and administration of cod-liver oil in pulmonary consumption. London Journal of Medicine. 1849; 1:1–18.

Teigiamą vitamino D poveikį organizmo apsaugai iš dalies lemia jo poveikis įgimtai imuninei sistemai. Žinoma, kad makrofagai atpažįsta lipopolisacharidus (vadinamuosius endotoksinus, kurie susidaro mirštant bakterijoms) per TLR receptorius, kurie sukelia imuninių ląstelių atsaką. TLR aktyvinimas sukelia įvykių eigą, kurios metu susidaro antimikrobiniai peptidai, pasižymintys stipriu baktericidiniu poveikiu ir suardantys bakterijų ląstelių membranas, pavyzdžiui, katelicidinas ir beta defensinas. 2 Reference: Liu PT, et al. Toll-like receptor triggering of a vitamin D-mediated human antimicrobial response. Science. 2006; 311(5768):1770–3. PubMed: 16497887

Tiesiogiai veikiant vitaminui D, mūsų organizmas gamina daugiau kaip 200 antimikrobinių peptidų, iš kurių stipriausias yra katelicidinas – natūralus plataus veikimo spektro antibiotikas. Tai paaiškina vitamino D terapijos veiksmingumą gydant visų tipų ūmines virusines kvėpavimo takų infekcijas. 3 Reference: Balla M, Merugu GP, Konala VM, Sangani V, Kondakindi H, Pokal M, Gayam V, Adapa S, Naramala S, Malayala SV. Back to basics: review on vitamin D and respiratory viral infections including COVID-19. J Community Hosp Intern Med Perspect. 2020 Oct 29;10(6):529-536. doi: 10.1080/20009666.2020.1811074. PMID: 33194123; PMCID: PMC7599018.

Apskritai vitaminas D padeda mažinti virusų dauginimąsi, skatindamas defenzinų ir katelicidinų gamybą, taip pat mažina bendrą citokinų (biochemiškai aktyvių tarpusavyje sąveikaujančių baltymų molekulių, kurias gamina imuninės ląstelės, kad veiktų kitas imunines ląsteles), pažeidžiančių plaučių gleivinę sergant uždegimine pneumonija, kiekį ir padeda didinti uždegimą slopinančių citokinų kiekį. 3 Reference: Balla M, Merugu GP, Konala VM, Sangani V, Kondakindi H, Pokal M, Gayam V, Adapa S, Naramala S, Malayala SV. Back to basics: review on vitamin D and respiratory viral infections including COVID-19. J Community Hosp Intern Med Perspect. 2020 Oct 29;10(6):529-536. doi: 10.1080/20009666.2020.1811074. PMID: 33194123; PMCID: PMC7599018.

1) Kadangi organizmas vitaminą D gali pagaminti pats, jis techniškai laikomas prohormonu, o ne vitaminu (vitaminus paprastai laiko maistine medžiaga, kurios organizmas negali susintetinti).
2) Net iki 50 % suaugusiųjų ir vaikų visame pasaulyje trūksta vitamino D. Jo labiausiai trūksta kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, kurie gyvena saulės mažai apšviestose vietose. Pavyzdžiui, šiaurės šalyse, kur rudens ir žiemos mėnesiais saulės šviesos yra mažiau nei 50 valandų per mėnesį.
3) Tyrimai rodo, kad nėščiosioms, kurioms trūksta vitamino D, dažnai kyla didelė rizika, kad reikės atlikti cezario pjūvį. Nėščiosios, kurių vitamino D kiekis yra per didelis, gali būti siejamos su padidėjusia maisto alergijos rizika jų vaikams pirmaisiais gyvenimo metais.
4) Vitaminas D veikia daugiau nei 200 žmogaus genų vystymąsi ir yra būtinas ląstelių augimui reguliuoti. Tai svarbu, nes tai taip pat sumažina vėžinių ląstelių augimą ir progresavimą.
5) Kai kurių žmonių organizmas natūraliai pagamina daugiau vitamino D nei kitų. Tai priklauso nuo odos pigmentacijos. Žmonės, kurių oda yra tamsesnė, yra labiau apsaugoti nuo UV spindulių ir taip odoje susilpnėja vitamino D susidarymo procesai. Žmonės, kurių oda spalva būdinga Azijos ir Afrikos šalims, reikia daugiau laiko praleisti saulėje, kad pasigamintų tokį patį vitamino D kiekį kaip šviesesnės odos spalvos žmonės.
6) Vitamino D receptorius turi beveik visos organizmo ląstelės, pavyzdžiui kraujagysles nutiesiančios ląstelės, kasos ląstelės, širdies ir skeleto raumenų ląstelės, smegenų ir storosios žarnos ląstelės, kaulų ir kraujo ląstelės.

Geltonžiedės ešolcijos (Eschscholzia californica L.)

Geltonžiedėmis ešolcijomis gydomi miego sutrikimai (nemiga), skausmas, nervinis susijaudinimas ir šlapimo pūslės bei kepenų ligos.  Geltonžiedėse ešolcijose yra skirtingų natūralių junginių, tarp jų – įvairių alkaloidų, randamų tik šiuose augaluose. Šis augalas dėl raminamojo, nerimą mažinančio ir skausmą malšinančio poveikio naudojamas farmacijoje daugelyje šalių. Geltonžiedėse ešolcijose esantys alkaloidai veikia GABA (gama aminosviesto rūgšties) receptorius, kurie mažina neuronų iškrovą visoje nervų sistemoje.

Geltonžiedė ešolcija (kartais vadinama kalifornine aguona) yra aguoninių šeimos (Papaveraceae) ešolcijų genčiai priklausantis augalas. Geltonžiedės ešolcijos, priklausomai nuo augimo vietos, skirstomos į du didelius porūšius: E.californica subsp. californica ir E.californica subsp. mexicana.

Geltonžiedės ešolcijos natūraliai auga JAV (Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Nevados, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijose) ir Meksikoje (Sonoros ir Žemutinės Kalifornijos valstijose), tačiau jos, kaip dekoratyviniai augalai, yra paplitusios visame pasaulyje.

Geltonžiedė ešolcija yra vienmetis (vietose, kuriose natūraliai neauga) arba daugiametis 130–152 cm aukščio augalas. Žiedai gali būti nuo geltonos iki oranžinės spalvos. Jos žydi nuo vasario iki rugsėjo (natūraliose paplitimo vietose), o žiedai skleidžia specifinį kvapą.

Indėnai geltonžiedžių ešolcijų lapus naudojo kaip gydomąsias priemones, o žiedadulkes – kosmetikai. Sėklas galima panaudoti kulinarijoje.

Geltonžiedės ešolcijos yra žinomos dėl raminamųjų, nerimą mažinančių ir miegą gerinančių savybių. Šis efektas yra susijęs su protopinu ir alokriptopinu. Abu alkaloidai veikia kaip silpni simuliatoriai – GABA receptorių aktyvikliai (agonistai) ir kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai, kurie neleidžia acetilcholinui (ACh) skaidytis ir ilgina veikimo trukmę bei padidina ACh kiekį nervų jungtyse, vadinamuose sinapsėmis. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620 Kitas iš šio augalo išskirtas aporfino alkaloidas, t. y. N-metil laurotetaninas (NMT), veikia kaip serotonino 5HT1AR receptorių blokatorius (antagonistas) 2 Atsauces: S. Gafner, B. M. Dietz, K. L. McPhail et al., “Alkaloids from Eschscholzia californica and their capacity to inhibit binding of [3H]8-hydroxy-2-(di-N-propylamino) tetralin to 5-HT1A receptors in vitro” Journal of Natural Products, vol. 69, no. 3, pp. 432–435, 2006 . Yra nustatyta, kad protopinas ir alokriptopinas blokuoja žmogaus serotonino ir noradrenalino nešiklius (hSERT ir NERT) ir pasižymi į antidepresantus panašiu poveikiu. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620

Geltonžiedėse ešolcijose, be minėtų alkaloidų, yra ir kitų veikliųjų medžiagų: alkaloidų – kriptopino ir chelidonino bei flavonoidų ir glikozidų.

Geltonžiedės ešolcijos neturi narkotinio poveikio ir yra visiškai saugios naudoti. Šis augalas nėra opiatas. Opijinės aguonos trikdo orientaciją, o geltonžiedės ešolcijos normalizuoja žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Alkaloidai turi kūną ir protą raminantį ir atpalaiduojantį poveikį, tačiau veikia švelniai.

Geltonžiedės ešolcijos yra saugios daugumai žmonių, jei yra tinkamai vartojamos ne ilgiau kaip tris mėnesius. Nėra atlikta pakankamai tyrimų apie ilgalaikio geltonžiedžių ešolcijų vartojimo saugumą.

Jei planuojama chirurginė intervencija: geltonžiedės ešolcijos veikia centrinę nervų sistemą sukeldamos mieguistumą ir kitus požymius. Yra tikimybė, kad geltonžiedės ešolcijos kartu su anestezija ir (arba) kitais vaistais, vartojamais operacijos metu ir po jos, gali gerokai sulėtinti centrinę nervų sistemą. Nustokite vartoti geltonžiedžių ešolcijų preparatus likus 2 savaitėms iki planuojamos operacijos.

 

SĄVEIKA

Migdomieji vaistai (benzodiazepinai ir CNS slopinančios priemonės)

Sąveikos įvertinimas: saikingas. Būkite atsargūs vartodami šių vaistų derinį. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Geltonžiedės ešolcijos gali sukelti mieguistumą. Geltonžiedės ešolcijos, vartojamos kartu su migdomaisiais vaistais, gali sukelti per stiprų mieguistumą.

Keletas iš šių raminamųjų vaistų yra klanozepamas (Klonopin), diazepamas (Valium), lorazepamas (Ativan), fenobarbitalis (Donnatal), zolpidemas (Ambien) ir kt.

Geltonžiedės ešolcijos nerekomenduojamos:

1) vaikams, jaunesniems kaip trejų metų;
2) nėščiosioms;
3) asmenims, sergantiems ūminėmis virškinimo trakto ligomis.

Nemiga apibrėžiama kaip sunkumas užmigti arba išmiegoti. Ją sukelia dienos įvykiai ir ji nėra susijusi su aplinkos sąlygomis arba nepakankama miego trukme. Pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją nemiga laikoma lėtine, jei ji tęsiasi ilgą laiką – ne trumpiau kaip tris mėnesius ir pasireiškia ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Kitais atvejais nemiga apibrėžiama kaip trumpalaikė ir ją galima laikyti išgydoma, ūmine arba su nerimu susijusia nemiga.

Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) ir Europos vaistų agentūra (EMA) padarė išvadą, kad geltonžiedės ešolcijos gali būti vartojamos lengviems protinės įtampos simptomams palengvinti ir kaip pagalbinė miego priemonė. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/eschscholziae-herba]]

Geltonžiedžių ešolcijų migdomosios ir anksiolitinės ypatybės yra įrodytos skirtinguose ikiklinikiniuose tyrimuose. Vartojant šiuos augalus, buvo pastebėtas miego laiko pailgėjimas ir aktyvumo sumažėjimas miego metu. 2 Atsauce:  Abdellah, S. A., Berlin, A., Blondeau, C., Guinobert, I., Guilbot, A., Beck, M., & Duforez, F. (2019). A combination of Eschscholtzia californica Cham. and Valeriana officinalis L. extracts for adjustment insomnia: A prospective observational study. Journal of Traditional and Complementary Medicine. doi:10.1016/j.jtcme.2019.02.003

Geltonžiedžių ešolcijų cheminėje sudėtyje, kaip ir kitų aguonų sudėtyje, yra daug alkaloidų, ypač protopino, berberino, alokriptopino, esholcino, kalifornidino. Augale yra flavonoidų, ypač rutozės. Geltonžiedėse ešolcijose yra įvairių karotinoidų, pavyzdžiui, zeaksantino, suteikiančio augalui jo spalvą.

Gydomosios savybės yra susijusios su jų cheminėje sudėtyje esančiais alkaloidais. Dėl alkaloidų geltonžiedės ešolcijos turi raminamąjį, spazmolitinį ir net nuskausminamąjį poveikį žmogaus kūnui.

Geltonžiedės ešolcijos padeda normalizuoti miegą, atsikratyti nemigos, o dėl lengvo spazmolitinio ir raminamojo alkaloidų poveikio augalų ekstraktas gali būti naudojamas psichologinėms ir fizinėms problemoms bei nerviniams sutrikimams gydyti.

 

 

1) Ispanų tyrinėtojai Čilėje pirmą kartą geltonžiedes ešolcijas aptiko kalnuotoje vietovėje, kurią dengė „auksinis kilimas“. Iš čia ir kilo pavadinimas „ugnies žemė“, nes iš tolo atrodė, kad žemė dega.
2) Augalo botaninį pavadinimą suteikė vokiečių poetas ir botanikas Adelbertas fon Šamisas, jį pavadinęs savo draugo dr. Johano Friedricho von Eschscholtzo vardu.
3) Geltonžiedės ešolcijos yra JAV Kalifornijos valstijos simbolis.
4) Šiaurės Amerikos indėnai džiovintus geltonžiedžių ešolcijų lapus ir sėklas naudojo rūkymo ritualo mišiniuose.
5) Amerikiečiai turi legendą apie geltonžiedes ešolcijas. Sakoma, kad XVI a. ispanų aukso ieškotojai, plaukę į Naująjį pasaulį ieškoti aukso kasyklų, vos už 35 mylių nuo kranto pastebėjo „auksinį švytėjimą“. Jie išplaukė į Kalifornijos pakrantę ir nusivylė, kai vietoj aukso rado tik gausybę kalnuose augančių gėlių. Nuo tada ispanai juokaudami geltonžiedes ešolcijas vadina Copa de Ora, t. y. „auksinėmis taurėmis“.
6) Šie augalai dar vadinami amarolomis arba dromideromis, t. y. „mieguistosiomis“.

Kalcis

Kalcis padeda formuotis kaulams ir dantims, Jis yra būtinas elementas nervų, fermentų, širdies, raumenų ir kraujo krešėjimo procesui palaikyti. Trūkstant šio mineralo, susilpnėja kaulai ir padidėjo vyresnio amžiaus žmonių kaulų lūžių rizika. Kalcis yra natūrali pagalbos priemonė, kuri gali padėti užmigti ir užtikrinti ramų miegą, nes kalcis padeda smegenims panaudoti aminorūgštį triptofaną, kad jos pagamintų natūralų miegą sukeliantį hormoną – melatoniną, kuris padeda užmigti ir palaiko miego būseną.

Kalcis yra mineralas, kuris daugiausia siejamas su sveikais kaulais ir dantimis, nors jis turi ir svarbų vaidmenį kraujo krešėjime bei padeda raumenims susitraukti. Tuo pat metu kalcis reguliuoja normalų širdies ritmą ir užtikrina nervų funkcijas bei reguliuoja hormonų poveikį, mažina nervų ir raumenų įtampą, dalyvauja vitamino B12 pasisavinime ir panaudojime. Apytiksliai 99 % kūne randamo kalcio yra kauluose, o likęs 1 % randamas kraujyje, raumenyse ir kituose audiniuose. 1 Atsauces: Bruder J. M., Guise T. A., Mundy G. R. Mineral metabolism. In: Endocrinology & Metabolism, 4th ed., P. Felig, L. A. Frohman (eds.); Chapter 22, p. 1079 – 1159, 2001.

Kraujo plazmoje kalcis yra trijų formų: 41 % susijungęs su baltymais ir šioje formoje jis negali prasiskverbti pro kapiliarų membraną; 9 % kartu su anjonais ir tarpaudininiu skysčiu prasiskverbia pro kapiliarų membraną ir 50 % yra jonizuota ir prasiskverbia pro kapiliarų membraną.  Kalcis yra reikšmingas ląstelių ir užląstelinių (esančio už ląstelės membranos) skysčių mainuose. Kalcio jonai reikalingi nerviniams impulsams perduoti.

Neuronuose kalcis yra pagrindinis elementas, atliekantis daug funkcijų. Jis padeda skleisti elektrinius signalus per aksonus(nervinių ląstelių ataugas, kurios perduoda nervinius impulsus į kitas nervines ląsteles). Jis suaktyvina sinapsinį plyšį, kad neuromediatoriai (perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę) patektų į sinapses. Kalcis yra susijęs ir su atmintimi, medžiagų apykaita ir ląstelių augimu.

Visos ląstelės – nuo primityvių vienaląsčių organizmų iki be galo įvairių neuronų smegenų žievėje – priklauso nuo kalcio metabolizmo. Šis elementas yra svarbus gyviems organizmams, ypač ląstelių fiziologijai, kurioje Ca2+ judėjimas į citoplazmą ir iš citoplazmos veikia kaip daugelio ląstelės procesų signalas. 2 Atsauces: Kumar V., Abbas A. K., Fausto N. Robbins and Cotran pathologic basis of disease. 7th ed. 2005; p. 1183 – 1189.

 

Maisto papilduose kalcio randamas įvairiomis formomis, kurių kiekvienoje yra skirtingas kalcio arba pagrindinės medžiagos – elementinio kalcio – kiekis. Maisto papilduose dažniausiai naudojamos šios kalcio formos:

  • • kalcio karbonatas (40 % elementinio kalcio)
  • • kalcio citratas (21 % elementinio kalcio)
  • • kalcio laktatas (13 % elementinio kalcio)
  • • kalcio gliukonatas (9 % elementinio kalcio)

Elementinio kalcio kiekis kalcio karbonate yra gerokai didesnis nei kituose junginiuose, tačiau jam pasisavinti reikia rūgštaus maisto ar gėrimų. Kalcio citrate esanti rūgštis skatina junginio pasisavinimą sumažinto rūgštingumo aplinkoje ir tai gali būti veiksmingiau žmonėms, vartojantiems skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus.

 

Ilgalaikis kalcio trūkumas gali sukelti pokyčius dantyse (dantys staiga gali tapti jautresni, minkštesni ir lengviau pažeidžiami; gali atrodyti, kad valgant kietesnį maistą, dantis paprasčiausiai lūžta), kataraktą, pokyčius smegenyse ir osteoporozę, kuri sukelia kaulų trapumą.

Kalcio trūkumo požymiai:

1. Raumenų problemos

Asmeniui kuriam trūksta kalcio, gali kilti:

  • • raumenų skausmai, mėšlungis ir traukuliai,
  • • skausmas šlaunyse ir rankose einant ar judant,
  • • nejautrumas ir tirpimas rankose, kojose ir pėdose bei aplink burną.

Šie simptomai gali atsirasti ir dingti, tačiau jie nėra linkę dingti aktyvios veiklos metu. Stipresni jausmai gali indikuoti didesnį trūkumą, kuris gali sukelti: mėšlungį, aritmiją ir net mirtį.

2. Didelis nuovargis

Mažas kalcio kiekis gali sukelti didžiulį nuovargį – energijos trūkumą ir bendrą vangumo jausmą. Tai gali sukelti nemigą.Nuovargis, susijęs su kalcio trūkumu, taip pat gali pasireikšti galvos svaigimu ir dvigubinimusi, kuriam būdingas dėmesio trūkumas, užmaršumas ir sumišimas.

3. Nagų ir odos problemos

Kalcio trūkstant ilgą laiką:

  • • oda išsausėja
  • • nagai išsausėja, lūžinėja arba tampa trapūs
  • • plaukai lūžinėja
  • • plaukai pradeda slinkti kuokštais (alopecija)
  • • ant odos atsiranda niežtinčių ir sausų dėmių (egzema, arba odos uždegimas)
  • • susergama žvyneline
  • 4. Osteopenija ir osteoporozė

Kaulai gerai kaupia kalcį, tačiau, kad jie būtų stiprūs, reikia didelio kalcio kiekio. Jei bendras kalcio kiekis yra mažas, organizmas gali dalį kauluose esančio kalcio nukreipti į organizmui būtinus procesus, taip kaulą padarant trapų ir linkusį į lūžius.

Bėgant laikui per mažas kalcio kiekis gali sukelti osteopeniją – sumažėjusią mineralų masę kauluose. Tai gali sukelti osteoporozę, dėl kurios kaulai tampa plonesni ir neapsaugoti nuo lūžių, sukeliamas skausmas ir laikysenos problemos.

5. Depresija

Keletas tyrimų rodo, kad kalcio trūkumas gali būti susijęs su nuotaikos sutrikimais, tarp jų ir depresija.

Kiekvienas, kuris turi įtarimą, kad kalcio trūkumas stiprina depresijos simptomus, turi pasitarti su gydytoju. Po kalcio lygio patikrinimo gydytojas gali pasiūlyti kalcio papildų.

 

Kad organizmas galėtų įsisavinti kalcį, reikia atsižvelgti į keletą dalykų:

 

  • • kartu su kalciu reikia vartoti vitaminą D – jie vienas kitam padeda atlikti savo funkcijas;
  • • kad kalcis sustiprintų kaulus ir dantis, reikia vartoti pakankamai fosforo;
  • • virškinimo trakte reikia atitinkamų fermentų, kurie ištirpdytų suvartotą kalcį;
  • • vartojant per daug kavos ir druskos, daugiau kalcio išskiriama iš organizmo;
  • • kaulą ardo oksalo rūgštis, kurios yra tam tikrose daržovėse, pavyzdžiui, rabarbaruose ir špinatuose;
  • • kakava ir juodoji arbata neigiamai veikia kalcio pasisavinimą organizme;
  • • didelis cukraus, druskos, fosfatų ir riebalų kiekis maiste neigiamai veikia kalcio įsisavinimą; greituose užkandžiuose, parduotuvėje paruoštame maiste, mėsos ir dešrų gaminiuose yra ypač daug fosfatų, todėl juos reikia vartoti saikingai;
  • • kalcio pasisavinimą slopina riebus ir taukuotas maistas, balta duona, kviečių sėlenos; vitaminas C ir jo turintys produktai skatina kalcio pasisavinimą;
  • • kiekviena gastroenterologinio pobūdžio liga mažina gebėjimą pasisavinti kalcį.

 

Šiuose maisto produktuose yra daug kalcio: pieno produktuose, pavyzdžiui: piene, sūriuose ir jogurtuose; pupelėse; figose; brokoliuose; tofu; sojų piene ir špinatuose.

Suaugusieji, kuriems netrūksta kalcio, per dieną turėtų vartoti 1000 mg kalcio, o vyresni nei 51 metų žmonės – 1200 mg kalcio per dieną.

Tarp kalcio suvartojimo ir pasisavinimo yra atvirkštinis ryšys. Iš maisto produktų pasisavinama tik 45 % kalcio, jei suvartojama 200 mg per dieną, ir tik 15 %, jei suvartojama 2000 mg per dieną. Amžius gali daryti įtaką ir su maistu gaunamo kalcio pasisavinimui. Žindomi kūdikiai ir vaikai, kuriems reikalingas gerokai didesnis kiekis kaulų formavimuisi, iš maisto įsisavina net 60 % kalcio, o suaugus šis skaičius sumažėja iki apytiksliai 25 % ir toliau su amžiumi mažėja.

Naudojant kalcio preparatus, gali pūsti pilvą, susidaryti dujų ir užkietėti viduriai. Labai didelės kalcio dozės gali sukelti inkstų akmenligę. 1 Atsauce: https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-calcium;

 

Sąveika. Jeigu reguliariai vartojate (ne)receptinius vaistus, teiraukitės savo gydytojo, ar saugu vartoti papildomus kalcio priedus. Kalcis gali sąveikauti su vaistais nuo širdies ligų, cukrinio diabeto, epilepsijos ir kitų ligų. Didelės vitamino D dozės gali pavojingai padidinti kalcio kiekį. Didelės dozės kalcio gali neleisti jūsų kūnui pasisavinti mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir cinko. Stenkitės vartoti kalcį vienos–dviejų valandų intervalu prieš arba po suvartojant maisto papildus arba vaistus. Jei kalcį vartojate kartu su kitais vaistais ar maisto papildais, jie gali tarpusavyje susijungti su šiais preparatais ir pasišalinti iš organizmo neįsisavinti.

Kalcio maisto papildai gali sąveikauti arba trukdyti tam tikrų vaistų vartojimui, kai kurie vaistai gali sumažinti kalcio kiekį organizme. Čia yra keletas pavyzdžių:

 

1. Dolutegraviras (Dovato, Tivicay) yra vaistai ŽIV gydyti. Kalcio papildų vartojimas vienu metu su dolutegraviru gali sumažinti vaisto koncentraciją kraujyje. Norėdami išvengti šios sąveikos, vartokite dolutegravirą 2 valandas prieš arba 6 valandas po kalcio papildų suvartojimo.
2. Levotiroksinas (Synthroid, Levoxyl ir kt.) yra skydliaukės hormonas hipotireozei ir skydliaukės vėžiui gydyti. Levotiroksinas sunkiai pasisavinamas, jei yra vartojamas per 4 valandas nuo kalcio karbonato papildų suvartojimo.
3. Ličiu (Eskalith, Lithobid) gydomas bipolinis sutrikimas. Ilgalaikis ličio vartojimas arba ličio vartojimas kartu su kalcio papildais gali labai padidinti kalcio kiekį kraujyje.
4. Chinolonų antibiotikai (pavyzdžiui, ciprofloksacinas [Cipro], gemifloksacinas [Factive] ir moksifloksacinas [Avelox]) sunkiai pasisavinami, jei vartojami per 2 valandas nuo kalcio turinčių preparatų suvartojimo. 2 Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Calcium-Consumer/]]
 

Rizikos. Jei sergate akmenlige, širdies ligomis, sarkoidoze ar kaulų navikais, nevartokite kalcio papildų, nebent rekomenduoja gydytojas.

 

Perdozavimas. Didelis kalcio kiekis kraujyje gali išsausinti burną, sukelti blogą savijautą, pilvo skausmus, nereguliarią širdies veiklą, sumišimą ir net mirtį. 1 Atsauce: https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-calcium;

 

 

 

Kalcis yra tiesiogiai susijęs su mūsų miego ciklais. Vieno tyrimo, paskelbto „European Neurology Journal“, mokslininkai atskleidė, kad kalcio kiekis organizme yra didesnis kai kuriais gilesniais miego etapais, pavyzdžiui, greitų akių judesių (REM) fazėje. Atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, kad miego sutrikimai, ypač REM gilaus miego trūkumas arba sutrikęs REM miegas, yra susiję su kalcio trūkumu. Normalus miego režimas atsikūrė, kai kalcio kiekis kraujyje tapo normalus. 1 Atsauce: https://www.medicalnewstoday.com/releases/163169#1]]

Kalcis padeda smegenims panaudoti aminorūgštį triptofaną miegą skatinančiai medžiagai – melatoninui – pagaminti.

Jei organizmui trūksta kalcio, nerviniai impulsai gali būti sutrikdyti ir nestabilūs, taip sukeliant per didelį nerimą ar stresą. Be to, nervų sistema susidurs su daugybe kliūčių: sutriks širdies susitraukimai ir pakis raumenų refleksų funkcija. Jei kalcio trūkumas bus ilgalaikis, bus pastebima nemiga, užmigimo sunkumai, blogas miegas ir dažnas pabudimas.

Trūkstant kalcio kyla grėsmė susirgti ir kitomis susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, pepsine opa, kuri taip pat stipriai veikia miegą. Kalcio trūkumas skatina skrandžio rūgštingumą, ilgalaikis didelis rūgšties kiekis pažeidžia skrandžio gleivinę ir net sukelia opas. Šį procesą dažnai lydi tokie simptomai kaip rėmuo, bloga savijauta ir naktinis stresas, kurie sukelia nemigą.

 

Tuo pat metu reikia paminėti, kad yra stiprus ryšys tarp vitamino D ir kalcio kiekio, kur kalcio kiekis reguliuoja lėtųjų bangų miego fazės procesą, o klasikinės vitamino D funkcijos atsakingos už kalcio transportavimą žarnyne ir kaulų mineralizaciją, kurios yra būtinos kalcio homeostazei. Tikėtina, kad trūkstant vitamino D, miego sutrikimai gali būti susiję su pakitusiu kalcio kiekiu. Mažesnis kalcio kiekis serume gali būti susijęs su labiau sutrikusia miego ir budrumo kontrole bei ramybės ir aktyvumo ritmu. 2 Atsauce: Yi-Seon Jeon, Seungyeong Yu, Chaeyeon Kim, Hyuk Joo Lee, In-Young Yoon and Tae Kim1 “Lower Serum Calcium Levels Associated with Disrupted Sleep and Rest–Activity Rhythm in Shift Workers”; Nutrients. 2022 Aug; 14(15): 3021.; Published online 2022 Jul 22. doi: 10.3390/nu14153021

 

 

1) Stebėdami kalcio jonų srautą (atplūdimą ir išplūdimą), mokslininkai aiškinasi, kas vyksta neuronuose. Jie naudoja fluorescencines molekules, kurios, susijungusios su kalciu, mirga. Vaizdas yra nuostabus.
2) Žmogaus kūne yra maždaug 1 kg kalcio, iš kurio 99 % yra mūsų kauluose.
3) Grynoje elementinėje būsenoje kalcis yra minkštas, sidabriškai baltas šarminių žemių metalas. Tačiau paminėtina, kad gamtoje kalcis niekada neaptinkamas tokioje izoliuotoje būsenoje, o tik junginiuose.
4) Stalaktitai ir stalagmitai, varveklio formos dariniai, randami požeminiuose urvuose, formuojasi lėtai iš kalcio karbonato nuosėdų. Šie dariniai susidaro kalkakmenio uolose, kai vanduo prasisunkia pro plyšius lubose, ištirpdydamas ir kartu atsinešdamas kalcito pėdsakus. Kai vanduo laša nuo lubų, kalcitas pradeda kauptis lašėjimo vietoje ir galu gale susidaro varveklio formos stalaktitai. Šis nuo stalaktitų lašantis vanduo paskui suformuoja stalagmitus ant žemės.
5) Daugelis maisto specialistų rekomenduoja 2:1 kalcio ir magnio santykį. Nors mūsų kūnui reikalingesnis kalcis, iš tiesų, magnio trūkumo tikimybė yra didesnė. Taip yra todėl, kad mūsų kūnas stengiasi kaupti ir perdirbti kalcį, o magnis suvartojamas arba pašalinamas, todėl jį reikia kasdien papildyti.
6) Kalcio junginius naudoja cemento, stiklo, kalkių, plytų, dažų, popieriaus ir cukraus gamyboje nemetalinėms priemaišoms pašalinti ir kaip reduktorius kitų metalų gamyboje.
7) Iš kalcio druskos išgaunama sodri oranžinė fejerverkų spalva.