Magnis – natūralus mineralas, atrastas 1755 m. Tai aštuntas pagal gausumą elementas žemėje, tačiau gamtoje jis randamas tik junginiuose, o ne grynas. Natūraliai jo randama didelėse mineralinėse nuosėdinėse, pavyzdžiui, magnezito ir dolomito, uolienose.
Magnis reikalingas visam organizmui – raumenims susitraukti, nervų sistemai impulsams siųsti ir priimti. Magnis užtikrina sklandų širdies plakimą ir stiprina imuninę sistemą.
Magnis yra būtina mitybos sudedamoji dalis, dalyvaujanti daugelyje svarbių medžiagų apykaitos reakcijų, tokių kaip energijos gamyba, gliukozė ir nukleino rūgščių ir baltymų sintezė.
1 (Atsauce: ©2016 American Society for Nutrition. Adv Nutr 2016;7:199–201; doi:10.3945/an.115.008524)

Magnis taip pat labai svarbus kalcio ir kalio jonų aktyviam pernešimui per ląstelių membranas. Šis procesas svarbus nervų impulsų valdymui, raumenų susitraukimui ir normaliai širdies veiklai užtikrinti. 2 (Atsauce: Rude RK. Magnesium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Baltimore, Mass: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:159-75.)

Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.

Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.1

Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų. 1 Atsauces: Magdalena D. Cuciureanu and Robert Vink. Magnesium and stress, PMID: 29920004 Bookshelf ID: NBK507250;

1 Atsauce: (Rude RK. Magnesium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Baltimore, Mass: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:159-75.)

Atsauce https://ods.od.nih.gov/factsheets/Magnesium-HealthProfessional/#en10

Nors nėra visuotinai priimto streso apibrėžimo, stresą galima aiškinti kaip sudėtingus adaptacinio pobūdžio biocheminius, fiziologinius, psichologinius ir genų ekspresijos pokyčius organizme (atsaką į stresą), kuriuos sukelia dirgiklis (stresorius), smegenų laikomas pavojingu.

Su magnio kiekiu organizme labai susijęs patiriamo streso lygis, nes tiek stresas, tiek hipoglikemija (sumažėjęs magnio kiekis kraujyje) didina neigiamą vienas kito poveikį. Pasireiškiant hipoglikemijai, dėl streso pasireiškia įvairūs sutrikimai, pvz., migreninis galvos skausmas, fibromialgija (liga, kuriai būdingas įvairiose kūno vietose jaučiamas raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nuovargis, miego, atminties ir kt. sutrikimai), lėtinio nuovargio sindromas, audiogeninis ir dėl šalčio bei fizinio poveikio patiriamas stresas.

 Magnio perkėlimas iš intraląstelinės (ląstelės vidaus) į tarpląstelinę erdvę atlieka apsauginį vaidmenį ir sušvelnina neigiamą streso poveikį, tačiau užsitęsę streso laikotarpiai lemia vis didesnį magnio trūkumą ir neigiamus padarinius sveikatai.

Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad psichologinis stresas sukelia oksidacinį stresą, daugiausia dėl katecholaminų autooksidacijos, taip pat psichologinis stresas skatina lipidų peroksidaciją, oksidacinio streso sukeltą DNR pažeidimą ir sumažina plazmos antioksidacinį aktyvumą. Pabrėžtina, kad magnis antagonizuoja (nepalankiai veikia) daugelį šių procesų.

Ref Ref: Magdalena D. Cuciureanu and Robert Vink. Magnesium and stress, PMID: 29920004 Bookshelf ID: NBK507250

Žodis „magnis“ kilęs iš Graikijos Magnezijos regiono, kur randami natūralūs šio elemento junginiai.

Magnio pienas, kuris veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė ir gydo virškinimo sutrikimus, yra magnio, vandenilio ir deguonies molekulių junginys.

Negesinkite magnio liepsnos vandeniu. Vandeniu užpiltas degantis magnis pradės degti dar greičiau, jo liepsna bus aštri.

Magnio jonai yra rūgštūs ir kartūs. Nedidelis magnio kiekis suteikia mineraliniam vandeniui skonio.

Pagal masę magnis yra 11-asis pagal gausumą elementas žmogaus organizme. Magnio jonų yra kiekvienoje kūno ląstelėje.

Apie 60 % žmogaus organizme esančio magnio yra griaučiuose, 39 % – raumenų audiniuose, 1 % – už ląstelių ribų.

Kofermentas Q10 (CoQ10) yra natūraliai randamas gyvų ląstelių komponentas. Fiziologiškai jis veikia kaip stiprus antioksidantas, membranos stabilizatorius ir kofaktorius, gaminant adenozino trifosfatą (ATF) oksidacinio fosforilinimo būdu, slopindamas baltymų ir DNR oksidaciją. 1 Atsauce: 2020 Apr 27;9(5):1266. doi: 10.3390/jcm9051266; Clinical Evidence for Q10 Coenzyme Supplementation in Heart Failure: From Energetics to Functional Improvement; Anna Di Lorenzo, Gabriella Iannuzzo, Alessandro Parlato, Gianluigi Cuomo, Crescenzo Testa, Marta Coppola, Giuseppe D'Ambrosio, Domenico Alessandro Oliviero, Silvia Sarullo, Giuseppe Vitale, Cinzia Nugara, Filippo M Sarullo, Francesco Giallauria PMID: 32349341 PMCID: PMC7287951 ATF yra nukleotidas, turintis didelę reikšmę gyvų organizmų medžiagų apykaitai. Tai universalus energijos šaltinis organizmuose vykstantiems biocheminiams procesams. Taigi CoQ10 svarbus ir organizmo medžiagų apykaitos, ir biocheminiams procesams.

2 Atsauce: Juan Garrido-Maraver, Mario D Cordero, Manuel Oropesa-Avila, Alejandro Fernandez Vega, Mario de la Mata, Ana Delgado Pavon, Elisabet Alcocer-Gomez, Carmen Perez Calero, Marina Villanueva Paz, Macarena Alanis, Isabel de Lavera, David Cotan, Jose A Sanchez-Alcazar, (2014). Clinical applications of coenzyme Q₁₀. Frontiers in Bioscience, 19(4), 619. doi:10.2741/4231

Kaip maisto papildas arba vaistas CoQ10 naudojamas daugiau nei 30 metų. Paskelbti ikiklinikinių ir klinikinių saugumo tyrimų duomenys parodė, kad CoQ10 žmonėms nesukelia rimto neigiamo poveikio ir yra saugus vartoti kaip maisto papildas. Farmakokinetiniai tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis rodo, kad egzogeninis CoQ10 neturi įtakos CoQ biosintezei ir nesikaupia plazmoje ar audiniuose, nutraukus papildomą vartojimą. 1 (Atsauce: Hidaka, T., Fujii, K., Funahashi, I., Fukutomi, N., & Hosoe, K. (2008). Safety assessment of coenzyme Q10(CoQ10). BioFactors, 32(1-4), 199–208. doi:10.1002/biof.5520320124)

CoQ10 yra vienas iš stipriausių organizmo antioksidantų, kuris taip pat atkuria kitus organizme esančius antioksidantus ir atlieka svarbų vaidmenį, apsaugodamas nuo reaktyviosios deguonies žalos (reaktyvusis deguonis gali sunaikinti žmogaus ląsteles). CoQ10 yra vienintelis žinomas lipiduose tirpus antioksidantas! Lėtinės migrenos metu formuojasi uždegiminiai procesai, kurie trukdo papildyti antioksidantų atsargas, atitinkamai sumažindami galimybę atsikratyti migrenos diskomforto. 1 Atsauce: Parohan, M., Sarraf, P., Javanbakht, M. H., Ranji-Burachaloo, S., & Djalali, M. (2019). Effect of coenzyme Q10 supplementation on clinical features of migraine: a systematic review and dose–response meta-analysis of randomized controlled trials. Nutritional Neuroscience, 1–8. doi:10.1080/1028415x.2019.1572940

CoQ10 daugiausia randamas ląstelių mitochondrijose ir jis gerina ląstelių funkcijas, taip sumažina uždegimą migrenos metu. Kadangi migrena ir uždegimas yra susiję, CoQ10 gali sumažinti ar net užkirsti kelią migrenos sukeltiems galvos skausmams. 2 (Atsauce: Dahri, M., Tarighat-Esfanjani, A., Asghari-Jafarabadi, M., & Hashemilar, M. (2018). Oral coenzyme Q10 supplementation in patients with migraine: Effects on clinical features and inflammatory markers. Nutritional Neuroscience, 1–9. doi:10.1080/1028415x.2017.1421039 )

Migrenos fiziopatologija dar nėra visiškai suprantama, tačiau kraujagyslių ir neuronų disfunkcija gali būti paaiškinta sutrikusia deguonies apytaka, atsirandančia dėl mitochondrijų disfunkcijos. Kalbant apie mitochondrinius sutrikimus, bent kai kuriems migrena sergantiems pacientams, ir atsižvelgus į svarbų CoQ10 vaidmenį mitochondrijų energijos kaupime, CoQ10 galėtų būti prevencinė priemonė nuo migrenos. 2 (Atsauce: Dahri, M., Tarighat-Esfanjani, A., Asghari-Jafarabadi, M., & Hashemilar, M. (2018). Oral coenzyme Q10 supplementation in patients with migraine: Effects on clinical features and inflammatory markers. Nutritional Neuroscience, 1–9. doi:10.1080/1028415x.2017.1421039 )

1. Riebaluose tirpi, į vitaminus panaši medžiaga, kuri daugiausia gaminama organizmo ląstelių mitochondrijose.
2. Gamina 95 % visos žmogaus organizme esančios energijos.
3. Randama ir natūralaus, ir sintetinio CoQ10; ubichinoną gamina patentuotos bakterijos; ubichinolis gaminamas mielių fermentacijos būdu.
4. Širdis yra nuostabus organas, nes per 24 valandas ji plaka 100 000 kartų, o sulaukus 70 metų – 2,5 milijardo kartų, be jokios poilsio dienos. Todėl jai reikia labai daug energijos. Būtent dėl šios priežasties gamta į širdį įdėjo daugiau CoQ10 nei į bet kurį kitą organą.
5. Manoma, kad 50 % antsvorio turinčių pacientų CoQ10 lygis yra žemas. Metabolizmo gerinimas, vartojant CoQ10, yra saugus būdas norint palieknėti.
6. Remiantis keletu tyrimų, dėl antioksidacinės apsaugos papildomai vartojamas CoQ10 gali pagerinti spermos kokybę, aktyvumą ir koncentraciją.

  1 Atsauce: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3210009/

1. Senovės graikai šį augalą vadino „Parthenium“, greičiausiai todėl, kad V a. pr. Kr. jis buvo naudojamas kaip priemonė gelbėti gyvybes tų, kurie nukrito nuo statomo Partenono.
2. Vaistinis skaistenis dar vadinamas „viduramžių aspirinu“ arba XVIII a. „aspirinu“.
3. Centrinėje ir Pietų Amerikoje šis augalas buvo naudojamas daugeliui negalavimų gydyti. Andų kalnuose gyvenantys kaljavajų (Kallawaya) indėnai šį vertingąjį augalą naudojo diegliams, skaudantiems inkstams, ryto negalavimams ir skrandžio skausmams gydyti. Kosta Rikos gyventojai augalo nuoviru gerina virškinimą, jį naudoja kaip kardiotoninį ir menstruacijų stimuliatorių bei kaip antihelmintinę klizmą. Meksikoje jis naudojamas kaip antispazminė ir tonizuojamoji priemonė, reguliuojanti menstruacijų ciklą. Venesueloje juo gydomos skaudančios ausys.
4. Vaistiniai skaisteniai dažnai sodinami aplink namus kaip oro valytuvai, nes jų kvapas yra stiprus, ilgai išlieka, o jų žiedų tinktūra naudojama kaip vabzdžių atbaidymo priemonė ir balzamo tepama ant įkandimų. Jis buvo naudojamas kaip opijaus perdozavimo priešnuodis.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Riboflavin-HealthProfessional/#en12

1. Šviesoje riboflavinas tampa neaktyvus. Pienas, laikomas stikliniame inde ir veikiamas šviesos, praranda didžiąją dalį riboflavino kiekio. Nepermatomi plastikiniai buteliai ir kartoninės pakuotės apsaugo piene esantį riboflaviną. Maisto gaminimo metu prarandamas tik nedidelis riboflavino kiekis.
2. Iš visų B grupės vitaminų riboflaviną bene lengviausia suprasti. Tai reiškia, kad galite fiziškai pajusti, ar jūsų organizmas suvartojo pakankamai daug riboflavino, nes pastebėsite, kad, jo gausiai vartojant, šlapimas bus ryškiai geltonas. Tai iš tikrųjų yra vienintelis vitaminas, kuris aiškiai parodo, kaip jis veikia Jūsų organizme! Kadangi riboflavinas yra vandenyje tirpus vitaminas, Jūsų kūnas jį išplauna kiekvieną dieną, todėl jis turi būti ir pasisavinamas kiekvieną dieną.
3. Siekdamos pasigaminti vitamino B2 maisto papildams ar dėti jo į maistą, pramonės įmonės augina specialias mieles, grybelius ar bakterijas, kurios sintetina daug riboflavino.
4. Riboflavinas yra geltonos arba gelsvai oranžinės spalvos, todėl gali būti naudojamas ir kaip maistinis dažiklis. UV spindulių šviesoje riboflavinas šviečia ryškiai žalia spalva.
5. Sulysus riboflavino poreikis padidėja 60 %. Daugiau nei 20 minučių kardiotreniruočių 6 dienas per savaitę taip pat padidina organizmo riboflavino poreikį beveik 60 %.

Cholinas yra į vitaminą B panaši maistinė medžiaga. Jį gali sintetinti kepenys. Jo taip pat yra tokiuose produktuose kaip mėsa, žuvys, riešutai, pupos, daržovės ir kiaušiniai.

Cholinas yra metilo grupių, reikalingų daugeliui medžiagų apykaitos reakcijų, šaltinis. Organizmui cholino reikia, kad sintetintų fosfatidilcholiną ir sfingomieliną – du ląstelių membranoms svarbius fosfolipidus. Todėl cholinas yra būtinas visoms augalų ir gyvūnų ląstelėms, kad išlaikytų savo struktūrinį vientisumą.

Cholinas dalyvauja daugelyje organizmui svarbių procesų.

Ląstelių struktūroje. Jis reikalingas riebalams, kurie sudaro ląstelių membranų vientisumą, sintetinti.

Ląstelių komunikacija. Jis dalyvauja ląstelių signalų sintezėje.

Riebalų pernešimas ir medžiagų apykaita. Jis vaidina svarbų vaidmenį medžiagų, reikalingų cholesteroliui pašalinti iš kepenų, sintezėje. Dėl nepakankamo cholino kiekio kepenyse kaupsis riebalai ir cholesterolis.

DNR sintezė. Cholinas ir kiti vitaminai, tokie kaip B12 ir folio rūgštis, prisideda prie DNR sintezei svarbių procesų. 

Sveika nervų sistema. Ši maistinė medžiaga reikalinga svarbaus neuromediatoriaus – acetilcholino – sintezei. Jis susijęs su atminties, širdies, pagrindinių funkcijų veikla, raumenų judėjimu.

Žmogaus organizmas gali sintetinti choliną kepenyse, daugiausia fosfatidilcholino pavidalu, tačiau jo natūraliai sintetinamo kiekio nepakanka organizmo vartojimo poreikiams. Dažniausiai su maistu gaunami cholino šaltiniai yra riebaluose tirpūs fosfolipidai – fosfatidilcholinas ir sfingomielinas, taip pat vandenyje tirpios medžiagos fosfocholinas, glicerolfosfocholinas ir laisvasis cholinas. Suvartojus cholino turinčių junginių, kasos ir gleivinės išskiriami fermentai atpalaiduoja laisvąjį choliną maždaug iš pusės riebaluose tirpios formos ir šiek tiek iš vandenyje tirpios formos.

Citicholinas susideda iš dviejų molekulių – citidino ir cholino. Manoma, kad citikolinas daugina svarbią smegenų cheminę medžiagą, vadinamą fosfatidilcholinu. Ši cheminė medžiaga yra labai svarbi smegenų veiklai. Citicholinas taip pat gali padauginti kitų cheminių medžiagų, kurios smegenyse užtikrina komunikaciją. Citicholinas ir jo hidrolizės produktai (citidinas ir cholinas) vaidina svarbų vaidmenį formuojant fosfolipidus, dalyvaujančius ląstelių membranų formavime ir atkūrime. Jie taip pat prisideda prie tokių svarbių medžiagų apykaitos funkcijų kaip nukleino rūgščių, baltymų ir acetilcholino gamyba, kai, veikiant acetilcholinui, sulėtėja širdies susitraukimų dažnis, išsiplečia periferinės kraujagyslės ir sumažėja arterinis spaudimas, susiaurėja bronchai, sustiprėja peristaltika ir virškinamojo trakto liaukos sekrecinė veikla. Acetilcholinas gerina atmintį ir veikia priešingai nei adrenalinas. 

1 Atsauce: Weiss, G. B. (1995). Metabolism and actions of cdpcholine as an endogenous compound and administered exogenously as citicoline. Life Sciences, 56(9), 637–660. doi:10.1016/0024-3205(94)00427-t

Cholino trūkumas organizme gali sukelti raumenų, kepenų pažeidimus ir nealkoholinę riebiųjų kepenų ligą (NTAS arba hepatosteatozę). Cholino trūkumas sveikiems žmonėms ir ne nėščioms moterims pasitaiko labai retai, tikriausiai dėl to, kad organizmas sugeba pats jį sintetinti. 1 Reference: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Choline-HealthProfessional/

Kai kurie mano, kad vegetarai ir veganai turi didesnę cholino trūkumo riziką, tačiau aiškių įrodymų nėra.

Tiesą sakant, maisto produktai, kuriuose yra daugiausiai cholino, yra sojų pupelės, bulvės ir grybai. Norint išvengti cholino trūkumo, įprastai pakanka tinkamai subalansuotos mitybos su nerafinuotais produktais. 2 Reference: https://www.medicalnewstoday.com/articles/327117#deficiency

Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas cholino trūkumas, įprastai reikia 550 mg cholino per dieną vyrams ir 425 mg moterims.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Choline-Health%20Professional/

Apie kliniškai svarbią cholino sąveiką su vaistais nežinoma. 1 Reference:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Choline-HealthProfessional/

Insultas yra niokojantis neurologinis sutrikimas ir trečia dažniausia pasitaikanti mirties priežastis. Insultas dažniausiai sukelia sunkią negalią, didelę insulto pasikartojimo riziką ir kitų nepageidaujamų padarinių. Kraujo srauto trūkumas arba sumažėjimas dėl išeminio insulto sukelia vidinius organų ir sistemų veikimo nukrypimų, dėl kurių pažeidžiamos nervinės ląstelės.

Neuronų mirties priežastys tiek senstant, tiek sergant progresyvinėmis neurono struktūros ir funkcijų netekimo ligomis (ūminėmis ir lėtinėmis) yra tos pačios. Tai per didelis kalcio jonų ir laisvųjų radikalų kaupimasis ląstelėje, oksidacinis stresas (kuris atsiranda, kai organizmas gamina per daug laisvųjų radikalų – aktyvių molekulių, kurios dalyvauja daugelyje procesų, kurie kenkia sveikatai ir palaipsniui greitina senėjimą), mitochondrijų disfunkcija ir medžiagų apykaita, sutrikimai, sukeliantys acidozę (acidozė mažina širdies raumenų darbingumą, sukelia kraujagyslių spazmus, pablogina audinių aprūpinimą deguonimi. Dėl acidozės sutrinka kvėpavimo ritmas, sąmonė, pablogėja smegenų ir inkstų aprūpinimas krauju). Dėl to visiškai sutrinka ląstelės signalų siuntimo mechanizmai, susiję su tūkstančių skirtingų molekulių tarpusavio ryšiu, reguliuojant procesus nuo membranos iki branduolio ir atgal. Kita vertus, mirusi ląstelė negali priimti, perduoti ar saugoti informacijos, todėl žmogaus pažinimo (proto) funkcijose atsiranda neurodeficitas.

Cytidin-5-difosfocholinas (citikolinas arba CDP-cholinas) yra tarpinis fosfatidilcholino biosintezės produktas, kuris įrodė savo teigiamą poveikį keliais centrinės nervų sistemos pažeidimo atvejais, įskaitant smegenų išemijos stebėjimus. Citicholinas susideda iš dviejų molekulių – citidino ir cholino. Citidinas ir cholinas gali įveikti kraujo ir smegenų barjerą, patekti į smegenų ląsteles ir būti CDP-cholino sintezės ląstelėse žaliava.

Citikolinas gali:

• sumažinti laisvųjų riebalų rūgščių išsiskyrimą (per didelis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis mažina insulino jautrumą arba sukelia insulino atsparumą audiniuose (kepenų, širdies, raumenų ir riebalinio audinio));
• atkurti mitochondrijų adenozintrifosfatazę (ATF) (labai svarbus gyvų organizmų metabolizme nukleotidas ir universalus energijos šaltinis organizmuose vykstantiems biocheminiams procesams);
• būti veiksmingai naudojamas smegenų ląstelėse membranų lipidų sintezei, kur jis ne tik padidina fosfolipidų sintezę, bet ir stabdo fosfolipidų skaidymą;
• sumažinti arba pašalinti išemijos ir (arba) hipoksijos padarinius;
• sumažinti ir apriboti nervų ląstelių membranų pažeidimus, atkurti tarpląstelinių reguliavimo fermentų jautrumą bei funkciją ir apriboti patinimą;
• gerinti dėmesį, mokymosi ir atminties funkcijas. 1  Atsauce: Gareri, P., Cotroneo, A. M., Castagna, A., Putignano, S., Lacava, R., Monteleone, F., … Fanto, F. (2013). Effectiveness and safety of citicoline in mild vascular cognitive impairment: the IDEALE study. Clinical Interventions in Aging, 131. doi:10.2147/cia.s38420 2 Atsauce: Kay Jorgenson D'Orlando & Bobby W. Sandage Jr. (1995) Citicoline (CDPCholine): Mechanisms of action and effects in ischemic brain injury, Neurological Research, 17:4, 281-284, DOI: 10.1080/01616412.1995.11740327; http://dx.doi.org/10.1080/01616412.1995.11740327

Citicolinas ne tik skatina nukleorūgščių, baltymų, acetilcholino ir kitų neuromediatorių (biologiškai aktyvių medžiagų, kurios sintetinamos neurone ir išsiskiria sinapsėje prisijungdamos prie kitos ląstelės receptorių ir perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę) sintezę, bet ir sumažina laisvųjų radikalų susidarymą, patvirtindamas nuomonę, kad tas citikolinas vienu metu slopina įvairių išeminių kaskadų etapus, apsaugodamas pažeistus audinius nuo ankstyvų ar uždelstų mechanizmų, susijusių su išeminiu smegenų pažeidimu. Galiausiai citikolinas gali paskatinti atsigavimą po ligos, skatindamas sinapsių augimą ir didindamas neuroplastiškumą, kartu sumažindamas neurologinį deficitą ir pagerindamas elgesį, mokymąsi ir atmintį. 3 Atsauce: Akhlaq A. Farooqui, in Ischemic and Traumatic Brain and Spinal Cord Injuries, 2018; Potential Neuroprotective Strategies for Ischemic Injuries

1. Ne visi cholino šaltiniai yra vienodi ir žarnyne gyvenančios bakterijos gali suvirškinti ne daugiau kaip 50 % su maistu gaunamo cholino.
2. Cholinas nėra vitaminas griežtąja to žodžio prasme, o būtinas maisto aminas. Tačiau literatūroje jis priskiriamas vitaminui B4.
3. Kitas cholino hidroksido pavadinimas yra cholino bazė. Jis yra higroskopinis (sugeriantis drėgmę), todėl dažnai yra bespalvis, klampus, hidratuotas sirupas, kvepiantis timetilaminu (TMA). Cholino tirpalas vandenyje yra stabilus, tačiau junginys lėtai skyla ir virsta etilenglikoliu, polietilenglikoliu ir TMA.
4. 1849 m. Adolfas Strekeris pirmasis iš kiaulių tulžies išskyrė choliną. 1852 m. L. Babo ir M. Hirschbrunas išgavo choliną iš baltųjų garstyčių sėklų ir pavadino jį sinkalinu. 1862 m. Streckeris pakartojo eksperimentą su kiaulės ir jaučio tulžimis, pavadindamas medžiagą „cholinu“, pavadinimą paėmęs iš graikiško žodžio „holē“, reiškiančio „tulžis“, ir suteikdamas jai cheminę formulę C5H13NO. 1850 m. Theodoras Nikolas Gobljus jį išgavo iš karpių smegenų ir ikrų ir pavadino šią medžiagą lecitinu, kilusiu iš graikų kalbos „lekithos“, reiškiančio kiaušinio trynį, o 1874 m. įrodė, kad tai yra fosfatidilcholinų derinys.
5. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Čarlzas Bestas ir jo kolegos pastebėjo, kad lecitinas gali išgydyti specialia dieta maitinamų žiurkių ir diabetu sirgusių šunų riebias kepenis, ir 1932 m. įrodė, kad šią funkciją atlieka būtent lecitine esantis cholinas.

1. Istoriškai azijinės centelės buvo naudojamos gydant sifilį, hepatitą, skrandžio opas, protinį nuovargį, epilepsiją, viduriavimą, karščiavimą ir astmą.
2. Kadaise Europoje vyravo klaidinga nuomonė, kad azijinės centelės sukelia avių kanopų eroziją.
3. Indijoje azijinė centelė laikoma augalu, turinčiu labai stiprią įtaką žmogaus protiniam pajėgumui, ajurvedos medicina jį vadina „Brahmi“, nes padeda įgyti dvasingumo žinių.
4. Legenda pasakoja, kad kinų homeopatas Li Činjunas gėrė žolelių mišinį su azijinėmis centelėmis ir gyveno 256 metus. Sinhalai turi seną posakį: „Du lapai per dieną neleis tau pasenti“, kuris taip pat atspindi azijinės centelės kaip ilgaamžiškumo augalo populiarumą.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Folate-HealthProfessional/

1. Folio rūgštį ir jos vaidmenį žmogaus biocheminiuose procesuose 1931 m. atrado mokslininkė Lucy Wills. Ji nustatė, kad ši maistinė medžiaga yra būtina, norint išvengti anemijos nėštumo metu.
2. Folio rūgštis labai svarbi žmogaus sveikatai, todėl jos dedama į daugelį produktų, ypač į pusryčių dribsnius. Vitaminų papildymo kitais produktais procesas vadinamas vitaminų papildymu. Todėl jei į dribsnius dedama vitaminų, tai yra vitaminais papildyta košė.
3. Folio rūgštis savo pavadinimą gavo iš lotyniško žodžio „folium“, reiškiančio „lapą“, nes lapinėse daržovėse gausu folio rūgšties.
4. Organizme trūkstant folio rūgšties sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, t. y. susergama anemija arba mažakraujyste. Folio rūgšties trūkumo sukelta anemija vadinama mikrocitine anemija. Makrocitinis reiškia „su didelėmis ląstelėmis“. Trūkstant folio rūgšties, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, o cirkuliuojantys organizme tampa labai dideli.
5. Folio rūgštį organizmas pasisavina geriau ir beveik dvigubai geriau nei natūralią folio rūgštį.

Seleną 1817 m. Švedijos mieste Gripsholme atrado chemikas Jakobas Berzeliusas. Selenas yra natūraliai randama medžiaga. Jo randama Žemės atmosferoje, mineraluose, gyvojoje gamtoje ir vandenyje. Šio elemento kiekis gamtoje ir žmogaus organizme gali labai skirtis, atsižvelgiant į geografinį regioną ir mitybą.

Žmogaus organizme yra apie 3–20 mg seleno.

Selenas yra mikroelementas, kurio natūraliai yra daugelyje maisto produktų, jo dedama į kitus maisto produktus, taip pat galima įsigyti kaip maisto papildą. Selenas yra natūraliai reikalingas žmogaus organizmui, jo yra daugiau nei dvidešimtyje seleno baltymų, būtinų reprodukcinei sistemai, skydliaukės hormonų apykaitai, DNR sintezei, apsaugai nuo oksidacinio streso ir infekcijų.

Selenas yra seleno baltymų sudedamoji dalis, turinti platų pleiotropinį (genų ekspresija daugeliu požymių) poveikį, pradedant nuo antioksidacinio ir uždegimą slopinančio poveikio iki aktyvios skydliaukės hormonų sintezės. Per pastaruosius 10 metų seleno baltymų genų su liga susijusio polimorfizmo atradimas leido suprasti svarbų seleno baltymų poveikį sveikatai. Biologinė seleno svarba yra susijusi su jo buvimu baltymuose ir fermentuose. Nustatyti keli nuo seleno priklausomi fermentai, kurių aktyvioje šerdyje yra seleno kaip selenocisteino grupės. Geriausiai apibūdinami selenofermentai, kurių įprastai yra žinduolių organizmuose, yra glutationo peroksidazė, seleno baltymas P ir tiroksino 5-dejodinazė. Glutationo peroksidazė ir seleno baltymas P katalizuoja oksidacijos ir redukcijos reakcijas. Kiti svarbūs fermentų baltymai, tokie kaip formiato dehidrogenazė, nikotino rūgšties hidroksilazė, glicino reduktazė, tiolazė ir ksantino dehidrogenazė, taip pat dalyvauja organizmo funkcijose.

Seleno trūkumas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika, silpna imunine sistema ir kognityvinių gebėjimų pablogėjimu.

Jei organizmas pakankamai šio mineralo gauna su maistu ar seleno papildais, jis sugeba kovoti su virusų poveikiu, teigiamai veikia vyrų ir moterų vaisingumą, sumažina autoimuninių skydliaukės ligų riziką. Daug žadantys tyrimai įrodė, kad, pakankamai suvartojant seleno, sumažėja prostatos, plaučių, storosios žarnos (kolorektalinio) ir šlapimo pūslės vėžio rizika, ir nors tyrimų rezultatai nėra įtikinami, tikėtina, kad papildai bus veiksmingesni, kai bus subalansuotos kitos maistinės medžiagos.

Seleno poveikis sveikatai yra daugialypis ir įvairus, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant optimizuoti šio veiksmingo mikroelemento naudą ir sumažinti su juo susijusią riziką.

1 Atsauce: Marek Kieliszek; Selenium–Fascinating Microelement, Properties and Sources in Food; Molecules. 2019 Apr; 24(7): 1298. Published online 2019 Apr 3. doi: 10.3390/molecules24071298 2 Atsauce: Sunde RA. Selenium. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Philadelphia, PA: Lippincott Williams & Wilkins; 2012:225-37 3 Atsauce: Rayman, M. P. (2012). Selenium and human health. The Lancet, 379(9822), 1256–1268. doi:10.1016/s0140-6736(11)61452-9

Seleno trūkumas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika, silpna imunine sistema ir kognityvinių gebėjimų pablogėjimu.

Jei organizmas pakankamai šio mineralo gauna su maistu ar seleno papildais, jis sugeba kovoti su virusų poveikiu, teigiamai veikia vyrų ir moterų vaisingumą, sumažina autoimuninių skydliaukės ligų riziką. Daug žadantys tyrimai įrodė, kad, pakankamai suvartojant seleno, sumažėja prostatos, plaučių, storosios žarnos (kolorektalinio) ir šlapimo pūslės vėžio rizika, ir nors tyrimų rezultatai nėra įtikinami, tikėtina, kad papildai bus veiksmingesni, kai bus subalansuotos kitos maistinės medžiagos.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/ 

Selenas gali veikti įvairius vaistus, o kai kurie vaistai gali neigiamai paveikti seleno kiekį organizme. Štai pavyzdys. Žmonės, kurie nuolat vartoja šiuos vaistus, dėl galimo seleno vartojimo turėtų pasitarti su savo gydytoju.

Cisplatina

Cisplatina yra neorganinė platinos chemoterapijos medžiaga, naudojama kiaušidžių, šlapimo pūslės, plaučių ir kitų vėžio formų gydymui. Cisplatina gali sumažinti seleno kiekį plaukuose ir serume, tačiau nežinoma, ar šis sumažėjimas turi kliniškai reikšmingą poveikį. Kai kurie nedideli tyrimai parodė, kad seleno papildai gali sumažinti cisplatinos toksiškumą, tačiau Cochrane ataskaitos autoriai padarė išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, kad seleno papildai sumažina šalutinį chemoterapijos poveikį.

Pavojus sveikatai dėl per didelio seleno kiekio

Ilgalaikis didelių organinio ir neorganinio seleno dozių vartojimas gali sukelti panašų poveikį. Ankstyvieji per didelio seleno vartojimo simptomai yra česnako kvapas ir metalo skonis burnoje. Būdingiausi ilgalaikio per didelio seleno vartojimo, arba selenozės, požymiai yra plaukų slinkimas ir nagų struktūros susilpnėjimas arba trapumas. Kiti simptomai yra odos ir nervų sistemos pažeidimas, pykinimas, viduriavimas, odos bėrimai, dėmės ant dantų, nuovargis, dirglumas ir nervų sistemos sutrikimai.

1 Atsauce:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/

Seleno trūkumas

Ilgalaikis seleno trūkumas žmogaus organizme sukelia sunkių ligų. Šio elemento trūkumas neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir gali sukelti miokardo infarktą. Jis taip pat susijęs su ligomis, būdingomis tam tikram geografiniam regionui: Kešano liga ir Kašino-Beko sindromas.

Remiantis epidemiologiniais tyrimais, galima daryti išvadą, kad vidutinio sunkumo seleno trūkumas kasdienėje mityboje turi įtakos susilpnėjusiu imunitetu pagrįstų ligų vystymuisi. Seleno trūkumas kasdienėje mityboje gali neigiamai paveikti nervų sistemos veiklą. Įrodyta, kad žmonėms, kuriems trūksta seleno, išsivysto depresija arba padidėja nerimas, taip pat išsivysto Alzheimerio liga. Manoma, kad šis mikroelementas yra labai svarbus mažinant ŽIV virulentiškumą ir progresuojant viso spektro AIDS. Seleno trūkumas nėščioms moterims neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Seleno perteklius gali būti toksiškas organizmui.

Ūminis apsinuodijimas selenu pasitaiko retai. Sunku nustatyti tikslią seleno dozę, kuri būtų žalinga organizmui, nes šis elementas būna įvairių cheminių formų. Toksinį poveikį organizmui gali sukelti tiek organinės, tiek neorganinės seleno formos. Seleno toksiškumas (priklausomai nuo dozės) yra susijęs su seleno ir sieros absorbcijos konkurencija, kuri pirmiausia leidžia prasidėti sieros metabolizmui (transformacijai). Aminorūgštyse (cisteino ir metionino) esantis selenas gali pakeisti sierą, o neorganiniai junginiai pakeičia sierą merkapturo rūgščių sintezėje ir selenitų reakcijoje su tiolio grupėmis. 2 Atsauce: Marek Kieliszek; Selenium–Fascinating Microelement, Properties and Sources in Food; Molecules. 2019 Apr; 24(7): 1298. Published online 2019 Apr 3. doi: 10.3390/molecules24071298 

Grupės, kurioms gresia seleno trūkumas

Selēna deficīts ir sastopams reti un tieši tikai selēna deficīts nav bieži saistīts ar konkrētām slimībām. Tālāk minētajām grupām ir lielāka varbūtība nepietiekamā daudzumā uzņemt selēnu.

Seleno trūkumas pasitaiko retai ir vien seleno trūkumas nėra dažnai susijęs su konkrečiomis ligomis. Toliau nurodytoms grupėms labiau tikėtina, kad trūksta seleno.

1. Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose trūksta seleno

Seleno trūksta žmonėms, gyvenantiems šalyse, kur racione dominuoja daržovės, užaugintos dirvose, kuriose mažai seleno. Mažiausiai seleno gauna žmonės, gyvenantys įvairiuose Kinijos regionuose, kur gyventojai daugiausia maitinasi vegetariškai, o dirvoje šio mikroelemento labai mažai. Taip pat kai kuriose Europos šalyse, ypač tarp veganų, vidutinė seleno paros norma yra nedidelė. Nors neseniai Naujojoje Zelandijoje seleno suvartojama buvo labai mažai, tačiau kai šalis pradėjo intensyviau importuoti kviečius, kuriuose gausu seleno, seleno suvartojama daugiau.

2. Inkstų dializės pacientai

Palyginti su sveikais žmonėmis, pacientų, kuriems ilgai taikoma hemodializė, seleno lygis yra daug žemesnis, nes dializės metu iš kraujo išskalaujamas selenas. Be to, pacientams, kuriems taikoma hemodializė, gresia mažas seleno suvartojimas su maistu, nes jie linkę sirgti anoreksija dėl uremijos ir mitybos apribojimų. Nors pacientų, kuriems taikoma hemodializė, seleno papildymas padidina šio mikroelemento kiekį kraujyje, reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar maisto papildai turi teigiamą klinikinį poveikį šiai žmonių grupei.

3. ŽIV pacientai

ŽIV sergančių pacientų seleno kiekis paprastai yra mažas, nes jie mažai jo gauna su maistu (ypač besivystančiose (trečiosiose) šalyse) dėl viduriavimo ir nepakankamo maisto medžiagų pasisavinimo. Stebėjimo tyrimai leido nustatyti ryšį tarp mažos seleno koncentracijos ŽIV pacientų kraujyje ir padidėjusios kardiomiopatijos, mirties, o nėščioms moterims – ŽIV perdavimo vaikui ir ankstyvos vaiko mirties rizikos. 3 Atsauce:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Selenium-HealthProfessional/

Selenas mityboje:

Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas seleno trūkumas, įprastai reikia 55 mcg (mikrogramų) seleno per dieną vyrams ir moterims ir 60 mcg nėščioms moterims.

Kai kurie faktai nurodo į seleno vaidmenį smegenų funkcijoms: sumažėjus seleno kiekiui organizme, likusią dalį pirmiausia gaus smegenys; esant seleno trūkumui, pasikeičia kelių neuromediatorių cirkuliacijos greitis; maisto papildų su selenu vartojimas sumažina sunkiai įveikiamus vaikų epilepsijos priepuolius; senyvo amžiaus žmonių maža seleno koncentracija plazmoje reikšmingai koreliuoja su senatve ir greitesniu kognityvinių gebėjimų nuosmukiu, o Alzheimerio liga sergančių pacientų, palyginti su kontroline grupe, seleno koncentracija smegenyse siekė tik 60 %.

Be to, smegenyse trūksta katalazės, todėl peroksidacijos produktai, tokie kaip vandenilio peroksidas ir pirminiai peroksidai, turi būti pašalinti su antioksidantų – seleno fermentų – pagalba.

Teigiamas pakankamo seleno kiekio poveikis nuotaikai pastebimas bent jau tada, kai seleno kiekis yra „ant nepakankamumo ribos“. Trijuose tyrimuose seleno trūkumas buvo susijęs su žymiai didesne depresijos tikimybe ir kitais neigiamais nuotaikos poveikiais, tokiais kaip nerimas, sumišimas ir priešiškumas.

Senėjant seleno koncentracija serume mažėja. Nedidelis seleno koncentracijos trūkumas gali būti susijęs su amžiumi susijusiu smegenų funkcijos susilpnėjimu, galbūt susijusiu su antioksidaciniu seleno poveikiu.

Selenas, kurio randama specifiniuose seleno fermentuose, yra būtinas tinkamai skydliaukės funkcijai ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kurią sukelia H2O2 skydliaukės hormonų sintezė, o vienas tyrimas parodė, kad oksidacinio streso žymenys yra susiję su kognityvinių funkcijų nuosmukiu žmonių grupėje, kurioje įprastai yra aukšti kognityviniai rodikliai. 

Nuo seleno priklausoma glutationo reduktazė ir seleno baltymai yra būtini antioksidaciniam mechanizmui, kuris yra nepakeičiamas kūno gynėjas. Selenas veikia medžiagų apykaitos kelius, keisdamas seleno baltymų aktyvumą, o tai turi įtakos ląstelių apsaugai nuo oksidacinio streso. Nuo seleno koncentracijos priklauso seleno baltymų ekspresija. Nuo kintamos seleno koncentracijos gali priklausyti imuniteto ir energijos metabolizmas. Naujausiuose tyrimuose buvo pastebėti padidėję streso biožymekliai sergant depresija, o tai rodo, kad oksidacinis stresas gali būti svarbus depresijos atsiradimo ir vystymosi veiksnys. Selenas gali būti apsauginis veiksnys, mažinantis nerimą ir depresiją, galbūt dėl jo apsauginio poveikio nuo oksidacinio streso.

Ir galiausiai paminėtina, kad selenas gali būti kaip antidepresantas, nes veikia skirtingas neuromediatorių sistemas. Nustatyta, kad selenas moduliuoja dopaminergines, serotoninergines ir noradrenergines sistemas, kurios visos yra susijusios su depresijos ir kitų psichinių ligų patofiziologija.  1 Atsauce: Rayman, M. P. (2000). The importance of selenium to human health. The Lancet, 356(9225), 233–241. doi:10.1016/s0140-6736(00)02490-9 2 Atsauce: Berr, C., Balansard, B., Arnaud, J., Roussel, A.-M., & Alpérovitch, A. (2000). Cognitive Decline Is Associated with Systemic Oxidative Stress: The EVA Study. Journal of the American Geriatrics Society, 48(10), 1285–1291. doi:10.1111/j.1532-5415.2000.tb02603.x 3 Atsauce: Ruggeri, R. M., D’Ascola, A., Vicchio, T. M., Campo, S., Gianì, F., Giovinazzo, S., … Trimarchi, F. (2019). Selenium exerts protective effects against oxidative stress and cell damage in human thyrocytes and fibroblasts. Endocrine. doi:10.1007/s12020-019-02171-w 4 Atsauce: Elif Turan and Ozgul Karaaslan; The Relationship between Iodine and Selenium Levels with Anxiety and Depression in Patients with Euthyroid Nodular Goiter; Oman Med J. 2020 Jul; 35(4): e161. Published online 2020 Jul 31. doi: 10.5001/omj.2020.84 5 Atsauce: Wang, J., Um, P., Dickerman, B., & Liu, J. (2018). Zinc, Magnesium, Selenium and Depression: A Review of the Evidence, Potential Mechanisms and Implications. Nutrients, 10(5), 584. doi:10.3390/nu10050584

1. Selenas ilgą laiką buvo laikomas nuodinga medžiaga. Apsinuodijimas juo sukėlė sunkią anemiją, kaulų sustingimą, plaukų slinkimą ir aklumą. Šie simptomai buvo pastebėti žmonėms ir gyvūnams, gyvenantiems regionuose, kur šio mikroelemento kiekis dirvožemyje buvo apie 1000 kartų didesnis, palyginti su dirvožemiu kituose pasaulio regionuose, kuriuose seleno koncentracija yra vidutinė.
2. Seleno pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „selene“, reiškiančio „mėnulį“. Senovės Graikijoje Selena buvo Mėnulio deivė.
3. Selenas nėra metalas. Kaip ir kiti ne metalai, selenas būna įvairių spalvų ir struktūrų (alotropai) – tai priklauso nuo jo būklės.
4. Bertoletijose yra daug seleno, net jei jos auginami žemėje, kurioje šio mikroelemento nėra daug. Viename riešute yra suaugusio žmogaus paros dozė seleno.
5. Iš pradžių selenas buvo naudojamas stiklo pigmentui pašalinti ir nudažyti jį raudonai bei kiniškam raudonam (China Red) pigmentui gaminti. Jis taip pat naudojamas lazerinių spausdintuvų ir kopijavimo aparatų, plieno, puslaidininkių ir kai kurių medicininių preparatų fotoelementuose.
6. Selenas apsaugo nuo apsinuodijimo gyvsidabriu.

Selenas, žmogui būtinas mikroelementas, tiesiogiai veikia skydliaukės hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, ir oksidacijos bei redukcijos procesus. Skydliaukės funkcionavimas labai priklauso nuo jodo ir seleno, kurie turi įtakos tinkamai veiklai. Dėl nepakankamo seleno kiekio organizme padidėja susirgimo skydliaukės ligomis grėsmė.1

Selenas gali būti vadinamas raktu į skydliaukės sveikatą. Šis mikroelementas būtinas skydliaukės hormonų sintezei ir funkcionavimui. Seleno koncentracija skydliaukėje yra didesnė nei bet kuriame kitame kūno organe. Selenas veikia kartu su jodu ir suaktyvina tris skirtingas nuo seleno priklausomas jodtironino dejodinazes, kurios gali aktyvinti arba slopinti skydliaukės hormonus. Visos trys dejodinazių izoformos yra seleno turintys fermentai, todėl su maistu gaunamas arba papildomas selenas yra būtinas trijodtironino (T3) gamybai. Šis procesas (ir selenas) yra būtinas normaliam augimui, vystymuisi ir medžiagų apykaitai.2

Seleno trūkumas susijęs su hipotiroze, Hašimoto liga, padidėjusia skydliaukės liauka, skydliaukės vėžiu ir Greivzo liga.

Atliekant tyrimą su 1 900 dalyvių, buvo nustatytas ryšys tarp seleno koncentracijos serume ir skydliaukės dydžio. Pastebėtas apsauginis seleno poveikis – apsaugo nuo skydliaukės padidėjimo ir jos audinių pažeidimo. Šiame konkrečiame tyrime reikšmingi buvo tik su moterimis susiję rezultatai3.

Kitame tyrime buvo tiriamas seleno poveikis Greivzo orbitopatijai (kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormono). Atliekant tyrimą buvo palygintas gydymas selenu su gydymu pentoksifilinu (Pentilin) – vaistu nuo uždegimo. Selenu gydyti pacientai teigė, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė ir sulėtėjo Greivzo orbitopatijos progresavimas, palyginti su pentoksifilinu (Pentilin) gydytų pacientų būkle.4 1 Atsauce: 1) Wichman, J., Winther, K. H., Bonnema, S. J., & Hegedüs, L. (2016). Selenium Supplementation Significantly Reduces Thyroid Autoantibody Levels in Patients with Chronic Autoimmune Thyroiditis: A Systematic Review and Meta-Analysis. Thyroid, 26(12), 1681–1692. doi:10.1089/thy.2016.0256 2) Triggiani, V., Tafaro, E., Giagulli, V., Sabba, C., Resta, F., Licchelli, B., & Guastamacchia, E. (2009). Role of Iodine, Selenium and Other Micronutrients in Thyroid Function and Disorders. Endocrine, Metabolic & Immune Disorders - Drug Targets, 9(3), 277–294. doi:10.2174/187153009789044392 3) Derumeaux, H., Valeix, P., Castetbon, K., Bensimon, M., Boutron-Ruault, M., Arnaud, J., & Hercberg, S. (2003). Association of selenium with thyroid volume and echostructure in 35- to 60-year-old French adults. European Journal of Endocrinology, 148(3), 309–315. doi:10.1530/eje.0.1480309 4) Marcocci, C., Kahaly, G. J., Krassas, G. E., Bartalena, L., Prummel, M., Stahl, M., … Wiersinga, W. (2011). Selenium and the Course of Mild Graves’ Orbitopathy. New England Journal of Medicine, 364(20), 1920–1931. doi:10.1056/nejmoa1012985

Cinkas yra svarbus biologinis elementas, kuris atlieka esminį vaidmenį įvairiuose biocheminiuose procesuose. Šis metalas yra viena iš pagrindinių įvairių baltymų sudedamųjų dalių ir svarbus imuninės bei nervų sistemos moduliatorius. Tai antras pagal gausumą metalinis mikroelementas žmogaus organizme po geležies ir vienintelis metalas, esantis visose fermentų klasėse.

Cinkas dalyvauja daugelyje ląstelių metabolizmo aspektų. Jis reikalingas daugiau nei 300 fermentų ir 1000 transkripcijos faktorių kataliziniam aktyvumui ir atlieka esminį vaidmenį imuninėje veikloje, baltymų sintezėje, žaizdų gijimui, DNR sintezei ir ląstelių dalijimuisi. Cinkas taip pat prisideda prie normalaus augimo ir vystymosi nėštumo, vaikystės ir paauglystės metu, būtinas stipriam skonio ir kvapo pojūčiui palaikyti.

Smegenyse glutamaterginiai neuronai kaupia cinką specialiose sinaptinėse pūslelėse ir tai gali moduliuoti neuronų sužadinimą. Jis vaidina pagrindinį vaidmenį sinapsių plastiškume ir gebėjime mokytis. Cinko homeostazė taip pat vaidina svarbų vaidmenį funkciškai reguliuojant centrinę nervų sistemą. Cinko homeostazės sutrikimas centrinėje nervų sistemoje sukelia perteklinę cinko koncentraciją sinapsėse ir atrodo, kad tai sukelia neurotoksiškumą per mitochondrijų oksidacinio streso mechanizmą (pvz., neleidžia veikti specifiniams fermentams, dalyvaujantiems elektronų pernešimo grandinėje), sutrikdo kalcio homeostazės reguliavimą, glutamaterginį neuronų eksitotoksiškumą ir intraneuroninių signalų laidumo sutrikimus. 1 Reference: Nowak G., Szewczyk B.: Mechanism contributing to antidepressant zinc actions. Pol. J. Pharmacol., 2002, 54, 587–592. PMID: 12866713 2 Reference: Prakash A, Bharti K, Majeed AB (April 2015). "Zinc: indications in brain disorders". Fundam Clin Pharmacol. 29 (2): 131–149. doi:10.1111/fcp.12110. PMID 25659970. S2CID 21141511 3 Reference:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Taip pat tyrimai parodė cinko trūkumo ir skydliaukės hormonų kiekio ryšį. Cinkas būtinas, kad tinkamai funkcionuotų fermentas dejodinazė, kuris suaktyvina neaktyvų tiroksino (T4) hormoną, kad taptų aktyvesnės formos trijodtironinu (T3), užtikrinančiu visas skydliaukės funkcijas organizme. 4 Reference:Maxwell, C., & Volpe, S. L. (2007). Effect of Zinc Supplementation on Thyroid Hormone Function. Annals of Nutrition and Metabolism, 51(2), 188–194. doi:10.1159/000103324

Cinkas turi įtakos keliems imuninės sistemos veiksniams. Jis labai svarbus normaliam įgimtų imuninės sistemos ląstelių, neutrofilų ir endotelio ląstelių (natūraliųjų žudikių arba NK ląstelių) vystymuisi ir funkcionavimui. Cinko trūkumas taip pat turi įtakos makrofagams – didelėms ląstelėms, kurios įtraukia ir virškina organizmui svetimas daleles. Cinko trūkumas turi įtakos fagocitozei, viduląsteliniam žudymui ir citokinų gamybai. Cinko trūkumas neigiamai veikia T ir B ląstelių augimą ir funkcijas. Cinko gebėjimas veikti kaip antioksidantas ir stabilizuoti membranas leidžia manyti, kad jis atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią laisvųjų radikalų sukeliamiems sužalojimams uždegiminių procesų metu. 5 Reference: Prasad AS. Zinc in human health: effect of zinc on immune cells. Mol Med. 2008 May-Jun;14(5-6):353-7. doi: 10.2119/2008-00033.Prasad. PMID: 18385818; PMCID: PMC2277319.

Cinko trūkumas

Trūkstant cinko sulėtėja augimas, netenkama apetito ir susilpnėja imuninė sistema. Sunkesniais atvejais cinko trūkumas sukelia plaukų slinkimą, viduriavimą, uždelstą brendimą, impotenciją, vyrų lytinių organų sumažėjimą, akių ir odos pažeidimus. Taip pat pradedama lieknėti, blogiau gyja žaizdos, sutrinka skonio pojūčiai, atsiranda proto letargija. Daugelis šių simptomų nėra specifiniai ir dažnai susiję su kitomis sveikatos problemomis, todėl norint patvirtinti, kad trūksta cinko, būtina atlikti medicininę apžiūrą. Žmonės, kuriems gresia cinko trūkumas, į savo kasdienę mitybą turėtų įtraukti pakankamai produktų, kuriuose yra cinko.

Grupės, kurioms gresia cinko trūkumas

1. Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ir kitomis ligomis

Žmonėms, kuriems buvo atlikta virškinimo trakto operacija ir kurie turi virškinimo problemų (pvz., opinis kolitas, Krono liga ir trumposios žarnos sindromas), gali sumažėti cinko absorbcija ir padidėti vidinis cinko netekimas, daugiausia iš virškinimo trakto ir mažiau iš inkstų. Kitos su cinko trūkumu susijusios ligos yra malabsorbcijos (nepakankamo pasisavinimo) sindromas, lėtinė kepenų liga, lėtinė inkstų liga, pjautuvinė anemija, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos lėtinės ligos. Lėtinis viduriavimas taip pat pagreitina cinko pasišalinimą iš organizmo.

2. Vegetarai

Cinko biologinis prieinamumas laikantis vegetariškos dietos yra mažesnis nei visavalgių, nes vegetarai nevalgo mėsos, kurioje yra daug biologiškai prieinamo cinko, kuris gali skatinti jo pasisavinimą. Be to, vegetarai linkę valgyti daugiau ankštinių ir nesmulkintų grūdų, kuriuose yra fitatų, kurie jungiasi su cinku ir slopina jo pasisavinimą.

3. Nėščios ir žindančios moterys

Nėščioms moterims, ypač toms, kurių cinko kiekis nėštumo pradžioje yra labai mažas, yra ypač didelė rizika pritrūkti cinko, ypač dėl to, kad vaisiui reikia daug cinko. Žindymas taip pat gali išeikvoti motinos cinko atsargas.

4. Vyresni vaikai, kurie vis dar žindomi

Motinos pienas suteikia pakankamai cinko (2 mg per parą) pirmuosius 4–6 gyvenimo mėnesius, tačiau kūdikiams nuo 7 iki 12 mėnesių, kuriems reikia 3 mg per parą, šio kiekio nepakanka. Sulaukę 7–12 mėnesių vaikai, be motinos pieno, turėtų valgyti amžių atitinkančio maisto arba gerti pieno mišinio, kuriame yra cinko. Vaikai su lengvais ir vidutinio sunkumo augimo sutrikimais ir cinko deficitu, vartoję cinko maisto papildus, pradėjo greičiau augti.

5. Žmonės, sergantys pjautuvine anemija

Skerspjūvio tyrimo rezultatai rodo, kad 44 % vaikų, sergančių pjautuvine anemija, cinko koncentracija plazmoje yra maža, tikėtinai, dėl didesnio šios maistinės medžiagos poreikio ir (arba) prastesnės mitybos. Cinko trūkumas taip pat paveikia apie 60–70 % suaugusiųjų, sergančių pjautuvine anemija. 

6. Alkoholikai

Maždaug 30–50 % alkoholikų cinko lygis yra žemas, nes vartojant etanolį sumažėja cinko pasisavinimas žarnyne ir padidėja jo išsiskyrimas su šlapimu. Be to, daugelio alkoholikų mityba ir suvalgyto maisto kiekis yra gana skurdus, todėl jų organizme nepakanka cinko. 6 Reference:https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Cinkas mityboje. Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas cinko trūkumas, įprastai reikia 11 mg cinko per dieną vyrams, 8 mg moterims ir 11 mg nėščioms moterims.

Atsauce Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/Zinc-HealthProfessional/

Cinko papildai gali sąveikauti su kai kurių rūšių vaistais. Štai keletas pavyzdžių. Žmonės, kurie nuolat vartoja šiuos vaistus, dėl galimo cinko vartojimo turėtų pasitarti su savo gydytoju.

1. Antibiotikai

Tiek chinolonų grupės antibiotikai (pvz., Cipro®), tiek tetraciklino grupės antibiotikai (pvz., Achromycin® ir Sumycin®) sąveikauja su cinku virškinamajame trakte, slopindami cinko ir antibiotiko pasisavinimą. Šią sąveiką galima sumažinti, vartojant antibiotikus bent 2 valandas prieš arba 4–6 valandas po cinko papildų vartojimo.

2. Penicilaminas

Cinkas gali sumažinti penicilamino, vartojamo reumatoidiniam artritui gydyti, pasisavinimą ir poveikį. Siekdami sumažinti šią sąveiką, pacientai turi vartoti cinko papildus bent 2 valandas prieš vartodami vaistų arba 2 valandas jų pavartoję

3. Diuretikai

Vartojant tiazidinių diuretikų, tokių kaip chlortialidonas (Hygroton®) ir hidrochlorotiazidas (Esidrix® ir HydroDIURIL®), 60 % padidėja cinko išsiskyrimas iš organizmo su šlapimu. Ilgai vartojant tiazidinių diuretikų gali sumažėti audinių cinko atsargos, todėl , jei vartojami šie vaistai, gydytojai turėtų stebėti pacientų cinko koncentraciją. 1 Atsauce: Lomaestro BM, Bailie GR. Absorption interactions with fluoroquinolones. 1995 update. Drug Saf 1995;12:314-33. [PubMed abstract] 2 Reference: Penttilä O, Hurme H, Neuvonen PJ. Effect of zinc sulphate on the absorption of tetracycline and doxycycline in man. Eur J Clin Pharmacol 1975;9:131-4. [PubMed abstract] 3 Atsauce: Natural Medicines Comprehensive Database. Zinc. 4 Reference: Brewer GJ, Yuzbasiyan-Gurkan V, Johnson V, Dick RD, Wang Y. Treatment of Wilson’s disease with zinc: XI. Interaction with other anticopper agents. J Am Coll Nutr 1993;12:26-30. [PubMed abstract] 5 Atsauce: Wester PO. Urinary zinc excretion during treatment with different diuretics. Acta Med Scand 1980;208:209-12. [PubMed abstract]

Didelė cinko koncentracija randama žmogaus smegenyse. Depresija sergantys pacientai kartais valgo per mažai produktų, kuriuose gausu cinko, o nuolatinis cinko trūkumas maiste gali prisidėti prie depresijos simptomų, nes dar labiau sumažina funkcijai reikalingą cinko kiekį, todėl cinko papildai gali turėti įtakos depresijos simptomams. Ikiklinikinių tyrimų metu gydymas vien cinku arba ilgalaikis gydymas cinku parodė į antidepresantus panašų poveikį.

Remiantis neseniai pareikšta hipoteze apie antidepresantų poveikį, vienas iš pagrindinių tikslų, kurį antidepresantams reikėtų keisti, yra NMDA glutamato receptorius. Cinko kaip antidepresanto poveikis gali būti susijęs su to, kad jis yra tiesioginis NMDA receptoriaus antagonistas. Cinkas dalyvauja ne tik CNS veikloje, reguliuojant imunitetą (uždegimą), kas būdinga depresyviems sutrikimams.

Hipokampe ir smegenų žievėje cinko jonai reguliuoja sinapsinį perdavimą arba veikia kaip neurotransmiteriai, moduliuodami daugelį ligandų ir įtampos valdomų jonų kanalų. Cinko homeostazės sutrikimas šiose srityse yra netiesiogiai susijęs su daugeliu pažinimo, elgesio ir emocinio reguliavimo sutrikimų dėl sumažėjusios neurogenezės ir neuroplastiškumo mechanizmų.

Cinko trūkumas taip pat netiesiogiai dalyvauja endokrininės depresijos grandinėje. Nuolat aukštas kortizolio kiekis susijęs su depresijos vystymusi dėl pagumburio-hipofizės-antinksčių (HHV) ašies hiperaktyvumo. Todėl padidėjęs kortizolio kiekis plazmoje gali turėti įtakos ryšiui tarp cinko trūkumo ir depresijos.

Ryšys tarp cinko koncentracijos serume ir depresijos gali būti iš dalies paaiškinamas atvirkštiniu priežastiniu ryšiu, nes depresija turi įtakos cinko įsisavinimui, biologiniam prieinamumui arba biologiniam reguliavimui. Oksidacinis stresas ir jį lydinti imuninio uždegimo reakcija gali būti susiję su depresijos patofiziologija. Oksidacinis stresas padidina uždegimą slopinančių citokinų (pvz., interleukino 1 (IL-1) ir IL-6) kiekį, kartu sumažindamas albumino kiekį ir padidindamas metalotioninų sintezę. Albuminas yra pagrindinis cinko nešiklis, o albumino kiekio sumažėjimas kartu su metalotioninų padidėjimu gali kartu sumažinti cinko kiekį serume.  1 Atsauce: Elham Ranjbar, Jamal Shams, Masoumeh Sabetkasaei, Minoo M-Shirazi, Bahram Rashidkhani, Ali Mostafavi, Eiliyaz Bornak, Javad Nasrollahzadeh; Effects of zinc supplementation on efficacy of antidepressant therapy, inflammatory cytokines, and brain-derived neurotrophic factor in patients with major depression; 2 Atsuce: Pilc A., Kodziñska A., Nowak G.: A role for glutamate in the treatment of anxiety and depression: focus on group I metabotropic glutamate (mGlu) receptors. Drugs Fut., 2002, 27, 753–763.  3 Atsauce: Jessica Wang, Phoebe Um, Barbra A. Dickerman and Jianghong Liu1; Zinc, Magnesium, Selenium and Depression: A Review of the Evidence, Potential Mechanisms and Implications; Nutrients. 2018 May; 10(5): 584. Published online 2018 May 9. doi: 10.3390/nu10050584

Cinkas yra labai svarbus elementas, dalyvaujantis daugelyje pagrindinių skydliaukės biocheminių reakcijų. Cinkas būtinas hormonų trijodtironino (T3), tiroksino (T4) ir skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) gamybai.

T4 yra pagrindinis skydliaukės hormonas, kuris organizmui tarsi rezervinis, o T3 yra daug aktyvesnis hormonas. Prireikus nuo T4 atskiriama viena jodo molekulė, ir jis virsta aktyviu hormonu – T3.

Šis mikroelementas dalyvauja tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH) sintezėje pagumburyje ir tirotropino arba skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) sintezėje hipofizėje.1

Įvairūs tyrimai parodė, kad cinko trūkumas ir mažas cinko kiekis kraujo serume gali sukelti skydliaukės struktūrinius pokyčių ir veikti skydliaukės hormonų reguliuojamą medžiagų apykaitą. Taip pat tyrimai parodė, kad vartojant cinką gali padidėti skydliaukės hormonų koncentracija.1

Tyrimo metu, kai tiriamieji vartojo cinko papildus, padidėjo skydliaukės hormonų (ypač T3) kiekis, taip pat pagerėjo organizmo medžiagų apykaita. Kitas tyrimas parodė, kad cinko vartojimas atskirai arba kartu su selenu gali pagerinti moterų, sergančių hipotiroze, skydliaukės veiklą.2

Cinko trūkumas gali sukelti hipotirozę. Kita vertus, hipotirozė gali sukelti cinko trūkumą, nes cinkui pasisavinti reikalingi skydliaukės hormonai. 1 Atsauce: 1) Beserra, J. B., Morais, J. B. S., Severo, J. S., Cruz, K. J. C., de Oliveira, A. R. S., Henriques, G. S., & do Nascimento Marreiro, D. (2021). Relation Between Zinc and Thyroid Hormones in Humans: a Systematic Review. Biological Trace Element Research. doi:10.1007/s12011-020-02562-5 2) Mahmoodianfard, S., Vafa, M., Golgiri, F., Khoshniat, M., Gohari, M., Solati, Z., & Djalali, M. (2015). Effects of Zinc and Selenium Supplementation on Thyroid Function in Overweight and Obese Hypothyroid Female Patients: A Randomized Double-Blind Controlled Trial. Journal of the American College of Nutrition, 34(5), 391–399. doi:10.1080/07315724.2014.926161

Nustatyta, kad cinkas yra imuninei sistemai būtinas mikroelementas. Tačiau ląsteliniu ir molekuliniu lygmeniu cinko poveikio imuninei sistemai mechanizmai nustatyti palyginti neseniai, o jo poveikis yra įvairiapusis. 1 Reference: Rink, L. (2000). Zinc and the immune system. Proceedings of the Nutrition Society, 59(04), 541–552. doi:10.1017/s0029665100000781

Pakankamas cinko kiekis organizme būtinas įvairių limfocitų (pagrindinių imuninės sistemos ląstelių) populiacijų formavimuisi ir funkcionavimui, pavyzdžiui, T ląstelių (arba T limfocitų) dalijimuisi, brendimui ir diferenciacijai (vystymuisi į skirtingas formas); limfocitų atsakui į mitogenus (mažus biologiškai aktyvius baltymus arba peptidus, kurie skatina ląsteles pradėti dalytis arba pagreitina jų dalijimąsi). Kartu cinkas svarbus užprogramuoti limfoidinių ir mieloidinių ląstelių žūtį, genų transkripciją ir biomembranų funkciją. Limfocitai yra vienas iš ląstelių tipų, kuriuos suaktyvina cinkas. Cinkas yra įvairių baltymų, neuropeptidų, hormonų receptorių ir polinukleotidų struktūrinė sudedamoji dalis. Cinko trūkumas sukelia greitą ir ryškią užkrūčio liaukos atrofiją, ląstelių sukeltą odos jautrumą ir limfopeniją. Dėl cinko trūkumo sumažėja pirminių ir antrinių antikūnų atsakas, ypač į antigenus, kuriems reikia T ląstelių pagalbos, pavyzdžiui, esančius ant heterologinių raudonųjų kraujo kūnelių. Be to, po imunizacijos blužnyje sumažėja antikūnų atsakas ir citotoksinių T ląstelių gamyba. Cinkas taip pat slopina naviko nekrozės faktoriaus, kuris yra susijęs su kacheksijos ir įgyto imunodeficito sindromo patofiziologija, gamybą. 2 Reference: Baum MK, Shor-Posner G, Campa A. Zinc status in human immunodeficiency virus infection. J Nutr. 2000 May;130(5S Suppl):1421S-3S. doi: 10.1093/jn/130.5.1421S. PMID: 10801954

Paprastai tariant, cinkas yra būtinas užkrūčio liaukos veiklai ir normaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Cinkas apsaugo nuo imunodeficito, nes skatina antikūnų sintezę ir pasižymi antivirusiniu poveikiu.

1. Šis elementas tikriausiai buvo pavadintas alchemiko Paracelso vardu, kilęs iš vokiško žodžio „Zinke“, reiškiančio „panašus į dantį, aštrus arba dantytas“ (metaliniai cinko kristalai yra dygliuotos formos). Cinkas taip pat netiesiogiai gali reikšti „panašus į alavą“, nes jis yra susijęs su vokišku žodžiu „zinn“, reiškiančiu alavą.
2. Seniausios žinomos tabletės buvo pagamintos iš cinko karbonato – hidrocincito ir smitsonito. Šiomis tabletėmis buvo gydomas akių uždegimas. Jų buvo rastą romėnų laive Relitto del Pozzino, kuris nuskendo 140 m. pr. Kr.
3. Alchemikai degino cinko metalą ore ir surinko išgaravusį cinko oksidą kondensatoriuje. Kai kurie alchemikai šį cinko oksidą lotyniškai vadino lana philosophica, lietuviškai tai reikštų „filosofų vilną“, nes sudarė į vilną panašius kuokštelius, kiti manė, kad jis atrodo kaip baltas sniegas ir pavadino jį nix album.
4. Cinkas yra natūrali vabzdžius atbaidanti medžiaga ir lūpų bei odos apsaugos nuo saulės priemonė.
5. Cinkas yra 100 % perdirbamas. Šiuo metu daugiau nei 80 % pasaulyje turimo cinko yra perdirbama.

Gama aminosviesto rūgštis (GABA) buvo atrasta 1950 m. Ji yra natūraliai smegenų gaminama aminorūgštis. GABA veikia kaip neurotransmiteris, leidžiantis smegenų ląstelėms bendrauti. Pagrindinis GABA vaidmuo mūsų organizme yra smegenų ir centrinės nervų sistemos (CNS) neuronų aktyvumo sumažinimas, kuris savo ruožtu įvairiapusiškai veikia ir kūną, ir protą, taip pat padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, ramina, subalansuoja nuotaiką, malšina skausmą, gerina miegą.

Aminorūgščių neurotransmiteriai yra labai svarbūs CNS funkcijai; jie veikia greitai, sukeldami atsaką per milisekundes, todėl ši medžiaga atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje ir neurologinėse ligose. 

Tam tikri metabolitai (medžiagų apykaitos produktai), tokie kaip GABA, suvartojami esant stresui, todėl jiems pakeisti reikia papildomų maistinių medžiagų. Kadangi kiekvieno žmogaus maistinių medžiagų poreikis gali skirtis, o šių maistinių medžiagų sunku gauti iš maisto, geresnė alternatyva yra vartoti reikiamas papildomas maistines medžiagas su maistu ir (arba) maisto papildus.

GABA yra sintetinamas audiniuose iš glutamo rūgšties fermento glutamo rūgšties dekarboksilazės (GAD) ir piridoksalio-5-fosfato (P5P) kaip kofaktoriaus.

Už CNS ribų GABA sintetina storojoje žarnoje esanti mikroflora. GABA, kaip pagrindinis slopinamasis neuromediatorius, neutralizuoja pernelyg didelį smegenų sujaudinimą ir gali būti apibūdinamas kaip nervinės grandinės „stabdys“ padidėjusio streso sąlygomis. Kai GABA išsiskiria iš GABA erginių nervų galūnių, ji slopina GABA-A ir GABA-B receptorius.

GABA-A receptoriai reguliuoja smegenų sujaudinimą ir yra atsakingi už tiesioginį GABA sukeltą slopinamąjį poveikį sinapsėms. Kadangi žemas GABA lygis yra susijęs su nerimu, depresija, nemiga ir epilepsija, buvo sukurti vaistai, nukreipti į šiuos GABA receptorius. Anksiolitinį, analgetinį, traukulius slopinantį ir raminamąjį poveikį sukelia daugybė vaistų, alkoholio ir psichoaktyvių vaistų, moduliuodami GABA-A receptorių aktyvumą arba blokuodami GABA reabsorbciją per GABA transporterio (GAT) baltymus.

Be poveikio smegenims, didelės GABA dozės (5–10 g dozėje) veikia endokrininę sistemą, taip pat didina augimo hormono kiekį plazmoje, nors klinikinė šio poveikio reikšmė šiuo metu nėra žinoma.  1 Atsauces: Abdou, A. M., Higashiguchi, S., Horie, K., Kim, M., Hatta, H., & Yokogoshi, H. (2006). Relaxation and immunity enhancement effects of γ-Aminobutyric acid (GABA) administration in humans. BioFactors, 26(3), 201–208. doi:10.1002/biof.5520260305 2 Atsauce: GABA. Natural Medicines monograph 2014. Viewed 10 Oct 2015, https://naturalmedicines.therapeuticresearch.com/

GABA (gama aminosviesto rūgšties) trūkumas

Žmonių su sveikatos problemomis GABA lygis gali būti žemesnis. Štai kai kurios rizikos grupės:

• Ligos, sukeliančios traukulius
• Nerimas
• Lėtinis stresas
• Depresija
• Sunkumai susikaupti ir atminties sutrikimai
• Raumenų ir galvos skausmai
• Nemiga ir kitos miego problemos
• Silpnas GABA aktyvumas taip pat susijęs su piktnaudžiavimu svaiginamosiomis medžiagomis.

Kai kurie žmonės, turintys šių problemų, vartoja GABA papildus, kad geriau kontroliuotų savo simptomus, tačiau GABA taip pat natūraliai randama žaliojoje, juodojoje ir ulongo arbatoje, taip pat fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas ir tempė (fermentuota sojų masė). Kiti maisto produktai, kuriuose yra GABA arba kurie gali pagerinti jos gamybą organizme, yra sveiki grūdai, baltosios pupelės, sojos, lęšiai ir kitos pupelės, riešutai, įskaitant graikinius riešutus, migdolai ir saulėgrąžų sėklos, žuvys, įskaitant krevetes ir plekšnes, citrusiniai vaisiai, pomidorai, uogos, špinatai , brokoliai, bulvės ir kakava. Tačiau šių simptomų priežastys gali būti psichologinės ir fizinės, todėl prieš pradedant gydymą maisto papildais geriau pasitarti su gydytoju. 2 Atsauce: National Library of Medicine, GABA-transaminase deficiency; https://www.healthline.com/health/gamma-aminobutyric-acid#uses https://www.psychologytoday.com/us/blog/sleep-newzzz/201901/3-amazing-benefits-gaba

GABA vartoti tokiomis dozėmis, kurios yra maiste, greičiausiai yra saugu. Gali būti, kad saugu vartoti didesnėmis dozėmis kaip vaistą. Yra duomenų apie dozes iki 1,5 gramo per dieną vieno mėnesio kursui.

1) Nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

2) GABA gali sumažinti kraujospūdį tiems, kurių kraujospūdis įprastai yra aukštas. Jei kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais vartojate GABA, Jūsų kraujospūdis gali sumažėti per daug.

3) Pacientai, vartojantys sintetinius GABA antagonistų vaistus ar vaistažoles, kurios sąveikauja su GABAergine sistema (pvz., valerijonu, jonažole), turėtų būti atsargūs.

Jei reikalingas papildomas raminamasis (atpalaiduojamasis) poveikis, GABA papildus pradėkite vartoti palaipsniui ir nedidelėmis dozėmis.

GABA antagonistai: Baclofen, Zolpidem, Progabide, AZD 3355, Tramiprosate, Gaboxadol, Adiplofen, Arbaclofen Placarbil, Lesogaberan, Muscimol, Phenibut, Zaleplon ir kt.

4) Skirtingai nuo sintetinių GABA antagonistų vaistų, natūralus GABA beveik neturi šalutinio poveikio.

Galimas šalutinis poveikis

Sveiki žmonės įprastai gerai toleruoja geriamuosius GABA maisto papildus. Kai kuriems gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip:

• Virškinimo sutrikimai. 
• Pykinimas.
• Sumažėjęs apetitas.
• Vidurių užkietėjimas. 
• Degimo pojūtis gerklėje. 
• Mieguistumas ir nuovargis. 
• Raumenų silpnumas. 
• Dusulys vartojant labai dideles dozes

Atsauce Atsauce:https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-464/gamma-aminobutyric-acid-gaba https://go.drugbank.com/categories/DBCAT000427 https://www.fxmedicine.com.au/blog-post/gamma-aminobutyric-acid-gaba-monograph

Daugiau nei 300 milijonų žmonių kamuoja didysis depresinis sutrikimas (DDS). Dėl riboto DDS gydymo prieinamumo ir veiksmingumo jis tapo viena iš pagrindinių neįgalumo priežasčių pasaulyje. Nepaisant ilgalaikių pastangų nustatyti depresijos kilmę ir vystymosi eigą, neurobiologiniai veiksniai, lemiantys ją, vis dar nėra aiškiai suprantami. Santykinai maža tikimybė (apie 37 %) ją paveldėti, nežinomybė, kaip reikšmingai paveikti depresijos riziką, įvairios depresijos rizikos priežastys, depresijos nevienalytiškumas tik apsunkina genetinio jautrumo veiksnių nustatymą. 

Aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos ir stresas, padidina depresijos riziką, nes keičia smegenų struktūrą, chemiją ir funkcijas. Lėtinis socialinių, psichologinių ar fizinių streso veiksnių poveikis sukuria aplinką tyrimams, leidžiantiems suprasti, kaip smegenys aplinkos stresą paverčia depresija.

Depresijos ir su stresu susijusių sutrikimų patofiziologijos ir gydymo mechanizmai tebėra menkai suprantami, tačiau tyrimai su depresija sergančiais pacientais ir graužikais davė daug žadančių rezultatų. Šie tyrimai rodo, kad depresija ir lėtinis stresas gali sukelti neuronų atrofiją smegenų žievėje ir limbiniuose smegenų regionuose, susijusiuose su depresija, o smegenų vaizdavimo tyrimai rodo neuroninių tinklų jungčių ir smegenų funkcijų pokyčius. Šių pokyčių neurobiologinio pagrindo tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas sužadinantiems glutamato neuronams ir slopinamiesiems GABA interneuronams. Centrinės gama aminosviesto rūgšties sistemos disfunkcija jau seniai siejama su nerimo sutrikimais. Nors, palyginti su glutamatu, GABA neuronai sudaro mažiausią viso neuronų skaičiaus dalį (15–20 %), slopinančios neurotransmisijos ir sužadinimo perdavimo pusiausvyra yra būtina normaliai smegenų veiklai.

Atsižvelgiant į pasikeitusio glutamato ir funkcinio ryšio įrodymus, nenuostabu, kad taip pat yra įrodymų, kad sutrikusi GABA neurotransmisija prisideda prie neurologinio DDS vaizdo.

Trumpai tariant, depresija dažnai siejama su GABAerginės funkcijos sumažėjimu, o įvairios antidepresantų (AD) manipuliacijos, atrodo, ją padidina; yra prielaida, kad GABA funkcija yra paveldėtas biologinis polinkis į depresiją; teigiami GABA-A receptorių moduliatoriai gali turėti AD poveikį, o neigiami GABA-A moduliatoriai dažnai sukelia depresiją. Sukaupta daug įrodymų, patvirtinančių, kad GABAerginiai anksiolitiniai vaistai iš tikrųjų pacientams sukelia AD poveikį.

Viską apibendrinus, atrodo tikėtina, kad GABAerginiai mechanizmai sutapo nerimo ir depresijos atveju, nes: 

1. jie turi bendrų neurocheminių mechanizmų;
2. panašios smegenų struktūros, dalyvaujančios reguliuojant nerimą ir depresiją; 
3. bendra genetinė nerimo ir depresijos kilmė; 
4. sutampantis arba koreliuojantis neuropsichofarmakologinis vaistų poveikis.

Keletas tyrimų parodė tiesioginį ryšį tarp didelio depresinio sutrikimo ir smarkiai sumažėjusios GABA koncentracijos smegenyse. Tai nereiškia, kad GABA trūkumas sukelia depresiją, o veikiau tai, kad jis vaidina svarbų vaidmenį gydant bendrą depresiją, PMS, ADHD, bipolinį sutrikimą, paniką, baimę, psichikos blokus, nerimą. Gydytojai tokiais atvejais dažnai skiria benzodiazepinus, tačiau didžiausias jų vartojimo trūkumas daugiausia susijęs su galimu priklausomybės išsivystymu. GABA papildai nesukelia priklausomybės ir yra viena iš maistinių medžiagų, kurios gali būti naudojamos norint atsikratyti benzodiazepinų.

Optimali GABA dozė priklauso nuo poreikio ir asmens. Įprasta suaugusiųjų nerimą mažinanti dozė yra 500–5000 mg per parą, padalyta į kelias dozes.  1 Atsauce: Ronald S. Duman, Gerard Sanacora and John H. Krystal; Department of Psychiatry, Yale University School of Medicine;  Altered Connectivity in Depression: GABA and Glutamate Neurotransmitter Deficit and Reversal by Novel Treatments; DOI:https://doi.org/10.1016/j.neuron.2019.03.013 2 Atsauce: Kalueff, A. V., & Nutt, D. J. (2007). Role of GABA in anxiety and depression. Depression and Anxiety, 24(7), 495–517. doi:10.1002/da.20262 3 Atsauce: Dr. Zoltan P. Rona, M.D., M.Sc. Defuse Stress and Calm Nerves Naturally

1. Manoma, kad alkoholis imituoja GABA poveikį smegenims, prisijungdamas prie GABA receptorių ir slopindamas neuronų signalus.
2. GABA dalyvauja ne tik GABAerginiuose mechanizmuose, bet ir kituose periferiniuose audiniuose, įskaitant žarnyną, skrandį, kiaušintakius, gimdą, kiaušides, sėklides, inkstus, šlapimo pūslę, plaučius ir kepenis, nors šios medžiagos koncentracija yra daug mažesnė nei neuronuose.
3. GABA pirmą kartą buvo susintetinta 1883 m. ir iš pradžių buvo žinoma tik kaip augalų ir mikrobų medžiagų apykaitos produktas.
4. GABA yra ir augaluose. Tai yra dažniausiai aptinkama aminorūgštis pomidorų apoplastuose. Įrodymai rodo, kad ji yra labai svarbi augalų ląstelių signalų ryšiams.
5. GABA arbata – tai specialiai aplinkoje be deguonies fermentuoti arbatos lapai, kuriuose susikaupė GABA. Ši technologija atsirado Japonijoje.

Krokas įtrauktas į 75 žemai augančių irisinių (Iridaceae) šeimos augalų rūšių gentį. Krokas kilęs iš Alpių, Pietų Europos ir Viduržemio jūros regiono, krokų žiedai primena taurelę, todėl jis yra mėgiamas pavasario ir rudens kultūrinis augalas. Pavasarį žydinčio augalo žiedynas yra ilgas, jis išlaiko mezginę po žeme, apsaugodamas nuo klimato pokyčių. Naktį ir debesuotu oru žiedai užsiveria. Krokas naudojamas dažams, prieskoniams ir vaistams, gaunamas iš violetinio arba balto rudenį žydinčio daržinio kroko (Crocus sativus) pūkuoto piestelės galo. Daržinis krokas dažniausiai rudenį pražysta violetiniais žiedais. Šis augalas yra 10–30 cm aukščio.

Šafranas yra džiovinti melsvai violetinių krokų pailgų purkų ir piestelių stiebai. Krokų purkose yra keturi pagrindiniai biologiškai aktyvūs komponentai: krocinai (šešių monoglikozil- arba diglikozilpolieno esterių grupė), kroketinas (natūralus krocino karotinoido dikarboksirūgšties pirmtakas), pikrokrocinas (krokų monoterpeno glikozido prekursorius ir zeaksanto skilimo produktas) ir zeaksantas. Manoma, kad krokinas ir safranalis slopina dopamino, norepinefrino ir serotonino reabsorbciją. 

Krokai veikia kaip antidepresantai, todėl gali pagerinti psichinę sveikatą, o neseniai atlikta metaanalizė patvirtino, kad tai veiksminga depresijos gydymo priemonė. 1 Atsauce: https://www.britannica.com/plant/Crocus#ref172302 2 Atsauce: Lopresti, A. L., & Drummond, P. D. (2014). Saffron (Crocus sativus) for depression: a systematic review of clinical studies and examination of underlying antidepressant mechanisms of action. Human Psychopharmacology: Clinical and Experimental, 29(6), 517–527. doi:10.1002/hup.2434  3 Mazidi, M., Shemshian, M., Mousavi, S. H., Norouzy, A., Kermani, T., Moghiman, T., … Ferns, G. A. A. (2016). A double-blind, randomized and placebo-controlled trial of Saffron (Crocus sativus L.) in the treatment of anxiety and depression. Journal of Complementary and Integrative Medicine, 13(2). doi:10.1515/jcim-2015-0043

Krokus greičiausiai saugu vartoti tokiais kiekiais, kiek jo yra maiste, o jei jis vartojamas kaip vaistas – ne ilgiau nei 26 savaites. Kai kurie galimi šalutiniai poveikiai yra burnos džiūvimas, nerimas, susijaudinimas, mieguistumas, prislėgta nuotaika, pykinimas ar vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, apetito pokyčiai, karščio bangos ir galvos skausmai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos.

Greičiausiai nesaugu krokus vartoti didelėmis dozėmis. Vartojant didelėmis, daugiau nei 5 g dozėmis, kyla grėsmė apsinuodyti. Nuo 12–20 g dozės kyla grėsmė mirti.

Nėštumas ir žindymas. Greičiausiai nesaugu vartoti krokų didesnėmis dozėmis, nei naudojama maiste. Didesnės šafrano dozės gali sukelti gimdos spazmų, taigi ir persileidimą.

Nėra pakankamai patikimos informacijos, kad būtų galima teigti, jog šafranas yra saugus nėščioms ar žindančioms moterims. Geriau vadovautis saugiu požiūriu ir pasirinkti kiekį, kuris paprastai dedamas į maistą.

Bipoliniai sutrikimai. Šafranas gali turėti įtakos nuotaikai. Yra susirūpinimų, kad žmonėms, kenčiantiems nuo bipoliarinio sutrikimo, jis gali padidinti susijaudinimą ir paskatinti impulsyvų elgesį (maniją). Nevartokite krokų, jei kenčiate nuo bipoliarinio sutrikimo.

Alergija svidrėms, alyvmedžiams (įskaitant alyvuoges) ir druskėms – žmonėms, kurie yra alergiški šiems augalams, taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija į krokus.

Sąveika. Atsargiai reikia vartoti krokus kaip maisto papildą žmonėms, vartojantiems kraujospūdį reguliuojančius ir kraują skystinančius vaistus. Jei vartojate vaistus, prieš vartodami šio augalo pasitarkite su gydytoju. 

Depresiniai sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos ligų ir manoma, kad ja serga iki 21 % pasaulio gyventojų. Dauguma pacientų dažnai nenori vartoti sintetinių antidepresantų gydytojo paskirtomis dozėmis dėl šalutinio poveikio, pavyzdžiui, negalėjimo vairuoti, burnos džiūvimo, vidurių užkietėjimo ir lytinio potraukio praradimo. Todėl augalų ekstraktai yra patraukli naujų vaistų alternatyva ir, kaip įrodyta, užtikrina geresnius rezultatus ir mažesnį šalutinį poveikį gydant depresiją. 

Krokų kaip antidepresanto nauda yra gerai dokumentuota. Atlikus šio augalo cheminę analizę, buvo gauta beveik 150 lakių ir nelakių junginių. Iki šiol buvo gauta ir nustatyta mažiau nei 50 sudedamųjų dalių, kurioms būdingos fitocheminės savybės.

Prieita prie išvados, kad krokinas ir krokų ekstraktas apsaugo nuo atminties ir erdvinio mokymosi sutrikimų, kuriuos sukelia lėtinis stresas. Yra hipotezė, kad apsauginės krokų savybės nuo atminties praradimo yra susijusios su krokų antioksidacinėmis savybėmis, kurios palankiai neutralizuoja oksidacinio streso sukeltą žalą. Akhondzadeh ir kt. 2004 m. dvigubai aklu ir atsitiktinių imčių tyrimu, atliktu per 6 savaites, sugebėjo įrodyti, kad šafrano ekstrakto veiksmingumas prilygsta imipramino veiksmingumui. 6 savaites trukusių dvigubai aklų, atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metu džiovinti krokų žiedlapiai taip pat turėjo teigiamą poveikį lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. 4 savaičių stebėjimo atsitiktinių imčių, dvigubai aklu, daug žadančio eksperimentinio klinikinio tyrimo metu su placebo grupe, kuriame dalyvavo 40 pacientų, sergančių didžiuoju depresiniu sutrikimu, krokų purkų pagrindinės antioksidacinės medžiagos krokino vartojimas (30 mg per dieną) patvirtino selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių poveikio sustiprėjimą gydomiems pacientams be rimto šalutinio poveikio.

Kitas tyrimas (šiame dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame atsitiktinių imčių tyrime pacientams atsitiktinai 6 savaites buvo duodama C.sativus žiedlapių kapsulė (30 mg per dieną) (BD) (1 grupė) ir placebo kapsulė (BD) (2 grupė)) parodė, kad duodant pacientams, kenčiantiems nuo lengvos iki vidutinio sunkumo depresijos C.sativus žiedlapių preparato, po 6 savaičių gydymo kurso pastebėtas didelis nuotaikos pagerėjimas. Šių išvadų klinikinė reikšmė buvo sustiprinta pagerėjus Hamiltono depresijos vertinimo skalės balams krokų grupėje. Be to, tarp abiejų grupių nepastebėta didelių šalutinio poveikio skirtumų. Mažiausiai trys klinikiniai tyrimai parodė, kad C. sativus ekstraktams būdingas antidepresantų poveikis (Akhondzadeh et al., 2004, 2005; Noorbala et al., 2005). 1 Atsauce: Mohammad J. Siddiqui, Mohammed S. M. Saleh, Siti N. B. Binti Basharuddin, Siti H. Binti Zamri, Mohd H. bin Mohd Najib, Muhammad Z. bin Che Ibrahim, Nur A. binti Mohd Noor, Hanin N. Binti Mazha, Norazian Mohd Hassan, and Alfi Khatib; Saffron (Crocus sativus L.): As an Antidepressant; J Pharm Bioallied Sci. 2018 Oct-Dec; 10(4): 173–180. doi: 10.4103/JPBS.JPBS_83_18  2 Atsauce: Akhondzadeh S, Fallah-Pour H, Afkham K, Jamshidi AH, Khalighi-Cigaroudi F. Comparison of Crocus sativus L. and imipramine in the treatment of mild to moderate depression: a pilot double-blind randomized trial [ISRCTN45683816] BMC Complement Altern Med. 2004;4:12. 3 Atsauce: Esmail Moshiria, Afshin Akhondzadeh Bastib, Ahamad-Ali Noorbalac, Amir-Hossein Jamshidid, Seyed Hesameddin Abbasie, Shahin Akhondzadeh; Crocus sativus L. (petal) in the treatment of mild-to-moderate depression: A double-blind, randomized and placebo-controlled trial; Phytomedicine 13 (2006) 607–611

1. Krokų kvapas primena vanilę ir prieskonius, o džiovinti krokai (šafranas) suteikia savito skonio tokiems patiekalams kaip ispaniška paelija, ryžių patiekalai ir Viduržemio jūros žuvų troškiniai. 
2. Žodžio šafranas kilmė gali būti siejama su prancūzišku „safran“, kuris yra kilęs iš lotyniško žodžio „safranum“ – intensyvaus geltono pigmento; fitocheminė analizė leido daryti išvadą, kad spalvą daugiausia lemia suirę karotinoidų junginiai – krokinas ir kroketinas.
3. Šafranas kaip vaistas pradėtas naudoti daugiau nei prieš 3600 metų. Šafranas buvo įtrauktas į įvairius opioidinius preparatus, vartojamus skausmui malšinti (XVI–XIX a.). Šafranu tunikos buvo dažomos Ispanijos regione ir Babilono kultūroje apie 2400 m. pr. Kr.
4. Šis prieskonis yra brangiausias pasaulyje – jo mažmeninė kaina siekia iki 11 000 JAV dolerių už 1 kg, nes jam pagaminti reikia daug darbo. Kiekvienas žiedas turi tris raudonas purkas, o vieno kroko purka sveria apie 2 mg. Norint pagaminti 1 kg šio ypatingo prieskonio, reikia 150 000 krokų žiedų arba 450 000 rankomis skintų purkų.
5. 10 g ar didesnė dozė gali sukelti persileidimą, o mirtina dozė žmogui yra 20 g.
6. Tradicinėje persų medicinoje šafranu gydoma depresija. Paminėtina, kad šio persiško prieskoninio augalo istorija yra tokia pat sena kaip Persijos imperija.

Pasifloros (Passiflora incarnata L.), arba aistros gėlės, auginamos, siekiant iš jų gauti farmacijai reikalingų medžiagų. Passiflora incarnata yra viena geriausiai ištyrinėtų pasiflorinių šeimos rūšių dėl jos gydomųjų savybių. Medicinos reikmėms naudojamas visas augalas – tiek žiedai, tiek kitos dalys.

Pasiflorų vertingosios savybės ir šalutinis poveikis jau seniai ištyrinėtas gaminant įvairius vaistinius preparatus. Dėl šio augalo unikalių farmakologinių savybių jo populiarumas pastaruoju metu vis didėja.

Pasifloros yra alkaloidų, fenolinių junginių, flavonoidų ir cianogeninių glikozidų šaltinis. Šiuose augaluose randamos fitocheminės medžiagos yra flavonoidai (apigeninas, liuteolinas, kvercetinas ir kempferolis) ir flavonoidiniai glikozidai (viteksinas, izoviteksinas, orientinas ir izoorientinas).1

C-glikozilinti flavonoidai ir izoviteksinas, kurių yra pasiflorose, moduliuoja GABAA receptorius dėl benzodiazepinų dariniams priskiriamo veikimo mechanizmo ir sukelia anksiolitikams būdingą poveikį bei kognityvinių (pažinimo) gebėjimų pagerinimo efektą.2

2014 m. kovo 25 d. Europos vaistų agentūra paskelbė monografiją, skirtą Passiflora incarnata, pripažindama jos medicininę reikšmę.3

Passiflora incarnata svarbi nerimo ar nervingumo, generalizuotonerimo sutrikimo, opiatų abstinencijos simptomų, nemigos, neuralgijos, traukulių, spazminės astmos, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo, širdies ritmo sutrikimų, hipertenzijos, seksualinės funkcijos sutrikimo ir menopauzės atvejais, gydant augaliniais vaistais.

Nors neurofiziologiniai procesai nėra dar visiškai ištyrinėti, vis labiau pripažįstama, kad psichikos būklė, pasireiškiant depresijai ir nerimui, yra lemiama centrinės nervų sistemos, būtent pusiausvyros tarp cheminio sužadinimo ir slopinimo. Vienas iš veikimo mechanizmų yra susijęs su γ-aminosviesto rūgšties (GABA) sistema.4 Todėl buvo atlikti Passiflora incarnata sausojo ekstrakto poveikio GABA sistemai in vitro tyrimai. Tyrimai parodė, kad daugeliu atžvilgių Passiflora incarnata farmakologinis poveikis yra susiję su GABA sistemos moduliacija, įskaitant afinitetą (medžiagos gebėjimą sudaryti junginį su kita medžiaga) GABAA ir GABAB receptoriams ir poveikį GABA įsisavinimui. Pasiflorose esančių polifenolių ir flavonų anksiolitinis aktyvumas siejamas su antioksidaciniu ir nuo dirginimo apsaugančiu poveikiu dėl specifinių struktūrų. Be to, buvo įrodyta, kad daugelis šių junginių turi anksiolitinių savybių, aktyvina GABAA receptorius.5 1 Atsauce: 1) Janda, K., Wojtkowska, K., Jakubczyk, K., Antoniewicz, J., & Skonieczna-Żydecka, K. (2020). Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders—A Systematic Review. Nutrients, 12(12), 3894. doi:10.3390/nu12123894 2) Oliveira, D. R. de, Todo, A. H., Rêgo, G. M., Cerutti, J. M., Cavalheiro, A. J., Rando, D. G. G., & Cerutti, S. M. (2018). Flavones-bound in benzodiazepine site on GABA A receptor: Concomitant anxiolytic-like and cognitive-enhancing effects produced by Isovitexin and 6-C-glycoside-Diosmetin. European Journal of Pharmacology, 831, 77–86. doi:10.1016/j.ejphar.2018.05.004 3) https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/passiflorae-herba 4) Fonseca, L. R. da, Rodrigues, R. de A., Ramos, A. de S., da Cruz, J. D., Ferreira, J. L. P., Silva, J. R. de A., & Amaral, A. C. F. (2020). Herbal Medicinal Products from Passiflora for Anxiety: An Unexploited Potential. The Scientific World Journal, 2020, 1–18. doi:10.1155/2020/6598434 5) Sita Sharan Patel, Neelesh Kumar Verma, Karunakaran Gauthaman; Passiflora Incarnata Linn: A Review on Morphology, Phytochemistry and Pharmacological Aspects; Phcog Rev. Vol, 3, Issue 5, 186-192, 2009

Vartojant gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, pasireiškia iršalutinis poveikis. Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis:

• • galvos svaigimas;
• • mieguistumas;
• • sumišimas;
• • pykinimas;
• • vėmimas;
• • žemas kraujospūdis;
• • nenormalus širdies plakimas ir ritmas.

Gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, reikia vartoti atsargiai, jeigu jau vartojate raminamuosius, pvz., alprazolamą (Xanax), lorazepamą (Ativan), temazepamą (Restoril) ir zolpidemą (Ambien), nes šie raminamieji kartu su pasifloromis gali sukelti per didelį mieguistumą ir sedaciją.

Taip pat reikia vartoti atsargiai kartu su kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, tokiais kaip enalaprilis (Vasotec), losartanas (Cozaar), atenololis (tenorminas), amlodipinas (Norvasc) ir furosemidas (Lasix). Pasifloros pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, todėl kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas kartu su pasifloromis kraujospūdį gali pernelyg sumažinti.

Jeigu vartojate kokių nors vaistų ir kyla klausimų dėl šių vaistų suderinamumo su pasifloromis, prieš naudodami gaminį, kurio sudėtyje yra pasiflorų, pasitarkite su savo gydytoju.

Nerekomenduojama vartoti pasifloras nėščioms ir žindančioms moterims.

Stresas yra normali organizmo reakcija. Jį gali sukelti fiziniai (alkis, troškulys, infekcija) ir (arba) psichologiniai veiksniai (juntama grėsmė, nerimas arba susirūpinimas), t. y. streso veiksniai. Stresas yra susijęs su ląstelių dirginimu. Fiziologinė organizmo reakcija į stresą iš karto suaktyvina adrenerginę sistemą ir simpatinę-adrenomedulinę (SAM) sistemą, paskui – pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį (HPA ašį). Nuolat patiriamas, ilgalaikis stresas yra patologinė būklė, gali sutrikti gebėjimas sutelkti dėmesį ir pablogėti atmintis bei sukelti afektinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, šizofreniją ir potrauminio streso sutrikimą. Passiflora incarnata yra vienas iš augalų, kurie gali būti naudojami streso padariniams mažinti. Tyrimas su žiurkėmis parodė, kad ilgą laiką vartojant pasifloras, sumažėjo streso lygis, taip pat padidėjo motyvacija veikti ir pagerėjo motorinė veikla. Taip pat buvo patvirtintas teigiamas pasiflorų poveikis atminčiai.

Stresas gali paveikti miego kokybę ir sukelti nemigą. Pasifloros, kurias vartoja lėtinės nemigos kamuojami žmonės, gali turėti gydomąjį poveikį esant miego sutrikimų, praradus atmintį ir sergant degeneracine smegenų liga. Pasifloros dėl jų raminamojo poveikio taip pat gali būti naudingos esant nerimui, susijaudinimui, nemigai ir depresijai.1

Dažniausiai vartojami vaistai nuo nerimo yra anksiolitikai – benzodiazepinas ir buspironas, taip pat įvairūs antidepresantai, kurie gali sukelti šalutinį poveikį ir gali pasireikšti toleravimo problemų.

Tyrime 2, kuriame buvo iškelta hipotezė, kad geriamasis Passiflora incarnata preparatas yra veiksmingas anksiolitikas, galintis daryti tam tikrą poveikį, reikalingą anestezijai ir atsigavimui, buvo įrodytas pasifloros (500 mg) gebėjimas sumažinti nerimą prieš operaciją. Išvada: ambulatorinėje chirurgijoje premedikacijai vartojamas geriamasis Passiflora incarnata preparatas sumažina nerimą, nesukeldamas sedacijos (mieguistumo).

Passiflora incarnata (500 mg per parą) užtikrina saugų ir veiksmingą anksiolitinį poveikį, nepažeidžiant psichomotorinių funkcijų. 1 Atsauce: 1) Janda, K., Wojtkowska, K., Jakubczyk, K., Antoniewicz, J., & Skonieczna-Żydecka, K. (2020). Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders—A Systematic Review. Nutrients, 12(12), 3894. doi:10.3390/nu12123894; 2) Movafegh, A., Alizadeh, R., Hajimohamadi, F., Esfehani, F., & Nejatfar, M. (2008). Preoperative Oral Passiflora Incarnata Reduces Anxiety in Ambulatory Surgery Patients: A Double-Blind, Placebo-Controlled Study. Anesthesia & Analgesia, 106(6), 1728–1732. doi:10.1213/ane.0b013e318172c3f9

L-teaninas (γ-glutamiletilamidas) yra L-glutamo rūgšties forma, aminorūgštis, kurios galima rasti arbatos lapuose(Camellia sinensis L.). L-teaninas yra panašios cheminės struktūros kaip glutamatas (neurotransmiteris, susijęs su daugiau nei 90 % visų žmogaus smegenų sinapsinių jungčių). Patekęs į galvos smegenis, L-teaninas virsta aktyviu neuromediatoriumi, užtikrinančiu tarpląstelinių nervinių impulsų perdavimą ir efektyvų poveikį atsipalaidavimo procese. Kitaip tariant, Jūsų nuotaikai, koncentracijai, miego režimui, apetitui ir budrumui daugiausia įtakos turi įvairūs neurotransmiteriai – endogeninės cheminės medžiagos, sinapsėje perduodančios signalą iš neurono į tam tikrą ląstelę, įskaitant tokius kaip GABA (gama aminosviesto rūgštis), serotoninas ir dopaminas, taip pat smegenų veiklą inhibuojanys (slopinantys) hormonai (kortizolis ir kortikosteronas). Kai patiriate stresą, pakyla kortizolio ir kortikosterono lygis, todėl pablogėja smegenų veikla.1

Kad to būtų išvengta, L-teaninas pagerina neuromediatorių, pvz., GABA, veikimą, todėl sumažėja sužadinančių cheminių medžiagų – kortizolio ir kortikosterono – kiekis smegenyse ir skatinamas atsipalaidavimas. Padidėjęs kortizolio ir kortikosterono kiekis ne tik sukelia nerimą, bet ir veikia kai kurias kitas smegenų funkcijas, pavyzdžiui, erdvinį suvokimą ir atmintį.

Šiuo metu žinomos skirtingų rūšių žmogaus smegenų elektromagnetinės bangos: beta, alfa, teta ir delta. Šioms bangoms būdinga tai, kad jos yra įvairių dažnių ir susijusios su skirtingu poveikiu, pavyzdžiui, teta bangos sukelia mieguistumą, alfa bangos – atpalaiduoja. Smegenų alfa bangos siejamos su atpalaiduojamuoju (relaksacijos) poveikiu. Joms veikiant padidėja kūrybiškumas, pasiekiami geresni rezultatai streso metu, pagerėja mokymosi ir susikaupimo gebėjimai, taip pat sumažėja nerimas. L-teaninas padidina alfa bangų aktyvumą, tai savo ruožtu lemia smegenų veiklos aktyvumą.1; 2 Labiau atsipalaidavus, alfa bangos dominuoja galvos smegenyse. Šioms bangoms mažiau veikiant, kyla stresas, nerimas, kyla grėsmė susirgti. 1 Atsauces: 1) Eschenauer, G. (2006). Pharmacology and therapeutic uses of theanine. American Journal of Health-System Pharmacy, 63(1), 26–30. doi:10.2146/ajhp050148 2) Gomez-Ramirez, M., Kelly, S. P., Montesi, J. L., & Foxe, J. J. (2008). The Effects of l-theanine on Alpha-Band Oscillatory Brain Activity During a Visuo-Spatial Attention Task. Brain Topography, 22(1), 44–51. doi:10.1007/s10548-008-0068-z

L-teanino vartoti paprastai saugu. Vartojant nėra pasireiškęs labai blogas poveikis.

Dažniausias L-teanino vartojimo šalutinis poveikis yra galvos skausmas, pykinimas ir dirglumas.1 Tačiau atrodo, kad pykinimas pirmiausia siejamas su L-teaninu poveikiu vartojant žaliąją arbatą, o ne papildus. Panašiai šalutinis dirglumo poveikis buvo siejamas su kofeino ir L-teanino vartojimu kartu. 1 Atsauce: 1) Giesbrecht T, Rycroft JA, Rowson MJ, De bruin EA. The combination of L-theanine and caffeine improves cognitive performance and increases subjective alertness. Nutr Neurosci. 2010;13(6):283-90.

Jeigu Jūsų įprastas atsakymas į klausimą „Kaip tau sekasi?" yra „Daug įtampos – darbas veja darbą“ arba „Aš nieko nespėju padaryti“, galbūt reikėtų kasdien vartoti L-teaniną, kad sumažėtų streso ir nerimo simptomai.1

L-teaninas turi nerimą mažinantį poveikį, nes slopina smegenų žievės neuronų sužadinimą. Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija į pavojų. Pavyzdžiui, miške sutikus mešką, suaktyvėtų simpatinė nervų sistema, išsiskirtų hormonai, greičiau plaktų širdis, suprakaituotų rankos, išdžiūtų burna ir t. t. Tačiau simpatinę nervų sistemą galite suaktyvinti ir netyčia, kitaip sakant, „be reikalo“, ir tai galėtų tapti problema.

Geriausiu atveju dėl streso gali atsirasti nemalonių pojūčių, pradėti prakaituoti delnai. Blogiausiu atveju Jūs galite kentėti dėl užsitęsusio streso ir su tuo susijusių fiziologinių reakcijų, pavyzdžiui, dažnesnio širdies plakimo ir aukšto kraujospūdžio arba susilpnėjusio imuniteto.

Studentai yra tie, kas patiria nuolatinį stresą. Stresą lemia didesnis hormono kortikosterono kiekis, smegenų veikla tampa tokia, kokia neturėtų būti. Mokymasis darosi neefektyvus. Tyrime2 įrodyta, kad vartojant L-teaniną pagreitėja paprastos reakcijos laikas, su skaičiavimu susijusios darbinės atminties reakcijos laikas, taip pat padidėja sakinių tikrinimo tikslumas. Rečiau apie savo savijautą sakysite, kad „skauda galvą“, „pavargau“.

Tai parodo, kad sumažindamas hormono kortikosterono kiekį L-teaninas apsaugo pažintinius gebėjimus, neatsiranda sutrikimų, kurių gali atsirasti dėl didelio streso hormono kiekio.

Tyrimų atlikėjai teigė3, kad L-teaninas padeda reguliuoti kraujospūdį, susidarius stresinių situacijų kraujospūdis išlieka nepakitęs.

Jeigu Jūs kenčiate nuo streso sukeltos nemigos, L-teaninas turėtų padėti. Tyrinėtojų grupė atliko tyrimą4, siekdama ištirti L-teanino gebėjimą pagerinti miego kokybę. Tyrimas rodo, kad, išgėrus 200 mg L-teanino prieš miegą, pagerėja miego kokybė, sukeliama anksiolizė, ne sedacija. Kadangi L-teaninas nesukelia mieguistumo, gali būti vartojamas bet kuriuo paros metu.

L-teaninas įvairiais atžvilgiais pagerina miego kokybę. Pirma, aminorūgštis padeda žmogui geriau atsipalaiduoti ir mažiau nerimauti. Skatinant atsipalaidavimą ir sumažinus stresą, galima lengviau ir greičiau užmigti. Mažindamas nerimą ir skatindamas atsipalaidavimą, L-teaninas padeda išmiegoti visą normalų miego ciklą, įskaitant giliąją REM fazę, per kurią visapusiškai atsigauna protas ir kūnas. 1 Atsauce: 1) Kimura, K., Ozeki, M., Juneja, L. R., & Ohira, H. (2007). l-Theanine reduces psychological and physiological stress responses. Biological Psychology, 74(1), 39–45. doi:10.1016/j.biopsycho.2006.06.006 2) Haskell, C. F., Kennedy, D. O., Milne, A. L., Wesnes, K. A., & Scholey, A. B. (2008). The effects of l-theanine, caffeine and their combination on cognition and mood. Biological Psychology, 77(2), 113–122. doi:10.1016/j.biopsycho.2007.09.008 3) Rogers, P. J., Smith, J. E., Heatherley, S. V., & Pleydell-Pearce, C. W. (2007). Time for tea: mood, blood pressure and cognitive performance effects of caffeine and theanine administered alone and together. Psychopharmacology, 195(4), 569–577. doi:10.1007/s00213-007-0938-1 4) Rao, T. P., Ozeki, M., & Juneja, L. R. (2015). In Search of a Safe Natural Sleep Aid. Journal of the American College of Nutrition, 34(5), 436–447. doi:10.1080/07315724.2014.926153

Vitaminas B6 (piridoksinas) buvo atrastas 1934 m. Ši vandenyje tirpstanti medžiaga organizme virsta svarbiausiais kofermentais.Vitaminas B6 kofermento forma atlieka organizme įvairias funkcijas, yra universalus – dalyvauja daugiau nei 100 fermentų reakcijų, daugiausia susijusių su baltymų metabolizmu (apykaita).

Vitaminas B6 yra trijų natūralių formų: piridoksinas, piridoksalis ir piridoksaminas, ir jie visi organizme tampa aktyvios formos, kaip kofermentas piridoksalio 5-fosfatas (PLP arba P5P). PLP daugiausia veikia kaip kofermentas aminorūgščių, baltymų, angliavandenių ir lipidų apykaitoje, papildo neurotransmiterių (biologiškai aktyvių medžiagų, kurios sintetinamos neurone ir išsiskiria sinapsėje) sintezę; jungdamiesi su kitos ląstelės receptoriais, šie perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę. Taip pat dalyvauja glikogenolizėje ir gliukoneogenezėje.1

Piridoksinas, piridoksaminas ir piridoksalis greitai absorbuojasi iš maisto ir geriamųjų vaistų bei maisto papildų ir patenka į plonosios žarnos gleivinės ląsteles, o jų fosforilinti analogai pirmiausia defosforilinami, o vėliau absorbuojami.

Vitaminas B6 turi reikšmingą ir selektyvų moduliuojantį poveikį centrinio serotonino ir GABA susidarymui2. GABA yra smegenyse randama cheminė medžiaga ir slopinantis neurotransmiteris. Apie GABA daugiau skaitykite čia. Ši medžiaga padeda nuraminti nervų sistemą, blokuodama tam tikrus impulsus tarp nervinių ląstelių, sulėtindama smegenų veiklą, todėl turi raminamąjį poveikį ir gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir baimę.

Biocheminiu požiūriu, esant tam tikram vitamino B6 trūkumui, kai kurie fermentai gali būti paveikti labiau nei kiti, todėl kai kurių neuromediatorių veikimas labiau susilpnėja ir taip sutrinka pusiausvyra tarp skirtingų neuromediatorių lygių.3 Dėl to atsiranda neurologinių sutrikimų (pablogėja kognityvinės funkcijos, atsiranda konvulsyvių traukulių, kamuoja depresija ir net vyksta priešlaikinis neuronų senėjimas (CNS poveikis).

Todėl svarbiausia vitamino B6 funkcija yra jo kaip kofermento veikimas sintetinant neurotransmiterius, reikalingus sinapsiniam perdavimui (dopaminą, serotoniną, GABA), ir atlieka neuroprotekcinį vaidmenį, atsižvelgiant į jo svarbą glutamaterginėje sistemoje. 1 References: 1) NourEldin R. Abosamak, Vikas Gupta; Vitamin B6 (Pyridoxine); In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan.; 2022 May 23. PMID: 32491368 Bookshelf ID: NBK557436; 2) McCarty M.F. High-dose pyridoxine as an 'anti-stress' strategy. Med. Hypotheses. 2000 May;54(5):803–807. doi: 10.1054/mehy.1999.0955.PMID:1085969 3) Calderón‐Ospina, C. A., & Nava‐Mesa, M. O. (2019). B Vitamins in the nervous system: Current knowledge of the biochemical modes of action and synergies of thiamine, pyridoxine, and cobalamin. CNS Neuroscience & Therapeutics. doi:10.1111/cns.13207

Vitamino B6 trūkumas kliniškai gali pasireikšti kaip seborėjinis dermatitas, mikrocitinė anemija, dantų ėduonis, glositas, epilepsijos priepuoliai, periferinė neuropatija, elektroencefalografiniai sutrikimai, depresija, vangumas ir susilpnėjusios imuninės funkcijos.1

Vitamino B6 trūkumas yra gana retas reiškinys, tačiau kai kurių žmonių organizme vitamino B6 kiekis gali būti sumažėjęs.

Žmonės, kuriems gali trūkti vitamino B6:

Žmonių, kurių inkstų funkcijos sutrikusios (lėtinis inkstų nepakankamumas), kuriems atliekama palaikomoji inkstų dializė arba buvo transplantuotas inkstas, organizme vitamino B6 dažnai būna mažas kiekis.

Žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu, kraujyje vitamino B6 kiekis dažnai būna mažas, ir ligai progresuojant šis kiekis linkęs mažėti. Šis mažas vitamino B6 kiekis yra susijęs su ligos sukeltu uždegimu. Nors vitamino B6 papildai gali normalizuoti vitamino B6 koncentraciją reumatoidiniu artritu sergančių pacientų kraujyje, vitaminas neslopina uždegiminių citokinų gamybos ir nesumažina uždegimo žymenų kiekio.

Pacientų, sergančių celiakija, Krono liga, opiniu kolitu, uždegimine žarnyno liga ir kitais malabsorbcijos autoimuniniais sutrikimais, organizme paprastai yra mažas vitamino B6 kiekis.

Žmonių, kurie priklausomi nuo alkoholio, plazmoje vitamino B6 koncentracija paprastai labai maža. Iš alkoholio atsiranda acetaldehidas, kuris sumažina B6 gaminimąsi ląstelėse ir konkuruoja su piridoksalio 5-fosfatu sintezėje su baltymais. Todėl piridoksalio 5-fosfatas ląstelėse gali būti jautresnis hidrolizei, vykstančiai dėl su membrana susijusios fosfatazės. Žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio, patariama reguliariai vartoti vitamino B6 papildus.

Suaugusiesiems, kuriems nėra žinomas arba patvirtintas vitamino B6 trūkumas, reikia 1,3 mg vitamino (nėščioms moterims – 2 mg) vitamino B6 per dieną.

1 Reference: 1) NourEldin R. Abosamak, Vikas Gupta; Vitamin B6 (Pyridoxine); In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2022 Jan.; 2022 May 23. PMID: 32491368 Bookshelf ID: NBK557436; 2) https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminB6-HealthProfessional/

Nėra žinoma, kad didelis vitamino B6, gaunamo iš maisto, kiekis turėtų neigiamą poveikį, tačiau ilgalaikis 1–6 g geriamojo piridoksino per dieną vartojimas 12–40 mėnesių gali sukelti sunkią progresuojančią sensorinę neuropatiją. Periferinių nervų skaidulų ir jų mielino, taip pat stuburo kanalų degeneracija sukelia abipusį periferinio jutimo praradimą arba hiperesteziją, pasireiškiančią kartu su galūnių skausmu, ataksija (judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimu), pusiausvyros praradimu. Nutraukus papildomo vitamino B6 vartojimą, būklė ilgainiui pablogėja, jeigu neatkuriamas normalus kiekis.1 Didesnės dozės gali sukelti sėklidžių atrofiją ir sumažinti spermatozoidų judrumą.

Sąveika su vaistais

Galima vitamino B6 sąveika su tam tikrais vaistais, tam tikrų rūšių vaistai gali prisidėti prie vitamino B6 kiekio organizme sumažėjimo. Pateiksime pavyzdžių. Asmenys, kurie reguliariai vartoja toliau nurodomus ir kai kuriuos kitus vaistus, turėtų su savo gydytoju aptarti, kaip vartoti vitaminą B6.

Cikloserinas (Seromycin®) yra plataus veikimo spektro antibiotikas, kuriuo gydoma tuberkuliozė. Kartu su piridoksalio fosfatu cikloserinas padidina piridoksino išsiskyrimą su šlapimu. Piridoksino išskyrimas su šlapimu gali sustiprinti traukulius ir su cikloserinu susijusį neurotoksiškumą. Papildomai vartojant piridoksino, galima išvengti šio neigiamo poveikio.

Kai kurie vaistai nuo epilepsijos, įskaitant valproinę rūgštį (Depakene®, Stavzor®), karbamazepiną (Carbatrol®, Epitol® ir kt.) ir fenitoiną (Dilantin®) didina vitamino B6 katabolizmo (medžiagų apykaitos procesų, kuriems vykstant molekulės skaidomos į mažesnius vienetus, kurie oksiduojami, kad išsiskirtų energija) greitį, todėl sumažėja B6 koncentracija ir išsivysto hiperhomocisteinemija. Didelis homocisteino kiekis vaistų nuo epilepsijos vartotojams gali padidinti epilepsijos priepuolių, taip pat insulto riziką ir sumažinti galimybę kontroliuoti priepuolius. Pacientai paprastai vaistus nuo epilepsijos vartoja daugelį metų, todėl padidėja lėtinio toksinio poveikio kraujagyslėms rizika.

Teofilinas (Aquaphyllin®, Elixophyllin®, Theolair®, Truxophyllin® ir kt.) gali sumažinti dusulį, švokštimą ir kt. kvėpavimo problemas, kurias sukelia astma, lėtinis bronchitas, emfizema ir kt. plaučių ligos, gydyti šias ligas. Teofilinu gydomų pacientų plazmoje vitamino B6 koncentracija dažnai būna maža, todėl gali atsirasti su teofilinu susijęs neurologinis ir centrinei nervų sistemai daromas šalutinis poveikis, įskaitant traukulius. 1 Reference: Lheureux P, Penaloza A, Gris M. Pyridoxine in clinical toxicology: a review. Eur J Emerg Med. 2005 Apr;12(2):78-85. https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminB6-HealthProfessional/

Atlikdami naujausius tyrimus, mokslininkai ieško nuotaikos sutrikimų (depresijos ir nerimo, streso) ir vartojamo vitamino B6 ryšio. Pavyzdžiui, aštuonių savaičių IV fazės atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas parodė, kad magnio ir vitamino B6 derinys žymiai padidino sveikų žmonių, kuriems trūko magnio, kasdienį fizinį aktyvumą ir sumažino stresą tais atvejais, kai jie patirdavo stiprų stresą.1

Atsižvelgiant į įvairių tyrimų rezultatus, darytina išvada, kad vitaminas B6 aktyviai padeda sumažinti depresijai ir nerimui būdingus simptomus, todėl šis vitaminas yra svarbus papildas ir jis turi būti vartojamas kasdien. Kita svarbi priežastis, kodėl reikėtų vartoti vitaminą B6, yra tai, kad nors benzodiazepinai (pvz., diazepamas, fenazepamas ir kt.) yra efektyvūs mažinant nerimą ir esant panašių būsenų, jie turi šalutinį poveikį, įskaitant priklausomybę, rikošeto fenomeną, atminties sutrikimą ir abstinencijos sindromą, bet tuo neapsiribojant. 1 Reference: 1) Noah L., et al. Effect of magnesium and vitamin B6 supplementation on mental health and quality of life in stressed healthy adults: post-hoc analysis of a randomised controlled trial. Stress Health. 2021; 37:1000–1009.

L-tirozinas laikomas saugiu, nesvarbu, kad vartojamas didelėmis dozėmis, tačiau prieš vartodami pasitarkite su gydytoju, jei jau vartojate kokių nors vaistų. Gali pasireikšti jo sąveika su įvairiais vaistais, vartojamais skydliaukės sutrikimams pašalinti arba depresijai gydyti.

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) – dėl tirozino gali labai padidėti kraujospūdis žmonėms, kurie vartoja antidepresantus, vadinamus monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI). Greitas kraujospūdžio padidėjimas, dar vadinamas „hipertenzine krize“, gali sukelti širdies priepuolį arba insultą. Žmonės, vartojantys MAOI, turi vengti maisto produktų ir papildų, kurių sudėtyje yra tirozino. Pavyzdžiui:

Levodopa – tirozino negalima vartoti kartu su levodopa – vaistu Parkinsono ligai gydyti. Levodopa gali trukdyti tirozino absorbcijai.

Papildomas tirozino vartojimas kai kuriais atvejais gali sukelti nemigą, nerimą, širdies plakimą, galvos skausmą, skrandžio veiklos sutrikimą ir rėmenį.

Kadangi tirozinas dalyvauja susidarant skydliaukės hormonams, neturėtumėte jo vartoti, jeigu diagnozuotas skydliaukės sutrikimas, pvz., hipertiroidizmas arba Greivzo liga.

Rekomenduojama tirozino paros norma (RPN), gaunama su maistu – 25 mg vienam kilogramui kūno svorio.1 Žinant, kad žmogus gauna pusę reikalingo aminorūgšties kiekio, tai yra 12,5 mg vienam kilogramui. Taigi, žmogus, kuris sveria 70 kg, per dieną turėtų suvartoti apie 875 mg tirozino, RPN apskaičiuojant pirmiau naudotu būdu. Tirozino randama įvairiuose maisto produktuose (žemės riešutuose, žuvyse, vištienoje, kalakutienoje, sojų pupelėse, kiaušiniuose, varškėje). Taip pat moliūgų sėklose, avižose, kviečiuose, pupelėse, sezamų sėklose, avokaduose ir bananuose. [[1:: Atsauce: George M. Kapalka, in Nutritional and Herbal Therapies for Children and Adolescents, 2010]]

L -tirozinas yra pakeičiama aromatinė aminorūgštis, kuri organizme naudojama kaip žaliava įvairių kitų medžiagų sintezei, pavyzdžiui, skydliaukės hormono tiroksino (T4) (susidaro joduojant tiroziną), pigmento melanino ir kitų tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip katecholaminų – epinefrino (adrenalino), norepinefrino (noradrenalino) ir dopamino. Šios labai svarbios biologiškai aktyvios medžiagos sintetinamos neurone ir išsiskiria sinapsėje; prisijungusios prie kitos ląstelės receptorių, jos perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę (neurotransmiterį), tai labai susiję su tuo, kokia yra L-tirozino koncentracija organizme.

L-tirozino yra daugelio natūralių baltymų, įskaitant fermentus, sudėtyje. Organizme L-tirozinas sintetinamas iš fenilalanino, veikiant fermentui fenilalanin-4-hidroksilazei.

Kaip tirozinas veikia mūsų organizme? Pirmiausia skydliaukė absorbuoja jodą iš maisto. Kai šios jodo molekulės yra oksiduotos, jos yra pasirengusios prisijungti prie tirozino, esančio tiroglobuline (baltyme, kurį gamina skydliaukė). Susijungę jodas ir tirozinas sukuria skydliaukės hormonų pirmtakus monojodtiroziną (T1) ir dijodtiroziną (T2). Tada T1 ir T2 susijungia, sudaro skydliaukės hormonus trijodtironiną (T3; tiroglobulinas su trimis jodo molekulėmis) ir tiroksiną (T4, tiroglobulinas su keturiomis jodo molekulėmis). T4 ir T3 yra pirminiai skydliaukės hormonai, kurie būtini medžiagų apykaitos procesams visame organizme.

Apibendrinant tirozino vaidmenį organizme, paminėtina, kad tirozinas:

Tirozino trūkumas gali sukelti skydliaukės disfunkciją, pavyzdžiui, hipotirozę, taip pat depresiją arba padidėjusį nervingumą dėl sutrikusios katecholaminų sintezės.

Hipotireozė, arba skydliaukės hormonų sumažėjimas, organizme reiškia, kad skydliaukė gamina nepakankamą kiekį svarbių hormonų, turinčių įtakos visiems medžiagų apykaitos procesams. Dažniausios hipotirozės priežastys – lėtinis autoimuninis tiroiditas, įvairių vaistų vartojimas, spindulinė terapija ir skydliaukės operacijos. Reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės nenoriai savo racionui renkasi jūrų augalus, pavyzdžiui, ruduosius dumblius, taip pat dėl ​​skonio žmonės renkasi druską be jodo – dėl to jodo trūkumas tampa vis dažnesne problema.

Dažniausi hipotirozės simptomai yra nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, odos sausumas, lūžinėjantys plaukai, žmogus atrodo daug vyresnis, nei yra. Moterims dažnai būna nereguliarios menstruacijos, atsiranda kognityvinių sutrikimų, kamuoja depresija.

Taip pat buvo įrodyta, kad žmonių, kuriems pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai, nesvarbu, ar hipertirozė, ar hipotirozė, tirozino kiekis serume labai svyruoja, o hipotirozės (mažo skydliaukės hormonų kiekio) atveju jis paprastai būna mažesnis nei normalus.

Gretinant minėtus faktus su įrodytu faktu, kad vaistų (pvz., kurių sudėtyje esanti veiklioji medžiaga levotiroksinas, sintetinis skydliaukės hormonas, vartojamas skydliaukės ligoms ir sutrikimams gydyti) vartojimas gerina tirozino metabolizmą kepenyse, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti galimybę kasdien vartoti ir skydliaukei skirtus vaistus, ir tiroziną (pasirinkus specialią dietą arba vartojant papildus).

Jeigu nuspręsite kasdien vartoti L-tiroziną, įsidėmėkite, kad dėl efektyvumo jį reikėtų vartoti kartu su kitais skydliaukės veiklą gerinančiais mineralais (cinku ir selenu). Cinkas padeda pagerinti tiroksino (T4) virtimą trijodtironinu (T3) pacientams, kuriems pasireiškia hipotirozė – skydliaukės funkcija yra nepakankama. Selenas padeda sumažinti skydliaukės antikūnų kiekį ir taip pat dalyvauja T4 virstant T3.

Fucus vesiculosus , viena iš 66 rudųjų rūšių dumblių, yra dažniausiai randama sekliuose Arkties regiono vandenyse – Atlanto vandenyne, Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, Barenco, Baltojoje, Norvegijos, Baltijos ir Irmingerio jūrose. Šie dumbliai dominuoja seklių jūros vandenų (0,5–4 m gylio) makrodumblių populiacijose. Dumblių dedama ne tik į maisto, bet ir į kosmetikos, organinių trąšų, pašarų, farmacijos gaminius.1

Fucus vesiculosus sudėtyje yra įvairių sveikatai naudingų junginių (fukoidano, polifenolių, fukoksantino), taip pat dumbliai yra svarbiausių mineralų šaltinis, įskaitant jodą, kurio geras biologinis prieinamumas, ir seleną, kuris reguliuoja skydliaukės veiklą. Rudieji dumbliai naudojami dėl natūralaus jodo, kuris organiškai įtraukiamas į ląstelių metabolizmą.

Ruduosiuose dumbliuose esanti algino rūgštis (iki 35 % sausos masės) yra žinoma maisto pramonėje. Ji naudojama kaip sriubų ir sriubų mišinių sudedamoji dalis – kaip emulsiklis, tirštiklis ir stabilizatorius. Taip pat iš alginato (algino rūgšties druskų) pagaminti preparatai naudojami pasireiškiant rėmeniui ir skrandžio rūgšties refliuksui (regurgitacijai).2 Algino rūgštis skatina fagocitozę, padidindama antimikrobinį, antivirusinį ir antigrybelinį ląstelių aktyvumą; suriša perteklinį imunoglobulino E kiekį, dėl kurio išsivysto alergija; skatina imunoglobulino A (antikūnų) sintezę, padidindama organizmo atsparumą mikrobams. Dėl algino rūgšties Fucus vesiculosus sumažina kraujospūdį, pašalina kenksmingus radionuklidus ir sunkiuosius metalus, taip pat sumažina organizmo intoksikaciją.

Dar viena svarbi Fucus vesiculosus sudedamoji dalis yra fukoidanai. Fukoidanai yra polisacharidai iš Fucus šeimos – unikalūs junginiai, kurių randama tik ruduosiuose dumbliuose. Yra duomenų apie įvairų fukoidanų farmakologinį poveikį, įskaitant antioksidacinį, nutukimą mažinantį, antidiabetinį, senėjimą stabdantį, antimikrobinį, antivėžinį (moduliuojant šeimininko organizmo imuninę sistemą ir slopinant naviko angiogenezę), antikoagulianto ir nuo uždegimo poveikį.1

Fucus vesiculosus sumažina transsialidazės – fermento, susijusio su cholesterolio kaupimu – aktyvumą kraujyje net iki 36 %.3 Tai gali būti naudinga pacientams, kurių skydliaukės veikla silpna, nes lėta medžiagų apykaita yra susijusi su lipidų ir gliukozės kaupimu.

Taigi, Fucus vesiculosuspažymėtina, kad jis efektyviai pašalina iš organizmo šlakus ir toksinus, palaiko sveiką endokrininę sistemą. Rekomenduojamas esant hipotirozei, sutrikus kraujotakai, apsinuodijus sunkiųjų metalų druskomis. Fucus vesiculosus lėtina aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Rudųjų dumblių polisacharidai brinksta ir išbrinkę dirgina žarnyno gleivinę, skatina peristaltiką, žarnyno valymąsi, dėl šių savybių dumbliai naudojami nutukusių žmonių antsvoriui mažinti. Polisacharidai suriša toksinus, pašalina juos iš organizmo. Rudųjų dumblių alginatai pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus ir radionuklidus. Ruduosiuose dumbliuose yra daugiau mikroelementų nei sausumos augaluose. 1 Atsauces: 1) Ekaterina D. Obluchinskaya, Olga N. Pozharitskaya, Denis V. Zakharov, Elena V. Flisyuk, Inna I. Terninko, Yulia E. Generalova, Irina E. Smekhova, and Alexander N. Shikov; The Biochemical Composition and Antioxidant Properties of Fucus vesiculosus from the Arctic Region; Mar Drugs. 2022 Mar; 20(3): 193.; doi: 10.3390/md20030193 2) Mandel, Daggy, Brodie, & Jacoby. (2000). Review article: alginate-raft formulations in the treatment of heartburn and acid reflux. Alimentary Pharmacology and Therapeutics, 14(6), 669–690. doi:10.1046/j.1365-2036.2000.00759.x 3) Aksenov, D. V., Kaplun, V. V., Tertov, V. V., Sobenin, I. A., & Orekhov, A. N. (2007). Effect of plant extracts on trans-sialidase activity in human blood plasma. Bulletin of Experimental Biology and Medicine, 143(1), 46–50. doi:10.1007/s10517-007-0013-2

Klinikinių tyrimų, patvirtinančių Fucus vesiculosus saugumą, nėra, tačiau remiantis Fucus, kaip tradicinio maisto, vartojimo praktika, saugu saikingai vartoti jūrų dumblius. Jūrų dumbliai vandenyje gali būti veikiami cheminės taršos, todėl jų kilmė ir tai, kokius kokybės reikalavimus taiko juos naudojantis gamintojas, ypač svarbu. Buvo pranešimų apie Fucus nefrotoksiškumo atvejus, taip galėjo būti dėl ​​užteršimo arsenu. Todėl atkreipkite dėmesį į kokybę, jeigu gaminiai, kurių sudėtyje yra dumblių, neįprastai pigūs arba neregistruoti maisto saugos institucijose.

Dėl ribotų tyrimų nėra tiksliai nustatytų rudųjų dumblių paros dozių, tačiau rekomenduojama nevartoti daug kaip 500 mg per parą.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu: Fucus vesiculosus gali būti nesaugu vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu, nebent būtų vartojama gydytojo nurodymu.

Alergiškumas jodui: Fucus vesiculosus gali turėti daug jodo ir jautriems žmonėms sukelti alerginę reakciją. Nevartokite jų per daug – kaip maisto, tačiau galima vartoti kaip maisto papildą, kontroliuojant suvartojamą kiekį.

Chirurgija: Fucus vesiculosus gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Tai gali sukelti papildomą kraujavimą operacijos metu ir po jos. Pasakykite gydytojui, kiek suvartojate dumblių, ir prireikus nebevartokite Fucus vesiculosus likus bent 2 savaitėms iki operacijos, jeigu taip nurodytų gydytojas.

Sąveika su vaistais:

Būkite atsargūs, jeigu vartojate:

Fucus vesiculosus vartojant kartu su ličiu, kyla skydliaukės funkcijų pokyčių rizika.

Fucus vesiculosus vartojant kartu su vaistais nuo skydliaukės hiperfunkcijos, gali keistis vaistų poveikis.

Fucus vesiculosus gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Vartojant juos kartu su vaistais, kurie taip pat lėtina kraujo krešėjimą, gali atsirasti mėlynių ir padidėti kraujavimo rizika.1 1 Atsauce: 1) https://medlineplus.gov/druginfo/natural/726.html

Mūsų platumose dažnas reiškinys yra susilpnėjusi skydliaukės veikla arba hipotirozė. Tai pasireiškia kas trečiai arba ketvirtai moteriai. Moteris ši problema labiau paliečia, nes skydliaukės veiklai ir jos funkcijoms turi įtakos psichoemocinė būsena. Skydliaukė labai jautri adrenalinui ir streso hormonui kortizoliui. Tipiški hipotirozės požymiai: nuovargis, skysčių susilaikymas, ypač pasireiškiantis priešmenopauziniame amžiuje.1

Sveiko suaugusio žmogaus organizme yra 15–20 mg jodo, iš kurio 70–80 % yra skydliaukėje. Ilgai trūkstant jodo, jodo kiekis skydliaukėje gali sumažėti iki mažiau nei 20 µg. Jeigu organizmas gauna pakankamai jodo, skydliaukė „sunaudoja“ apie 60 µg jodo per dieną, kad būtų pasiektas balansas – kompensuoti nuostoliai ir palaikoma skydliaukės hormonų sintezė, todėl jodas yra esminė jos gaminamų hormonų sudedamoji dalis.2

Organizmas negamina jodo, todėl būtina vartoti maisto produktus, kuriuose yra jodo, arba jodo gauti su maisto priedais bei papildais. Jodo yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jūrų gėrybėse yra didesnis jodo kiekis, nes jūrų augalai ir gyvūnai sugeba koncentruoti jodą, gaunamą iš jūrų vandens. Jodo organiniu pavidalu dideliais kiekiais randamas dumbliuose, įskaitant Fucus vesiculosus. Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, jis negali gaminti pakankamai skydliaukės hormonų. Todėl kūdikiams ir vaikams, kurių motinoms nėštumo metu trūko jodo, jo trūkumas gali sukelti skydliaukės padidėjimą, hipotirozę ir intelekto sutrikimų.3Griežtiems veganams kyla ypač didelė grėsmė, nes jų kasdien vartojamų maisto produktų asortimentas yra ribotas.4

Fucus vesiculosus sudėtyje yra flavonoido fukoksantino ir įrodyta, kad iš valgomųjų jūrų dumblių jie pasižymi didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu. Fucus vesiculosus, kuriuose gausu mineralų ir halogenidų, įskaitant jodą, turėjo teigiamą poveikį gydant skydliaukės veiklos sutrikimus (Hašimoto ligą, subklinikinę

hipotirozę). Fucus taip pat geba sumažinti LDL kaupimąsi kraujyje, kuris yra susijęs su cholesterolio kaupimusi. Tai svarbu pacientams, kurių skydliaukės funkcijos pablogėjusios ir kuriems išsivysto hiperlipidemija.5 1 Atsauce: 1) https://nra.lv/veseliba/181158-veseliba-vairogdziedzera-disfunkcija-21-gadsimta-pandemija.htm 2) Zimmermann, M. B. (2009). Iodine Deficiency. Endocrine Reviews, 30(4), 376–408. doi:10.1210/er.2009-0011 10.1210/er.2009-0011 3) https://www.thyroid.org/iodine-deficiency/ 4) Lightowler HJ, Davies GJ. Iodine intake and iodine deficiency in vegans as assessed by the duplicate-portion technique and urinary iodine excretion. Br J Nutr 1998;80(6):529-535. 5) Jill Stansbury,Paul Saunders, David Winston; Promoting Healthy Thyroid Function with Iodine, Bladderwrack, Guggul and Iris; ©2012, Jill Stansbury, ND Journal Compilation ©2012, AARM; DOI 10.14200/jrm.2012.1.1008

Levandos yra daugiametis lūpažiedžių arba notrelinių šeimos augalas su kelių tūkstančių metų istorija. Kvapus krūmelis, užaugantis iki 80 centimetrų, yra ir nektaringas, ir eterinių aliejų augalas. Levandos turi priešingai išsidėsčiusius, pilkai žalius, lancentiškus lapus riestu kraštu. Žiedai turi atlinkimus krašte, yra mėlyni arba violetiškai mėlyni, susitelkę į netikrus menturius, kurie žiedyno gale suformuoja praretintą varpą.

Levandų genčiai priklauso net 47 rūšys. Natūraliomis aplinkybėmis levandos auga Afrikos šiaurėje ir rytuose, Australijoje, Arabijos pusiasalyje, Indijoje, Kanarų salose ir pietinėje Europoje. Tačiau kaip kultūrinis augalas auga visame pasaulyje.

Nepaisant didelio rūšių įvairumo, išskiriamos trys pagrindinės augalo rūšys: tikroji, italinė ir dantytoji levandos. Tarp jų yra daug panašumų, dantytąją ir tikrąją rūšį galim atskirti pagal išvaizdą, augimo įpročius, žydėjimo laiką, kvapą ir pritaikymą.

Tikroji levanda (Lavandula officinalis angustifolia) yra žemesnė, pilnesniu žiedu ir šios rūšies levandos daugiausia naudojamos medicininiais tikslais.

Jos žieduose yra 3 % eterinių medžiagų, antocianinų, fitosterinų, cukraus, mineralinių medžiagų ir taninų. Eterinio levandų aliejaus kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra kintama ir priklauso nuo genotipo, augimo vietos, klimato aplinkybių, dauginimosi ir morfologinių ypatybių. Eteriniame levandų aliejuje yra daugiau nei 300 skirtingų cheminių kompozicijų, kurių pagrindinės yra linalolas (kiekis kinta nuo 9,3 % iki 68,8 % ir pasižymi gydomosiomis savybėmis: malšina uždegimą, mėšlungį, atpalaiduoja, malšina skausmą, ramina, veikia kaip antidepresantas, apsaugo nuo streso ir turi anksiolitinių ypatybių), linalilacetatas (kiekis kinta nuo 1,2 % iki 59,4 %), lavandulilacetatas, ocimenas ir terpinen-4-olis. 1 Atsauces: Prusinowska, R., & Śmigielski, K. B. (2014). Composition, biological properties and therapeutic effects of lavender (Lavandula angustifolia L). A review. Herba Polonica, 60(2), 56–66. doi:10.2478/hepo-2014-0010

Eterinis levandų aliejus pasižymi geru antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu, kai juo tepama oda, o, jo vartojant per burną, teigiamai veikiamos virškinimo ir nervų sistemos.

Linalolis ir linalilacetatas laikomi levandų aliejaus pagrindinėmis sudedamosiomis dalimis, kurios gali būti susijusios su miegą skatinančiu poveikiu moduliuojant glutamato ir GABA poveikį. 2 Atsauces: Kim, J., Lee, S. L., Kang, I., Song, Y. A., Ma, J., Hong, Y. S., … Kim, J. E. (2018). Natural Products from Single Plants as Sleep Aids: A Systematic Review. Journal of Medicinal Food, 21(5), 433–444. doi:10.1089/jmf.2017.4064

Yra įrodyta, kad levandos veikia kaip anksiolitinė (nerimą mažinanti) ir raminamoji priemonė, kuri atpalaiduoja ir silpnina organizmą, taip sukeldama miegą.

Levandos sąveikauja su neuromediatoriumi (chemine medžiaga, kuri natūraliai susidaro nervų sistemoje, leidžia nervinėms ląstelėms tarpusavyje bendrauti ir kurios trūkumas arba perteklius gali sukelti įvairių nuotaikos sutrikimų) GABA, kad nuramintų smegenų ir nervų sistemos veiklą, sumažinant susijaudinimą, pyktį, agresiją ir nerimą. Levandos malšina skausmą.

Levandų aliejaus toksiškumas nekelia susirūpinimo. Tokie komponentai kaip linalolis ir linalilacetatas nėra mutageniški. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf

Atsižvelgiant į tai, kad levandos taip pat naudojamos maiste, jos saugios ir kaip vaistas. Šalutinis poveikis gali pasireikšti vidurių užkietėjimu, viduriavimu ir galvos skausmu.

Būkite atsargūs vartodami raminamuosius vaistus (centrinę nervų sistemą slopinančias priemones) kartu su levandomis, nes jie sąveikauja vienas su kitu.

Levandos gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Raminamosios priemonės (vaistai) taip pat gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Levandų vartojimas kartu su raminamaisiais vaistais gali sukelti kvėpavimo problemų ir (arba) per didelį mieguistumą.

Nemiga yra vienas labiausiai paplitusių miego sutrikimų populiacijoje. Šis sutrikimas taip pat yra vienas dažniausių nusiskundimų pirminės sveikatos priežiūros centruose. Įvairiose Rytų tradicinėse medicinose levandos vadinamos „smegenų šluota“, nes jos gali „išvalyti“ galvą kaip su šluota iššluojamos šiukšlės iš kambario. Tai yra vienas dažniausiai naudojamų augalų pacientams su miego sutrikimais gydyti.

Atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros vertinimo ataskaitą 1 Atsauce:  2" https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf]]

EMA/HMPC/143183/2010, levandų aliejus veikia kaip raminamoji priemonė ir skatina miegą. Skirtingi tyrimai parodė, kad, paveikti levandomis, kitą rytą po jų poveikio asmenys pranešė esantys budresni ir žvalesni, taip pat, paveikus levandomis, pagreitėjo ne REM, arba lėtojo miego lengvoji fazė, o sutrumpėjo neramaus miego (REM – greitųjų akių judesių) trukmė.

Vienu metu pailgėjo pabudimo laikas po pirmojo užmigimo (pabudimas po miego pradžios). 2 Atsauce: Goel, N., Kim, H., & Lao, R. P. (2005). An Olfactory Stimulus Modifies Nighttime Sleep in Young Men and Women. Chronobiology International, 22(5), 889–904. doi:10.1080/07420520500263276

Medicinos srityje augalai ir augalinės kilmės vaistai įvairiems miego sutrikimams gydyti naudojami jau šimtmečius – levandos taip pat. Skirtingi sudėtingi biocheminiai procesai smegenyse leidžia mums miegoti, įskaitant sąveiką su GABAerginiais signalais.

GABA, kaip pagrindinis slopinimo neuromediatorius, padeda bendrą neuronų sužadinimo ir slopinimo pusiausvyrą centrinėje nervų sistemoje ir yra svarbus smegenų vystymuisi ir veiklai. Laikoma, kad daugiau nei 20 % visų smegenų neuronų yra GABAerginiai. Trys skirtingi GABA receptoriai: GABAA, GABABir GABAC yra susiję su miego ir pabudimo reguliacija (tiesa, skirtingais mastais). Dažniausiai vartojami vaistai miegui tiesiogiai veikia GABA sistemas,ypač benzodiazepinas. 3 Atsauce: Bruni, O., Ferini-Strambi, L., Giacomoni, E., & Pellegrino, P. (2021). Herbal Remedies and Their Possible Effect on the GABAergic System and Sleep. Nutrients, 13(2), 530. doi:10.3390/nu13020530

Levandų aktyviosios sudedamosios dalys gali surišti glutamato N-metil-D-aspartato receptorius (NMDA) ir serotonino nešiklius. Laikoma, kad NMDA receptoriai yra labai svarbūs kontroliuojant sinapsinį plastiškumą ir tarpininkaujant atminties funkcijai. Miegą skatinantys GABAerginiai neuronai yra farmakologinės terapijos nemigai pagrindinis tikslas.

Pridurtina, kad, neatsižvelgiant į daugelio vaistų miegui prieinamumą, šalutiniai poveikiai vis dar yra problema ir vis dar ieškoma saugesnių nemigos gydymo būdų. Tyrimai rodo, kad keletas augalinės kilmės medžiagų, įskaitant ir tas, randamas levandose, gali veikti kaip miegą skatinančios medžiagos, moduliuojančios GABAerginių signalų perdavimą smegenyse. Augalinės kilmės produktų saugumas ir platus pacientų pritarimas (šalutinio poveikio nebuvimas) yra svarus argumentas augalų, o ne pagamintų vaistų naudai.

Hopkinsas ir Kolas atrado triptofaną 1900 m. pradžioje po to, kai jį išskyrę iš kazeino baltymo, Ellingeris ir Flamandas netrukus nustatė jo molekulinę struktūrą. L-triptofanas (t. y. triptofanas) yra viena iš aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių (aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negali susintetinti ir kurias reikia pasisavinti su maistu). 1 Atsauces: Richard, D. M., Dawes, M. A., Mathias, C. W., Acheson, A., Hill-Kapturczak, N., & Dougherty, D. M. (2009). L-Tryptophan: Basic Metabolic Functions, Behavioral Research and Therapeutic Indications. International Journal of Tryptophan Research, 2, IJTR.S2129. doi:10.4137/ijtr.s2129

Taigi, L-triptofanas yra unikali baltyminė aminorūgštis, kuri turi indolo žiedą. Indolas yra tipinis azoto heterociklinis aromatinis junginys, kuris yra plačiai paplitęs mūsų kasdieniuose produktuose ir gamtoje. Indolo žiedas yra daugelyje alkaloidų, fitohormonų, augalinių žiedų aliejų, pigmentų ir baltymų. Kadangi indolo branduolys turi platų biologinio aktyvumo spektrą, jis yra plačiai naudojamas farmacijos pramonėje.

L-triptofanas, patekęs į skirtingus organizmo audinius ir ląsteles, yra įtraukiamas į baltymų apykaitą ir sintezę ir, priklausomai nuo konkrečių fermentų aktyvumo raiškos audiniuose, gali dalyvauti įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520  

L-triptofanas yra vienintelis periferiniu ir centriniu būdu gaminamo serotonino pirmtakas. 3 Atsauces: Jenkins, T., Nguyen, J., Polglaze, K., & Bertrand, P. (2016). Influence of Tryptophan and Serotonin on Mood and Cognition with a Possible Role of the Gut-Brain Axis. Nutrients, 8(1), 56. doi:10.3390/nu8010056 Serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką ir miegą. O iš serotonino sintetinamas melatoninas. Serotoninas, kaip melatonino „pradinė medžiaga“, padeda reguliuoti miego fazes ir vidinį laikrodį. Įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje. Melatoninas yra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri susidaro mūsų smegenyse nakties metu (tamsoje) ir reguliuoja mūsų organizmo bioritmus – miego ir pabudimo ciklą. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520 Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais. Daug L-triptofano randama įvairių rūšių sūriuose ir mėsoje.

Maisto papildai, kurių sudėtyje yra L-triptofano, yra saugūs, jei nevartojami ilgą laiką. L-triptofanas gali turėti šalutinį poveikį, pasireiškiantį, pavyzdžiui, mieguistumu, skausmais pilve, vėmimu, viduriavimu, galvos skausmu, neryškiu matymu, svaiguliu, smarkiu širdies plakimu ir kt.

L-triptofanas gali trukdyti daugelio skirtingų vaistų veikimui. Nevartokite L-triptofano, jei vartojate antidepresantus, žinomus kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), MAO inhibitoriai, tricikliai antidepresantai ir netipiniai antidepresantai. Tai gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, vadinamą serotonino sindromu. Serotonino sindromo simptomai yra:

• • nepaprastai didelis nerimas
• • smarkus širdies plakimas
• • delyras
• • sunkūs raumenų traukuliai
• • pakilusi temperatūra

Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti L-triptofano papildus.

Jeigu sergate kepenų ciroze, prieš L-triptofano vartojimą pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Visada papasakokite savo gydytojui apie bet kokius maisto papildus, kuriuos vartojate, įskaitant natūralius ir nereceptinius įsigytus maisto papildus. Taip gydytojas galės patikrinti, ar nėra galimo šalutinio poveikio arba sąveikos su kitais vaistais.

Atsauce Atsauce: https://www.webmd.com/vitamins-and-supplements/l-tryptophan-uses-and-risks

L-triptofano pagrindinis vaidmuo organizme yra baltymų sintezės dalis. Kadangi triptofano koncentracija yra mažiausia iš visų organizme randamų aminorūgščių, jis yra santykinai mažiau prieinamas ir manoma, kad jis riboja baltymų sintezės greitį. Triptofanas yra dviejų svarbių medžiagos apykaitos procesų – kinurenino sintezės ir serotonino sintezės – pirmtakas (medžiaga, dalyvaujanti reakcijoje, kurios metu susidaro tikslinė medžiaga – medžiagų apykaitos proceso tarpinės grandies dalis). 1 Atsauce: Sainio EL, Pulkki K, Young SN. L-tryptophan: Biochemical, nutritional and pharmacological agents. Amino Acids. 1996;10:21–47.

Attiecīgi, serotonīns tiek sintezēts no cilvēka organismā neaizvietojamās aminoskābes - L-triptofāna, savukārt, serotonīns regulē noskaņojumu, uzlabo miega kvalitāti un ēstgribu. Būtiski, ka serotonīns piedalās arī dopamīna regulācijā - ja tas trūkst veicina tā izdalīšanos, ja dopamīns ir par daudz - palīdz piebremzēt tā izdalīšanos. Tiek uzskatīts, ka zems serotonīna līmenis ir cieši saistīts ar depresiju, trauksmi, miega traucējumiem, svara pieaugumu un citām veselības problēmām. Ja organismā ir serotonīna deficīts, tad cilvēkam pasliktinās garastāvoklis, pieaug pesimistisks un apātisks noskaņojums, kā rezultātā zūd vēlme kaut ko darīt.

Vairākas laboratorijas ir pierādījušas L-triptofāna pozitīvo efektu uz miega kvalitāti 2 Atsauce: Hartmann, E. (1982). Effects of L-tryptophan on sleepiness and on sleep. Journal of Psychiatric Research, 17(2), 107–113. doi:10.1016/0022-3956(82)90012-7 bei tai, kad triptofanas sutrumpina laiką, per kurį užmiega lengva nemiga sergantys arba ilgai užmiegantys pacientai. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

Nustatyta, kad triptofanas neturi įtakos budrumui kitą dieną. Pacientams, sergantiems vidutiniška arba sunkia nemiga, triptofanas nėra toks efektyvus kaip standartinės miego priemonės.

Taigi galima teigti, kad serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką bei miegą ir yra melatonino „pradinė medžiaga“. Taip pat įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje.  Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais.

Tačiau, kai triptofanas gaunamas su maistu, prie jo prisijungia kitos didelės neutralios aminorūgštys, kurios konkuruoja dėl sistemos, pernešančios jas visas į smegenis. Dėl to su maistu vartojamas triptofanas, priešingai nei triptofano papildų pavidalu, nedidina triptofano kiekio smegenyse. Taigi, populiarus mitas, kad stiklinė pieno prieš miegą veikia raminamai, nes jame yra triptofano, yra klaidingas. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

Vitaminas D yra riebaluose tirpių vitaminų grupei priklausantis prohormonas; jis susintetinamas organizme kai ultravioletinė B saulės spinduliuotė (UVB) sąveikauja su pirmtako molekule, 7-dehidrocholesteroliu (7-DHC) odoje (nors ir skaičiuojama, kad sveikų žmonių organizme susidaro 90 % viso vitamino D, o nedidelį kiekį vitamino D gaunama su maistu ir maisto papildais). Po to vitaminas D kraujyje pernešamas (susijungęs su vitaminą D jungiančiu baltymu) į kepenis, kuriose jis hidroksilinamas iki 25-hidroksivitamino D (25-(OH)D). 25-(OH)D toliau konvertuojamas į metaboliškai aktyvią 1α, 25-dihidroksivitamino D formą (1α, 25-(OH)2D), daugiausia inkstuose. 1 Atsauces: Muscogiuri, G., Barrea, L., Scannapieco, M., Di Somma, C., Scacchi, M., Aimaretti, G., … Marzullo, P. (2018). The lullaby of the sun: the role of vitamin D in sleep disturbance. Sleep Medicine. doi:10.1016/j.sleep.2018.10.033 10.1016/j.sleep.2018.10.033 Vitaminas D reguliuoja kalcio jonų ir fosfatų kiekį ir įsisavinimą plonajame žarnyne, palaiko kaulų ir dantų formavimąsi ir padeda stiprinti imuninę sistemą. 2 Atsauces: Mosavat, M., Smyth, A., Arabiat, D., & Whitehead, L. (2020). Vitamin D and sleep duration: Is there a bidirectional relationship? Hormone Molecular Biology and Clinical Investigation, 41(4). doi:10.1515/hmbci-2020-0025

Kad vitaminas D aktyvuotųsi, reikia dviejų medžiagų apykaitos transformacijų – pirmiausia kepenyse, vykstant hidrolizei 25 padėtyje (25(OH)D), ir paskui inkstuose, vykstant 1-α-hidrolizei, po kurios aktyvus vitaminas D gali prisijungti prie vitamino D receptorių ir dalyvauti genų transkripcijoje ir reguliuoti jonų (Ca / P) homeostazę.

Nagrinėjant labiausiai paplitusias vitamino D atmainas – D2 (ergokalciferolis arba kalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis) – žinoma, kad ergokalciferolis daugiausia gaunamas iš augalinių šaltinių ir susidaro dėl UVB spinduliuotės augalų ir grybų ląstelių membranose.

Be to, vitaminas D2 yra sintetinė molekulė, naudojama maisto produktams pagerinti – jo dedama į duoną, grūdinius ir pieno produktus, jis naudojamas maisto papilduose. Vitaminas D3 gaunamas iš „gyvų“ šaltinių, pavyzdžiui, žuvų aliejaus, gyvūnų kepenų ir kiaušinių trynių. Vitaminas D3 taip pat susidaro odoje iš provitamino D3 (7-DHC).

Vitamino D trūkumas laikomas miego rizikos veiksniu, nes tyrimais įrodyta vitamino D ir miego trukmės sąsaja. Miego tyrimai parodė, kad mažesnis vitamino D kiekis yra susijęs su trumpa miego trukme įvairaus amžiaus žmonių grupėse 2 Atsauces: Mosavat, M., Smyth, A., Arabiat, D., & Whitehead, L. (2020). Vitamin D and sleep duration: Is there a bidirectional relationship? Hormone Molecular Biology and Clinical Investigation, 41(4). doi:10.1515/hmbci-2020-0025 .

Svarbi vitamino D funkcija – suaktyvinti T leukocitus – ląsteles, kurios aptinka ir sunaikina svetimus mikroorganizmus, pavyzdžiui, virusus. Todėl ant visų baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) paviršių yra vitamino D receptorių. Vitaminas D gali moduliuoti įgimtą ir adaptyvų imuninį atsaką. Jo trūkumas siejamas su padidėjusiu autoimunitetu ir jautrumu infekcijoms. Kadangi autoimuninių ligų imuninės ląstelės teigiamai reaguoja į vitaminą D, jis turi teigiamą poveikį kontroliuojant šią ligą. 3 Reference: Aranow C. Vitamin D and the immune system. J Investig Med. 2011 Aug;59(6):881-6. doi: 10.2310/JIM.0b013e31821b8755. PMID: 21527855; PMCID: PMC3166406.

Vitamino D gali trūkti dėl įvairių priežasčių:

• 1. Jūsų racione nėra maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D, todėl su maistu negaunate pakankamai šio vitamino.
• 2. Jūsų organizmas nepasisavina pakankamai vitamino D iš maisto (malabsorbcija).
• 3. Jūs mažai būnate saulės šviesoje arba gyvenate šalyje, kurioje mažai saulės šviesos, o organizmas negauna pakankamai saulės šviesos.
• 4. Jūsų kepenys arba inkstai negali konvertuoti vitamino D į jo aktyviąją formą.
• 5. Jūs vartojate vaistų, kurie neleidžia jūsų organizmui pakeisti arba pasisavinti vitaminą D.

Dėl vitamino D trūkumo gali sumažėti kaulų tankis, taip prisidedant prie osteoporozės ir kaulų lūžių. Pastebėta, kad asmenys, kuriems trūksta vitamino D, kenčia nuo nepastovaus ir prasto miego bei kitų miego sutrikimų.

Didelis vitamino D trūkumas gali sukelti ir kitų ligų. Vaikai gali susirgti rachitu. Rachitas yra reta liga, dėl kurios kaulai tampa minkštesni ir lankstūs. Saugusiesiems didelis vitamino trūkumas sukelia osteomaliaciją. Osteomaliacija susilpnina kaulus, kaulai pradeda skaudėti ir raumenys susilpnėja.

Mokslininkai tiria vitaminą D, norėdami išsiaiškinti jo galimą sąsają su daugeliu sveikatos sutrikimų, įskaitant cukrinį diabetą, aukštą kraujospūdį, vėžį ir autoimunines ligas, pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę.

Vitamino D yra šiuose maisto produktuose: riebiose žuvyse (pavyzdžiui, lašišose, tunuose ir skumbrėse), gyvulių kepenyse, sūriuose, grybuose ir kiaušinių tryniuose.

Vitamino D taip pat galima gauti iš pagerintų maisto produktų. Galite patikrinti maisto produktų etiketes ir sužinoti, ar produkte yra vitamino D. Maisto produktai, pvz.: pienas, sausieji pusryčiai, apelsinų sultys, dažnai papildomi vitaminu D.

Suaugusiems žmonėms, kuriems netrūksta vitamino D, rekomenduojama vitamino D dienos dozė yra 15 mcg arba 600 IU, vyresniems nei 70 metų: 20 mcg arba 800 IU.

Pernelyg didelis vitamino D kiekis yra nuodingas. Kadangi vitaminas D didina kalcio absorbciją virškinimo trakte, nuodingas vitamino D poveikis sukelia didelę hiperkalcemiją, hiperkalciuriją ir didelį 25(OH) serumo kiekį. Hiperkalcemija gali sukelti blogą savijautą, vėmimą, raumenų silpnumą, neuropsichinių sutrikimų, skausmą, apetito stoką, dehidrataciją, poliuriją, pernelyg didelį troškulį ir akmenligę.

Kraštutiniais atvejais nuodingas vitamino D poveikis sukelia inkstų nepakankamumą, minkštųjų audinių kalkėjimą visame kūne (įskaitant vainikines arterijas ir širdies vožtuvus), širdies aritmiją ir net mirtį.[[1:: Atsauce: https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminD-HealthProfessional/]]

Papildomas vitamino D vartojimas gali sąveikauti su įvairių rūšių vaistais. Asmenims, kurie reguliariai vartoja šiuos vaistus, rekomenduojama pasitarti su savo sveikatos priežiūros specialistu dėl vitamino D vartojimo ir dozių.

Orlistat

Svorio mažinimo priemonė „Orlistat“ (Xenical® ir alli®) kartu su mažai riebalų turinčia dieta gali sumažinti vitamino D įsisavinimą iš maisto ir papildų, taip sumažinant 25(OH)D kiekį.

Statinas

Statinas slopina cholesterolio sintezę. Kaip endogeninis vitaminas D gaunamas iš cholesterolio, taip ir statinas gali prislopinti vitamino D sintezę. Be to, didelis vitamino D vartojimas, ypač su maisto papildais, gali sumažinti atorvastatino (Lipitor®), lovastatino (Altoprev® ir Mevacor®) ir simvastatino (FloLipid™ ir Zocor®) poveikį, nes šie statinai ir vitaminas D tarpusavyje rungiasi dėl vieno ir to pačio metabolinio fermento.

Steroidai

Uždegimui sumažinti dažnai išrašomi kortikosteroidiniai vaistai: budezonidas, prednizolonas, prednizonas, deksametazonas, hidrokortizonas ir metilprednizolonas (pavyzdžiui: Deltasone®, Rayos® ir Sterapred®). Šie vaistai gali sumažinti kalcio pasisavinimą ir sutrikdyti vitamino D metabolizmą.

Tiazidų grupės diuretiniai preparatai

Tiazidų grupės diuretiniai preparatai (pavyzdžiui, Hygroton®, Lozol® ir Microzide®) sumažina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Ši diuretinių preparatų derinys su vitamino D papildais (kuri padidina kalcio absorbciją žarnyne) gali sukelti hiperkalcemiją, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su sutrikusia inkstų veikla ar hiperparatiroze.

Vitaminas D yra riebaluose tirpių vitaminų grupei priklausantis prohormonas. Nors tradiciškai įrodyta, kad vitaminas D yra susijęs su kalcio homeostaze ir kaulų sveikata, naujausiais tyrimais buvo nustatytas teigiamas vitamino D ir miego ryšys. Klinikiniai tyrimai su žmonėmis liudija, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su bloga miego kokybe ir trumpa miego trukme. Vitamino D receptoriai yra smegenų regionuose, susijusiuose su miego reguliavimu ir, manoma, kad vitaminas D yra susijęs su miego ir budrumo režimo reguliavimu. 1 Atsauce: Muscogiuri, G., Barrea, L., Scannapieco, M., Di Somma, C., Scacchi, M., Aimaretti, G., … Marzullo, P. (2018). The lullaby of the sun: the role of vitamin D in sleep disturbance. Sleep Medicine. doi:10.1016/j.sleep.2018.10.033

Kaip žinome, vitaminas D yra svarbus kaulų homeostazėje ir mažas jo kiekis siejasi su mažu kaulų mineraliniu tankiu (KMT). Miegas yra svarbus kaulų apykaitos veiksnys, o tyrimais buvo įrodyta miego trukmės ir KMT sąsaja. Keliuose

savianalizės tyrimuose buvo pastebėta, kad miego trukmės sutrumpėjimas yra susijęs su KMT sumažėjimu 2 Atsauce: Staab JS, Smith TJ, Wilson M, Montain SJ, Gaffney-Stomberg E. Bone turnover is altered during 72 h of sleep restriction: a controlled laboratory study. Endocrine 2019;65:192–9. ir kortikalinio kaulo storiu.

Tyrimų duomenimis, trumpesnis nei 5–6 valandų miegas yra susijęs su mažesniu KMT ir didesne osteoporozės rizika suaugusiesiems. Vaikams trumpa miego trukmė (< 8 val.) gali būti susijusi su sutrikusiu kaulų masės kaupimusi, ypač spartaus augimo laikotarpiu. Chroniškas miego trūkumas gali tiesiogiai paveikti kaulų apykaitą. Šie atradimai rodo, kad miego trūkumas gali būti prastesnės skeleto sveikatos rizikos veiksnys dėl sutrikusios kaulų apykaitos, gali pabloginti kaulų mikroarchitektūrą ir sumažinti KMT.

Taigi, nuolatinis vitamino D trūkumas gali paveikti miego trukmę, o dėl nepakankamo miego kyla kaulų lūžių ir osteoporozės rizika, nes sutrinka kaulų apykaita.

Sergant infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, vitaminas D nesąmoningai buvo vartojamas dar prieš atsirandant veiksmingiems antibiotikams. Tuberkulioze sergantys pacientai buvo siunčiami į sanatorijas, vadinamąsias saulės vonias, kur gydymui buvo naudojami saulės spinduliai ir taip naikinama tuberkuliozė. Menkės kepenų aliejus, kuriame gausu vitamino D, taip pat buvo naudojamas tuberkuliozei gydyti ir bendrai apsaugai nuo infekcijų. 1 Reference: Williams C. On the use and administration of cod-liver oil in pulmonary consumption. London Journal of Medicine. 1849; 1:1–18.

Teigiamą vitamino D poveikį organizmo apsaugai iš dalies lemia jo poveikis įgimtai imuninei sistemai. Žinoma, kad makrofagai atpažįsta lipopolisacharidus (vadinamuosius endotoksinus, kurie susidaro mirštant bakterijoms) per TLR receptorius, kurie sukelia imuninių ląstelių atsaką. TLR aktyvinimas sukelia įvykių eigą, kurios metu susidaro antimikrobiniai peptidai, pasižymintys stipriu baktericidiniu poveikiu ir suardantys bakterijų ląstelių membranas, pavyzdžiui, katelicidinas ir beta defensinas. 2 Reference: Liu PT, et al. Toll-like receptor triggering of a vitamin D-mediated human antimicrobial response. Science. 2006; 311(5768):1770–3. PubMed: 16497887

Tiesiogiai veikiant vitaminui D, mūsų organizmas gamina daugiau kaip 200 antimikrobinių peptidų, iš kurių stipriausias yra katelicidinas – natūralus plataus veikimo spektro antibiotikas. Tai paaiškina vitamino D terapijos veiksmingumą gydant visų tipų ūmines virusines kvėpavimo takų infekcijas. 3 Reference: Balla M, Merugu GP, Konala VM, Sangani V, Kondakindi H, Pokal M, Gayam V, Adapa S, Naramala S, Malayala SV. Back to basics: review on vitamin D and respiratory viral infections including COVID-19. J Community Hosp Intern Med Perspect. 2020 Oct 29;10(6):529-536. doi: 10.1080/20009666.2020.1811074. PMID: 33194123; PMCID: PMC7599018.

Apskritai vitaminas D padeda mažinti virusų dauginimąsi, skatindamas defenzinų ir katelicidinų gamybą, taip pat mažina bendrą citokinų (biochemiškai aktyvių tarpusavyje sąveikaujančių baltymų molekulių, kurias gamina imuninės ląstelės, kad veiktų kitas imunines ląsteles), pažeidžiančių plaučių gleivinę sergant uždegimine pneumonija, kiekį ir padeda didinti uždegimą slopinančių citokinų kiekį. 3 Reference: Balla M, Merugu GP, Konala VM, Sangani V, Kondakindi H, Pokal M, Gayam V, Adapa S, Naramala S, Malayala SV. Back to basics: review on vitamin D and respiratory viral infections including COVID-19. J Community Hosp Intern Med Perspect. 2020 Oct 29;10(6):529-536. doi: 10.1080/20009666.2020.1811074. PMID: 33194123; PMCID: PMC7599018.

Geltonžiedė ešolcija (kartais vadinama kalifornine aguona) yra aguoninių šeimos (Papaveraceae) ešolcijų genčiai priklausantis augalas. Geltonžiedės ešolcijos, priklausomai nuo augimo vietos, skirstomos į du didelius porūšius: E.californica subsp. californica ir E.californica subsp. mexicana.

Geltonžiedės ešolcijos natūraliai auga JAV (Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Nevados, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijose) ir Meksikoje (Sonoros ir Žemutinės Kalifornijos valstijose), tačiau jos, kaip dekoratyviniai augalai, yra paplitusios visame pasaulyje.

Geltonžiedė ešolcija yra vienmetis (vietose, kuriose natūraliai neauga) arba daugiametis 130–152 cm aukščio augalas. Žiedai gali būti nuo geltonos iki oranžinės spalvos. Jos žydi nuo vasario iki rugsėjo (natūraliose paplitimo vietose), o žiedai skleidžia specifinį kvapą.

Indėnai geltonžiedžių ešolcijų lapus naudojo kaip gydomąsias priemones, o žiedadulkes – kosmetikai. Sėklas galima panaudoti kulinarijoje.

Geltonžiedės ešolcijos yra žinomos dėl raminamųjų, nerimą mažinančių ir miegą gerinančių savybių. Šis efektas yra susijęs su protopinu ir alokriptopinu. Abu alkaloidai veikia kaip silpni simuliatoriai – GABA receptorių aktyvikliai (agonistai) ir kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai, kurie neleidžia acetilcholinui (ACh) skaidytis ir ilgina veikimo trukmę bei padidina ACh kiekį nervų jungtyse, vadinamuose sinapsėmis. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620 Kitas iš šio augalo išskirtas aporfino alkaloidas, t. y. N-metil laurotetaninas (NMT), veikia kaip serotonino 5HT1AR receptorių blokatorius (antagonistas) 2 Atsauces: S. Gafner, B. M. Dietz, K. L. McPhail et al., “Alkaloids from Eschscholzia californica and their capacity to inhibit binding of [3H]8-hydroxy-2-(di-N-propylamino) tetralin to 5-HT1A receptors in vitro” Journal of Natural Products, vol. 69, no. 3, pp. 432–435, 2006 . Yra nustatyta, kad protopinas ir alokriptopinas blokuoja žmogaus serotonino ir noradrenalino nešiklius (hSERT ir NERT) ir pasižymi į antidepresantus panašiu poveikiu. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620

Geltonžiedėse ešolcijose, be minėtų alkaloidų, yra ir kitų veikliųjų medžiagų: alkaloidų – kriptopino ir chelidonino bei flavonoidų ir glikozidų.

Geltonžiedės ešolcijos neturi narkotinio poveikio ir yra visiškai saugios naudoti. Šis augalas nėra opiatas. Opijinės aguonos trikdo orientaciją, o geltonžiedės ešolcijos normalizuoja žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Alkaloidai turi kūną ir protą raminantį ir atpalaiduojantį poveikį, tačiau veikia švelniai.

Geltonžiedės ešolcijos yra saugios daugumai žmonių, jei yra tinkamai vartojamos ne ilgiau kaip tris mėnesius. Nėra atlikta pakankamai tyrimų apie ilgalaikio geltonžiedžių ešolcijų vartojimo saugumą.

Jei planuojama chirurginė intervencija: geltonžiedės ešolcijos veikia centrinę nervų sistemą sukeldamos mieguistumą ir kitus požymius. Yra tikimybė, kad geltonžiedės ešolcijos kartu su anestezija ir (arba) kitais vaistais, vartojamais operacijos metu ir po jos, gali gerokai sulėtinti centrinę nervų sistemą. Nustokite vartoti geltonžiedžių ešolcijų preparatus likus 2 savaitėms iki planuojamos operacijos.

SĄVEIKA

Migdomieji vaistai (benzodiazepinai ir CNS slopinančios priemonės)

Sąveikos įvertinimas: saikingas. Būkite atsargūs vartodami šių vaistų derinį. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Geltonžiedės ešolcijos gali sukelti mieguistumą. Geltonžiedės ešolcijos, vartojamos kartu su migdomaisiais vaistais, gali sukelti per stiprų mieguistumą.

Keletas iš šių raminamųjų vaistų yra klanozepamas (Klonopin), diazepamas (Valium), lorazepamas (Ativan), fenobarbitalis (Donnatal), zolpidemas (Ambien) ir kt.

Geltonžiedės ešolcijos nerekomenduojamos:

Nemiga apibrėžiama kaip sunkumas užmigti arba išmiegoti. Ją sukelia dienos įvykiai ir ji nėra susijusi su aplinkos sąlygomis arba nepakankama miego trukme. Pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją nemiga laikoma lėtine, jei ji tęsiasi ilgą laiką – ne trumpiau kaip tris mėnesius ir pasireiškia ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Kitais atvejais nemiga apibrėžiama kaip trumpalaikė ir ją galima laikyti išgydoma, ūmine arba su nerimu susijusia nemiga.

Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) ir Europos vaistų agentūra (EMA) padarė išvadą, kad geltonžiedės ešolcijos gali būti vartojamos lengviems protinės įtampos simptomams palengvinti ir kaip pagalbinė miego priemonė. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/eschscholziae-herba]]

Geltonžiedžių ešolcijų migdomosios ir anksiolitinės ypatybės yra įrodytos skirtinguose ikiklinikiniuose tyrimuose. Vartojant šiuos augalus, buvo pastebėtas miego laiko pailgėjimas ir aktyvumo sumažėjimas miego metu. 2 Atsauce:  Abdellah, S. A., Berlin, A., Blondeau, C., Guinobert, I., Guilbot, A., Beck, M., & Duforez, F. (2019). A combination of Eschscholtzia californica Cham. and Valeriana officinalis L. extracts for adjustment insomnia: A prospective observational study. Journal of Traditional and Complementary Medicine. doi:10.1016/j.jtcme.2019.02.003

Geltonžiedžių ešolcijų cheminėje sudėtyje, kaip ir kitų aguonų sudėtyje, yra daug alkaloidų, ypač protopino, berberino, alokriptopino, esholcino, kalifornidino. Augale yra flavonoidų, ypač rutozės. Geltonžiedėse ešolcijose yra įvairių karotinoidų, pavyzdžiui, zeaksantino, suteikiančio augalui jo spalvą.

Gydomosios savybės yra susijusios su jų cheminėje sudėtyje esančiais alkaloidais. Dėl alkaloidų geltonžiedės ešolcijos turi raminamąjį, spazmolitinį ir net nuskausminamąjį poveikį žmogaus kūnui.

Geltonžiedės ešolcijos padeda normalizuoti miegą, atsikratyti nemigos, o dėl lengvo spazmolitinio ir raminamojo alkaloidų poveikio augalų ekstraktas gali būti naudojamas psichologinėms ir fizinėms problemoms bei nerviniams sutrikimams gydyti.

Kalcis yra mineralas, kuris daugiausia siejamas su sveikais kaulais ir dantimis, nors jis turi ir svarbų vaidmenį kraujo krešėjime bei padeda raumenims susitraukti. Tuo pat metu kalcis reguliuoja normalų širdies ritmą ir užtikrina nervų funkcijas bei reguliuoja hormonų poveikį, mažina nervų ir raumenų įtampą, dalyvauja vitamino B12 pasisavinime ir panaudojime. Apytiksliai 99 % kūne randamo kalcio yra kauluose, o likęs 1 % randamas kraujyje, raumenyse ir kituose audiniuose. 1 Atsauces: Bruder J. M., Guise T. A., Mundy G. R. Mineral metabolism. In: Endocrinology & Metabolism, 4th ed., P. Felig, L. A. Frohman (eds.); Chapter 22, p. 1079 – 1159, 2001.

Kraujo plazmoje kalcis yra trijų formų: 41 % susijungęs su baltymais ir šioje formoje jis negali prasiskverbti pro kapiliarų membraną; 9 % kartu su anjonais ir tarpaudininiu skysčiu prasiskverbia pro kapiliarų membraną ir 50 % yra jonizuota ir prasiskverbia pro kapiliarų membraną.  Kalcis yra reikšmingas ląstelių ir užląstelinių (esančio už ląstelės membranos) skysčių mainuose. Kalcio jonai reikalingi nerviniams impulsams perduoti.

Neuronuose kalcis yra pagrindinis elementas, atliekantis daug funkcijų. Jis padeda skleisti elektrinius signalus per aksonus(nervinių ląstelių ataugas, kurios perduoda nervinius impulsus į kitas nervines ląsteles). Jis suaktyvina sinapsinį plyšį, kad neuromediatoriai (perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę) patektų į sinapses. Kalcis yra susijęs ir su atmintimi, medžiagų apykaita ir ląstelių augimu.

Visos ląstelės – nuo primityvių vienaląsčių organizmų iki be galo įvairių neuronų smegenų žievėje – priklauso nuo kalcio metabolizmo. Šis elementas yra svarbus gyviems organizmams, ypač ląstelių fiziologijai, kurioje Ca2+ judėjimas į citoplazmą ir iš citoplazmos veikia kaip daugelio ląstelės procesų signalas. 2 Atsauces: Kumar V., Abbas A. K., Fausto N. Robbins and Cotran pathologic basis of disease. 7th ed. 2005; p. 1183 – 1189.

Maisto papilduose kalcio randamas įvairiomis formomis, kurių kiekvienoje yra skirtingas kalcio arba pagrindinės medžiagos – elementinio kalcio – kiekis. Maisto papilduose dažniausiai naudojamos šios kalcio formos:

• • kalcio karbonatas (40 % elementinio kalcio)
• • kalcio citratas (21 % elementinio kalcio)
• • kalcio laktatas (13 % elementinio kalcio)
• • kalcio gliukonatas (9 % elementinio kalcio)

Elementinio kalcio kiekis kalcio karbonate yra gerokai didesnis nei kituose junginiuose, tačiau jam pasisavinti reikia rūgštaus maisto ar gėrimų. Kalcio citrate esanti rūgštis skatina junginio pasisavinimą sumažinto rūgštingumo aplinkoje ir tai gali būti veiksmingiau žmonėms, vartojantiems skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus.

Ilgalaikis kalcio trūkumas gali sukelti pokyčius dantyse (dantys staiga gali tapti jautresni, minkštesni ir lengviau pažeidžiami; gali atrodyti, kad valgant kietesnį maistą, dantis paprasčiausiai lūžta), kataraktą, pokyčius smegenyse ir osteoporozę, kuri sukelia kaulų trapumą.

Kalcio trūkumo požymiai:

Asmeniui kuriam trūksta kalcio, gali kilti:

• • raumenų skausmai, mėšlungis ir traukuliai,
• • skausmas šlaunyse ir rankose einant ar judant,
• • nejautrumas ir tirpimas rankose, kojose ir pėdose bei aplink burną.

Šie simptomai gali atsirasti ir dingti, tačiau jie nėra linkę dingti aktyvios veiklos metu. Stipresni jausmai gali indikuoti didesnį trūkumą, kuris gali sukelti: mėšlungį, aritmiją ir net mirtį.

Mažas kalcio kiekis gali sukelti didžiulį nuovargį – energijos trūkumą ir bendrą vangumo jausmą. Tai gali sukelti nemigą.Nuovargis, susijęs su kalcio trūkumu, taip pat gali pasireikšti galvos svaigimu ir dvigubinimusi, kuriam būdingas dėmesio trūkumas, užmaršumas ir sumišimas.

Kalcio trūkstant ilgą laiką:

• • oda išsausėja
• • nagai išsausėja, lūžinėja arba tampa trapūs
• • plaukai lūžinėja
• • plaukai pradeda slinkti kuokštais (alopecija)
• • ant odos atsiranda niežtinčių ir sausų dėmių (egzema, arba odos uždegimas)
• • susergama žvyneline
• 4. Osteopenija ir osteoporozė

Kaulai gerai kaupia kalcį, tačiau, kad jie būtų stiprūs, reikia didelio kalcio kiekio. Jei bendras kalcio kiekis yra mažas, organizmas gali dalį kauluose esančio kalcio nukreipti į organizmui būtinus procesus, taip kaulą padarant trapų ir linkusį į lūžius.

Bėgant laikui per mažas kalcio kiekis gali sukelti osteopeniją – sumažėjusią mineralų masę kauluose. Tai gali sukelti osteoporozę, dėl kurios kaulai tampa plonesni ir neapsaugoti nuo lūžių, sukeliamas skausmas ir laikysenos problemos.

Keletas tyrimų rodo, kad kalcio trūkumas gali būti susijęs su nuotaikos sutrikimais, tarp jų ir depresija.

Kiekvienas, kuris turi įtarimą, kad kalcio trūkumas stiprina depresijos simptomus, turi pasitarti su gydytoju. Po kalcio lygio patikrinimo gydytojas gali pasiūlyti kalcio papildų.

Kad organizmas galėtų įsisavinti kalcį, reikia atsižvelgti į keletą dalykų:

• • kartu su kalciu reikia vartoti vitaminą D – jie vienas kitam padeda atlikti savo funkcijas;
• • kad kalcis sustiprintų kaulus ir dantis, reikia vartoti pakankamai fosforo;
• • virškinimo trakte reikia atitinkamų fermentų, kurie ištirpdytų suvartotą kalcį;
• • vartojant per daug kavos ir druskos, daugiau kalcio išskiriama iš organizmo;
• • kaulą ardo oksalo rūgštis, kurios yra tam tikrose daržovėse, pavyzdžiui, rabarbaruose ir špinatuose;
• • kakava ir juodoji arbata neigiamai veikia kalcio pasisavinimą organizme;
• • didelis cukraus, druskos, fosfatų ir riebalų kiekis maiste neigiamai veikia kalcio įsisavinimą; greituose užkandžiuose, parduotuvėje paruoštame maiste, mėsos ir dešrų gaminiuose yra ypač daug fosfatų, todėl juos reikia vartoti saikingai;
• • kalcio pasisavinimą slopina riebus ir taukuotas maistas, balta duona, kviečių sėlenos; vitaminas C ir jo turintys produktai skatina kalcio pasisavinimą;
• • kiekviena gastroenterologinio pobūdžio liga mažina gebėjimą pasisavinti kalcį.

Šiuose maisto produktuose yra daug kalcio: pieno produktuose, pavyzdžiui: piene, sūriuose ir jogurtuose; pupelėse; figose; brokoliuose; tofu; sojų piene ir špinatuose.

Suaugusieji, kuriems netrūksta kalcio, per dieną turėtų vartoti 1000 mg kalcio, o vyresni nei 51 metų žmonės – 1200 mg kalcio per dieną.

Tarp kalcio suvartojimo ir pasisavinimo yra atvirkštinis ryšys. Iš maisto produktų pasisavinama tik 45 % kalcio, jei suvartojama 200 mg per dieną, ir tik 15 %, jei suvartojama 2000 mg per dieną. Amžius gali daryti įtaką ir su maistu gaunamo kalcio pasisavinimui. Žindomi kūdikiai ir vaikai, kuriems reikalingas gerokai didesnis kiekis kaulų formavimuisi, iš maisto įsisavina net 60 % kalcio, o suaugus šis skaičius sumažėja iki apytiksliai 25 % ir toliau su amžiumi mažėja.

Naudojant kalcio preparatus, gali pūsti pilvą, susidaryti dujų ir užkietėti viduriai. Labai didelės kalcio dozės gali sukelti inkstų akmenligę. 1 Atsauce: https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-calcium;

Sąveika. Jeigu reguliariai vartojate (ne)receptinius vaistus, teiraukitės savo gydytojo, ar saugu vartoti papildomus kalcio priedus. Kalcis gali sąveikauti su vaistais nuo širdies ligų, cukrinio diabeto, epilepsijos ir kitų ligų. Didelės vitamino D dozės gali pavojingai padidinti kalcio kiekį. Didelės dozės kalcio gali neleisti jūsų kūnui pasisavinti mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir cinko. Stenkitės vartoti kalcį vienos–dviejų valandų intervalu prieš arba po suvartojant maisto papildus arba vaistus. Jei kalcį vartojate kartu su kitais vaistais ar maisto papildais, jie gali tarpusavyje susijungti su šiais preparatais ir pasišalinti iš organizmo neįsisavinti.

Kalcio maisto papildai gali sąveikauti arba trukdyti tam tikrų vaistų vartojimui, kai kurie vaistai gali sumažinti kalcio kiekį organizme. Čia yra keletas pavyzdžių:

Kalcis yra tiesiogiai susijęs su mūsų miego ciklais. Vieno tyrimo, paskelbto „European Neurology Journal“, mokslininkai atskleidė, kad kalcio kiekis organizme yra didesnis kai kuriais gilesniais miego etapais, pavyzdžiui, greitų akių judesių (REM) fazėje. Atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, kad miego sutrikimai, ypač REM gilaus miego trūkumas arba sutrikęs REM miegas, yra susiję su kalcio trūkumu. Normalus miego režimas atsikūrė, kai kalcio kiekis kraujyje tapo normalus. 1 Atsauce: https://www.medicalnewstoday.com/releases/163169#1]]

Kalcis padeda smegenims panaudoti aminorūgštį triptofaną miegą skatinančiai medžiagai – melatoninui – pagaminti.

Jei organizmui trūksta kalcio, nerviniai impulsai gali būti sutrikdyti ir nestabilūs, taip sukeliant per didelį nerimą ar stresą. Be to, nervų sistema susidurs su daugybe kliūčių: sutriks širdies susitraukimai ir pakis raumenų refleksų funkcija. Jei kalcio trūkumas bus ilgalaikis, bus pastebima nemiga, užmigimo sunkumai, blogas miegas ir dažnas pabudimas.

Trūkstant kalcio kyla grėsmė susirgti ir kitomis susijusiomis ligomis, pavyzdžiui, pepsine opa, kuri taip pat stipriai veikia miegą. Kalcio trūkumas skatina skrandžio rūgštingumą, ilgalaikis didelis rūgšties kiekis pažeidžia skrandžio gleivinę ir net sukelia opas. Šį procesą dažnai lydi tokie simptomai kaip rėmuo, bloga savijauta ir naktinis stresas, kurie sukelia nemigą.

Tuo pat metu reikia paminėti, kad yra stiprus ryšys tarp vitamino D ir kalcio kiekio, kur kalcio kiekis reguliuoja lėtųjų bangų miego fazės procesą, o klasikinės vitamino D funkcijos atsakingos už kalcio transportavimą žarnyne ir kaulų mineralizaciją, kurios yra būtinos kalcio homeostazei. Tikėtina, kad trūkstant vitamino D, miego sutrikimai gali būti susiję su pakitusiu kalcio kiekiu. Mažesnis kalcio kiekis serume gali būti susijęs su labiau sutrikusia miego ir budrumo kontrole bei ramybės ir aktyvumo ritmu. 2 Atsauce: Yi-Seon Jeon, Seungyeong Yu, Chaeyeon Kim, Hyuk Joo Lee, In-Young Yoon and Tae Kim1 “Lower Serum Calcium Levels Associated with Disrupted Sleep and Rest–Activity Rhythm in Shift Workers”; Nutrients. 2022 Aug; 14(15): 3021.; Published online 2022 Jul 22. doi: 10.3390/nu14153021

Β-gliukanas yra vandenyje tirpi skaidulinė medžiaga, gaunama iš avižų, miežių, bakterijų, mielių, dumblių ir grybų. Daugiausia β-gliukanų yra kepimo mielių Saccharomyces cerevisiae ląstelių membranose. Β-gliukanas yra polisacharidas, sudarytas iš gliukozės molekulių. Bakterijose ir dumbliuose gliukozės monomerai susieti β-(1→3) glikozidinėmis jungtimis, o mielėse ir grybuose – β-(1→3) ir β-(1→6) glikozidinėmis jungtimis. Avižose ir miežiuose gliukozės monomerai sujungti β-(1→4) ir β-(1→3) glikozidinėmis jungtimis. Bakterijų ir dumblių β-gliukanų struktūra yra linijinė, o mielių, grybų, avižų ir miežių β-gliukanų struktūra yra šakota. Ląstelės sienelės β-gliukano sintezė yra sudėtingas procesas, nes nustatyta daug skirtingų glikanų klasių. Β-gliukanų sintezėje dalyvauja kelių klasių fermentai. Netirpios ir tirpios β-gliukano frakcijos labai nesiskiria, tačiau β-gliukano tirpumas vandenyje priklauso nuo jo struktūros. 1 Ref.: Mudgil, D. (2017). The Interaction Between Insoluble and Soluble Fiber. Dietary Fiber for the Prevention of Cardiovascular Disease, 35–59. doi:10.1016/b978-0-12-805130-6.00003-3

Taigi grybai, bakterijos ir augalai gamina skirtingus glikanus, kurių 1→3, 1→4 ir 1→6 β-glikozidinių jungčių proporcijos ir išsidėstymas labai skiriasi, atitinkamai skirtingi β-glikanų tipai. Šie trys tipai skiriasi ne tik molekuliniu lygmeniu, bet ir skirtingai veikia organizmą. Nors kiekvienas iš šių β-glikanų tipų gali būti naudingas sveikatai, nauda skiriasi pagal β-glikano tipą. 2 Reft.: Noss, I., Doekes, G., Thorne, P. S., Heederik, D. J., & Wouters, I. M. (2012). Comparison of the potency of a variety of β-glucans to induce cytokine production in human whole blood. Innate Immunity, 19(1), 10–19. doi:10.1177/1753425912447129

Avižose esantys β-gliukanai yra naudingi širdies sveikatai ir padeda kontroliuoti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Jie gerina medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, dislipidemiją ir atsparumą insulinui.

Nors nustatyta, kad grybų β-gliukanai teigiamai veikia imuninę sistemą, tyrimai parodė, kad jų veiksmingumas yra mažesnis nei kai kurių gerai ištirtų duonos raugo β-gliukanų.

Iš mielių gaunami β-gliukanai veikia kaip imunomoduliatoriai, ypač stimuliuojantys įgimtą imuninį atsaką. 3 Ref.: De Marco Castro, E., Calder, P. C., & Roche, H. M. (2020). β‐1,3/1,6‐Glucans and Immunity: State of the Art and Future Directions. Molecular Nutrition & Food Research, 65(1), 1901071. doi:10.1002/mnfr.201901071 Jų paprastai būna duonos rauge arba alaus mielėse. Nors abu yra β-(1→3) ir β-(1→6) glikanai iš Saccharomyces cerevisiae, šaltinis yra svarbus: iš kepimo mielių ląstelių membranų išgauti β-glikanai turi kitokią molekulinę struktūrą nei alaus mielių molekulinė struktūra. Tai gali turėti įtakos jų imunomoduliacinėms (imunitetą stiprinančioms) savybėms.

Suaktyvindami ir pagerindami imuninių ląstelių veiklą, β-gliukanai padeda organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ir kitais patogenais. 4 Ref.: Boutros, J. A., Magee, A. S., & Cox, D. (2022). Comparison of structural differences between yeast β-glucan sourced from different strains of saccharomyces cerevisiae and processed using proprietary manufacturing processes. Food Chemistry, 367, 130708. doi:10.1016/j.foodchem.2021.13070

Tačiau svarbu rinktis aukštos kokybės β-gliukanus, nes jie užtikrina biologinį aktyvumą ir pageidaujamą veikimo mechanizmą organizme. Gamybos ar perdirbimo metodai, naudojami išgaunant β-gliukanus, gali turėti įtakos jų struktūrai. Jei gamybos proceso metu β-gliukano struktūra yra pažeista arba pakitusi, imunitetą stiprinantis poveikis galutiniame produkte gali nepasireikšti.

Nėra žinių apie beta gliukanų trūkumą. Be to, beta gliukanams nėra nustatyta rekomenduojama paros norma (RPN). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad beta gliukanai yra skaidulinės medžiagos, yra rekomendacijos, kiek skaidulinių medžiagų reikėtų suvartoti, ir, deja, daugelis žmonių vartoja nepakankamai skaidulinių medžiagų.

Patartina suvartoti ne mažiau kaip 14 gramų skaidulinių medžiagų 1 000 kalorijų. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis moterims ir vyrams yra skirtingas, pavyzdžiui, moterims per parą rekomenduojama suvartoti nuo 21 iki 26 gramų skaidulinių medžiagų, o vyrams – nuo 30 iki 38 gramų skaidulinių medžiagų per parą, atsižvelgiant į amžių.

Beta gliukanų natūraliai randama įvairiuose maisto produktuose. Puikūs jo šaltiniai: avižos, miežiai, sorgai, rugiai, kukurūzai, kviečiai, ryžiai, grybai, jūros dumbliai.

Grūduose, pavyzdžiui, miežiuose ir avižose, yra didžiausia beta gliukanų koncentracija. Be to, šios skaidulos yra kai kurių rūšių bakterijose ir grybuose, įskaitant Saccharomyces cerevisiae, iš kurių gaminamos maistinės mielės, vynas, alus ir kai kurie kepiniai. Tačiau tai nereiškia, kad alkoholiniai gėrimai yra geras beta gliukanų šaltinis.

Apie šalutinį poveikį geriant beta gliukanus nepranešta.

Tepant ant odos: beta gliukanai yra saugūs, kai jie naudojami neilgai. Kai kurių žmonių odą jie gali sudirginti ir (arba) ją gali išberti.

Jei vartojate vaistų, kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelė vaistų ir beta gliukanų sąveika.

1. Vaistai, mažinantys imuninės sistemos aktyvumą (imunosupresantai), sąveikauja su beta gliukanais.

Beta gliukanai gali padidinti imuninės sistemos aktyvumą. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vartojami po organų transplantacijos, mažina imuninės sistemos aktyvumą. Vartojant beta gliukanų kartu su šiais vaistais, gali sumažėti šių vaistų poveikis.

2. Vaistai, vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti (antihipertenziniai vaistai), sąveikauja su beta gliukanais.

Iš avižų gaunami beta gliukanai gali mažinti kraujospūdį. Jų vartojant kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais, kraujospūdis gali būti per žemas. Todėl stebėkite savo kraujospūdį.

Biologiškai aktyvių, saugių ir visų pirma natūralių imuninės sistemos stimuliatorių buvo ieškoma per visą žmonijos istoriją. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, beta gliukanai, yra intensyviai tiriami. Šiuo metu yra daugiau nei 15 000 publikacijų, tačiau paieška tęsiasi.

Beta gliukanas – natūrali augalinės kilmės molekulė, „moduliuojanti“ imuninę sistemą ir suaktyvindama visas organizmo imunines ląsteles: makrofagus, neutrofilus, bazofilus, NK (natūralias žudikes) ląsteles ir kt. Makrofagai atlieka daugybę imuninių funkcijų, leidžiančių organizmui sukurti kuo išsamesnį, veiksmingesnį ir tinkamesnį imuninį atsaką. Nuo organizmo imuninių ląstelių aktyvumo priklauso, kaip gerai imuninė sistema sugauna ir įveikia organizmui svetimus „įsibrovėlius“. Beta gliukanai skatina imunines ląsteles būti pasirengusias „kovoti“.

Paprastai tariant, beta gliukanas yra katalizatorius, dėl kurio imuninė sistema tampa išmanesnė ir sustiprina mūsų organizmo apsaugą. Pirmą kartą susidūrusi su patogenu, imuninė sistema iš pradžių reaguoja greitai ir nespecializuotai, naudodama įgimtą imuninę funkciją. Su šia reakcija susiję simptomai, tokie kaip skausmas ir patinimas, yra organizmo uždegiminės reakcijos rezultatas.

Paskui pristaikančioji imuninės sistemos dalis lėčiau ir specifiškai reaguoja į patogeną. Adaptyvioji imuninė sistema yra imuninės sistemos dalis, turinti ilgalaikę atmintį ir neleidžianti daugeliui patogenų užkrėsti mus daugiau nei vieną kartą.

Imunomoduliuojančios molekulės, kai kurios iš jų gali būti nuryjamos, gali padėti organizmui apsisaugoti nuo patogenų, pritaikydamos įprastą imuninį atsaką, kad jis veiksmingiau reaguotų į aptiktą patogeną.

Iš mielių gaunami tam tikros rūšies beta gliukanai veikia neutrofilų ir makrofagų – įgimtos imuninės sistemos ląstelių – uždegiminį ir antimikrobinį aktyvumą. Yra naujų įrodymų, kad mielių beta gliukanai gali „išmokyti“ organizmo imunines ląsteles veiksmingiau reaguoti į aptiktą patogeną.

Šis organizmo imuninės sistemos mokymas buvo atrastas palyginti neseniai – įgimtosios imuninės ląstelės, veikiamos tam tikrų mikrobų (gyvų ar negyvų), efektyviau reaguoja į būsimas grėsmes. Iš esmės tai reiškia, kad įgimtosios imuninės ląstelės po šio „mokymo“ išsaugo patirties „atmintį“, todėl, susidūrusios su kitu patogenu, jos gali reaguoti greičiau ir veiksmingiau.

Pagrindinis skirtumas tarp įgimtosios imuninės sistemos mokymo ir tradicinės imuninės atminties yra platus „išmoktų“ reakcijų spektras. Tradicinės imuninės atminties atveju imuninė sistema susiduria su patogeniniu organizmu (pvz., tymais) ligos ar skiepijimo metu, o adaptyvioji imuninė sistema gamina kelių rūšių specifines molekules, kad ateityje atpažintų šį patogeną (tymus) ir apsaugotų organizmą nuo infekcijos.

Priešingai, treniruoto imuniteto atveju įgimta imuninė sistema pritaiko savo įgimtą imuninį atsaką prie gyvų ar negyvų mikrobų („treniruoklio“ dirgiklių), kad užtikrintų veiksmingesnį atsaką į patogenus, kurie nėra susiję su „treniruokliu“. Šis bendras poveikis yra labai svarbus imuninei apsaugai, nes yra naudingas siekiant užtikrinti tam tikrą apsaugą nuo patogenų, su kuriais organizmas dar nebuvo susidūręs.

Išmokytas imunitetas, kurį iššaukia pradinis poveikis, pavyzdžiui, mielių beta gliukanas, sustiprina atsaką į vėlesnes infekcijas. Greitesniam šio proceso suaktyvėjimui reikalingos kelios skirtingos imuninių ląstelių funkcijos, įskaitant antimikrobinių molekulių gamybą.

Yra įrodymų, kad mielių beta gliukanas gali būti imuninės sistemos treniravimo paskata. 1 Ref.: De Marco Castro, E., Calder, P. C., & Roche, H. M. (2020). β‐1,3/1,6‐Glucans and Immunity: State of the Art and Future Directions. Molecular Nutrition & Food Research, 65(1), 1901071. doi:10.1002/mnfr.201901071 Be to, kai kurie anksčiau paskelbtų tyrimų, kuriuose buvo tiriamas „Wellmune^®“ veikimo mechanizmas, pastebėjimai atitinka įgimtos imuninės sistemos treniravimo poveikį.

Apibendrinant naudą galima teigti, kad beta gliukanai gali teigiamai veikti imuninę sistemą. Galima beta gliukano nauda imuninei sistemai:

1) imuninio atsako į peršalimo ligas ir gripą stiprinimas (geresnė apsauga nuo peršalimo, gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų);

2) kai kuriais atvejais palengvina sezoninės alergijos simptomus (sumažėja čiaudulys ir nosies užgulimas);

3) intensyvaus fizinio krūvio sukelto uždegimo mažinimas: keliuose tyrimuose beta gliukanai sumažino su fiziniu krūviu susijusį uždegimą.

1. Beta gliukanai yra polisacharidiniai cukrūs, gaunami iš mielių, grybų arba avižų. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir ramina odą.
2. Beta gliukanų tyrimai pradėti septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose skirtinguose žemynuose tuo pačiu metu. Daugiausia JAV ir Europoje, taip pat Azijoje, labiausiai Japonijoje. Beta gliukanų tyrimai Europoje ir Amerikoje buvo grindžiami žiniomis apie zimozano, polisacharidų mišinio, išskirto iš Saccharomyces cerevisiae ląstelių sienelių, imunomoduliacinį poveikį.
3. Azijos medicina turi senas tradicijas vartoti įvairius vaistinius grybus (pvz., šitakius, maitakius, rešius ir kt.). Išsamūs šių grybų biologinio poveikio, ypač priešvėžinio, tyrimai parodė, kad beta gliukanai yra pagrindinė nespecifinės imunomoduliacijos priežastis.
4. Goro Čiharu iš Teikijo universiteto Kavasakyje išskyrė beta gliukaną iš šitakių (Lentinula edodes), kurį pavadino lentinanu.
5. Visi pakankamai išgryninti polisacharidiniai imunomoduliatoriai yra labai mažai nuodingi.
6. Skirtingai nei dauguma kitų natūralių produktų, išgryninti beta gliukanai išlaiko savo biologinį aktyvumą. Tai rodo, kad beta gliukanai veikia ląsteliniu ir molekuliniu lygmeniu.

Glutaminas yra gausiausia ir universaliausia laisvos formos (jau suskaidyta ir lengvai pasisavinama) α-amino rūgštis mūsų organizme. Organizme glutaminas susidaro iš glutamo rūgšties, veikiant fermento glutamino sintezei, kuri sujungia amoniaką. Glutaminas yra svarbi azoto apykaitos sudedamoji dalis. Kaip ir argininas, glutaminas yra biocheminis azoto donoras kitoms aminorūgštims, purinams ir pirimidinams susidaryti. 1 Ref.: https://en.wikipedia.org/wiki/Glutamine Pavyzdžiui, in vitro ir in vivo tyrimai parodė, kad glutaminas yra būtinas audinių vystymuisi ir naujų limfocitų, pagrindinių imuninės sistemos ląstelių, formavimuisi. Glutaminas padeda gaminti citokinus – biochemiškai aktyvias imuninės sistemos tarpusavio ryšio baltymų molekules, kurias imuninės sistemos ląstelės gamina, kad paveiktų kitas imunines ląsteles. Šie citokinai suaktyvina arba moduliuoja įgimtos imuninės sistemos ląsteles (makrofagus, dendritines ląsteles, natūralias ląsteles žudikes) ir epitelio ląsteles. 2 Ref.: Cruzat, V., Macedo Rogero, M., Noel Keane, K., Curi, R., & Newsholme, P. (2018). Glutamine: Metabolism and Immune Function, Supplementation and Clinical Translation. Nutrients, 10(11), 1564. doi:10.3390/nu10111564 Imuninės ląstelės suvartoja glutaminą tiek esant sveikam organizmui, tiek sergant, ir šis suvartojimas yra panašus arba didesnis nei gliukozės.

Glutaminas dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose. Kai kurie iš jų teikia energijos, yra aminorūgščių sintezės pirmtakas, azoto donoras nukleino rūgščių susidarymo procese, padeda sintetinti viduląstelinius baltymus ir palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.^.

3 Ref.: De Oliveira, D. C., da Silva Lima, F., Sartori, T., Santos, A. C. A., Rogero, M. M., & Fock, R. A. (2016). Glutamine metabolism and its effects on immune response: molecular mechanism and gene expression. Nutrire, 41(1). doi:10.1186/s41110-016-0016-8

Glutaminas taip pat yra potencialus N-acetilgliukozamino ir N-acetilgalaktozamino sintezės pirmtakas, kuris gali būti labai svarbus žarnyno mucino (glikoproteino) sintezei, taigi ir pasyvaus barjero, apsaugančio nuo bakterijų invazijos, palaikymui. 4 Ref.: Khan J, Iiboshi Y, Cui L, Wasa M, Sando K, Takagi Y, Okada A. Alanylglutamine-supplemented parenteral nutrition increases luminal mucus gel and decreases permeability in the rat small intestine. JPEN J Parenter Enteral Nutr. 1999;23:24–31.

Paprasčiau tariant, tai yra enterocitų (plonosios žarnos ląstelių) maistas, padedantis gydyti žarnyno uždegimą. Jis puikiai tinka autoimuninėms ligoms, kurios dažnai paūmėja dėl uždegiminių žarnyno ligų. Nustatyta atvejų, kai papildai su glutaminu mažina psoriazę, egzemą ir sąnarių skausmą. Jei atlikus žarnyno mikrobiomo tyrimą nustatomi uždegimo žymenys, gali būti naudinga vartoti glutaminą.

Vaistai, vartojami traukuliams gydyti (antikonvulsantai), sąveikauja su glutaminu.

Kai kuriems žmonėms glutaminas gali padidinti traukulių riziką. Todėl vartojant glutaminą gali sumažėti vaistų, vartojamų nuo traukulių, poveikis.

Geriamas glutaminas yra saugus, jei jo dozė neviršija 40 g per dieną. Šalutinis poveikis paprastai būna lengvas ir gali pasireikšti pilvo pūtimu, pykinimu, galvos svaigimu, rėmeniu ir pilvo skausmu.

Sergant kepenų ligomis, glutaminas gali padidinti smegenų veiklos sutrikimų riziką žmonėms, sergantiems progresuojančiomis kepenų ligomis. Pasitarkite su savo gydytoju, jei sergate kokia nors progresuojančia kepenų liga.

Bipolinis sutrikimas: šia liga sergantiems žmonėms glutaminas gali padidinti manijos ar hipomanijos riziką.

Jautrumas mononatrio glutamatui (MSG): jei esate jautrūs MSG, greičiausiai esate jautrūs ir glutaminui, nes organizme glutaminas virsta glutamatu.

Maistinės medžiagos gali daryti įtaką ir reguliuoti ląstelių medžiagų apykaitą bei ląstelių funkcijas, kurios yra labai svarbios įvairių imuninės sistemos pogrupių aktyvinimui ir veikimui. Viena svarbiausių maistinių medžiagų, užtikrinančių imuninių ląstelių funkciją, yra glutaminas – bene labiausiai pripažintas imuninės sistemos elementas, atliekantis pagrindinį vaidmenį TCA cikle (trikarboksirūgščių ciklas – ląstelių kvėpavimas, apimantis įvairiais chemines reakcijas, kurių metu išsiskiria sukaupta energija), baltymų reakcijose ir antioksidaciniuose procesuose.

Jei kalbame apie imunitetą, negalime nepaminėti žarnyno. Kodėl? Daugelį metų žarnynas buvo tyrinėjamas tik kaip virškinimo, maistinių medžiagų įsisavinimo ir fermentacijos organas. Tačiau dabar žinoma, kad žarnynas yra sudėtingas organas, atliekantis daugybę svarbių fiziologinių funkcijų. Žarnyno gleivinėje yra ne tik sekrecinių, bet ir imuninių bei neuroendokrininių ląstelių absorbuojančių enterocitų (žarnyno gleivinės epitelio ląstelės, kurios daugiausia pasisavina maistines medžiagas). Virškinimo traktą dengiantis vienas epitelio sluoksnis sudaro selektyvų barjerą, neleidžiantį kenksmingoms medžiagoms, pavyzdžiui, toksinams, alergenams ir patogenams, patekti į didįjį kraujotakos traktą. 1 Ref.: De Oliveira, D. C., da Silva Lima, F., Sartori, T., Santos, A. C. A., Rogero, M. M., & Fock, R. A. (2016). Glutamine metabolism and its effects on immune response: molecular mechanism and gene expression. Nutrire, 41(1). doi:10.1186/s41110-016-0016-8

Taip žvelgdami galime suprasti, koks svarbus yra glutamino vaidmuo. Glutaminas yra pagrindinis enterocitų energijos šaltinis. Ląstelėms reikia glutamino kaip azoto donorų, kad ląstelės sparčiai dalytųsi, ir aminorūgščių, purino ir pirimidino dėl jų poveikio karbamoilfosfato sintezei. 2 Ref.: Lobley GE, Hoskin SO, McNeil CJ. Glutamine in animal science and production. J Nutr. 2001;131:2525S–31

Todėl glutaminas paprastai įtraukiamas į „imuninių“ junginių, turinčių biologinį poveikį, sąrašą.

Išvada: glutaminas reikalingas imuninėms ląstelėms ir kaip pirminė žaliava, ir kaip anglies bei azoto donoras nukleotidų pirmtakų sintezei. In vivo tyrimai parodė, kad glutaminas būtinas optimaliam monocitų, limfocitų ir neutrofilų imuninių ląstelių funkcionavimui. Keletas tyrimų su pacientais parodė, kad vartojant glutaminą greičiau gija infekcinės ligos. 3 Ref.: Andrews, F. J., & Griffiths, R. D. (2002). Glutamine: essential for immune nutrition in the critically ill. British Journal of Nutrition, 87(S1), S3. doi:10.1079/bjn2001451

1. Kopūstuose ir burokėliuose yra didelė glutamino koncentracija. Kiti maisto šaltiniai yra žuvis, pupelės ir pieno produktai.
2. Skirtingai nei baltymai ar kreatinas, glutaminas tiesiogiai nepadeda auginti raumenų masės.
3. Jei sporto salėje tenka praleisti daugiau laiko, glutaminas padeda atsigauti nuo raumenų skausmo ir nuovargio, todėl sutrumpėja „atsigavimo“ laikas tarp treniruočių.
4. Pakankamas glutamino kiekis organizme skatina gerą žarnyno gleivinės vientisumą. Tai reiškia, kad žarnynas stipriai ginasi nuo dirgiklių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar aspirinas.
5. L-glutaminą geriausia vartoti maždaug 10–15 minučių prieš valgį tuščiu skrandžiu ir 2–3 kartus per dieną (t. y. prieš 2–3 valgymus per dieną), kad palaikymas būtų tolygus ir nuoseklus.
6. Glutamino nereikėtų vartoti su karštu maistu, pavyzdžiui, kava, arbata, sriuba ar sultiniu. Pagrindinė priežastis – karšta temperatūra gali denatūruoti (panaikinti natūralias savybes) arba pažeisti aminorūgštis.

Vitamino C empirinė formulė yra C₆ P₈ O₆. Tai balti arba šiek tiek gelsvi kristaliniai milteliai, beveik bekvapiai ir labai rūgštaus skonio. Lydymosi temperatūra – 190 Celsijaus laipsnių. Aktyviosios vitamino sudedamosios dalys paprastai suyra verdant maistą, ypač sąveikaujant su metalais, pavyzdžiui, variu. Vitaminas C yra pats nestabiliausias iš visų vandenyje tirpių vitaminų, tačiau jį galima užšaldyti. Lengvai tirpsta vandenyje ir metanolyje, gerai oksiduojasi, ypač esant sunkiųjų metalų jonų (vario, geležies ir kt.). Sąveikaudamas su oro ir šviesa, jis palaipsniui tamsėja. Be deguonies jis gali išlaikyti iki 100 °C temperatūrą. Vitaminas C yra būtinas mitybos elementas, nes organizmas jo nesugeba susintetinti. 1 Ref.: Linster, C. L., & Van Schaftingen, E. (2006). Vitamin C. FEBS Journal, 274(1), 1–22. doi:10.1111/j.1742-4658.2006.05607.x Taigi mūsų organizmas sukūrė veiksmingą prisitaikymo sistemą, kuri palaiko organines vitamino C atsargas ir apsaugo nuo vitamino C trūkumo esant netinkamai mitybai. Su maistu gaunamas vitaminas C redukuotos askorbo rūgšties pavidalu absorbuojamas iš žarnyno audinių per plonąją žarną aktyvaus pernešimo ir pasyvios difuzijos būdu per SVCT 1 ir 2 nešėjus.

Prieš įsisavinant vitaminą C jo nereikia suvirškinti. Geriausiu atveju apie 80–90 % suvartoto vitamino C pasisavinama iš žarnyno. Tačiau vitamino C pasisavinimas atvirkščiai proporcingas suvartojamam kiekiui – suvartojant gana mažai vitamino C, jo pasisavinimo efektyvumas siekia 80–90 %, o, suvartojant daugiau kaip 1 g per parą, šis procentas smarkiai sumažėja. Įprastai su maistu gaunant 30–180 mg per dieną, jo pasisavinimas įprastai yra 70–90 %, o vartojant labai mažas dozes (mažiau nei 20 g) – 98 %. Ir atvirkščiai, suvartojant daugiau nei 1 d., organizmas gali jo pasisavinti mažiau nei 50 %. Visas procesas vyksta labai greitai – organizmas pasisavina tai, ko jam reikia, maždaug per dvi valandas, o per tris–keturias valandas nepasisavintas likutis pašalinamas iš kraujotakos. Tai dar greičiau vyksta žmonėms, kurie vartoja alkoholį ar rūko, taip pat esant stresui. Vitamino C poreikį organizme gali padidinti ir daugelis kitų medžiagų bei aplinkybių: karščiavimas, virusinės ligos, antibiotikai, kortizonas, aspirinas ir kiti skausmą malšinantys vaistai, toksinų (pvz., naftos produktų, anglies monoksido) ir sunkiųjų metalų (pvz., kadmio, švino, gyvsidabrio) poveikis.

Faktiškai vitamino C koncentracija baltuosiuose kraujo kūneliuose gali pasiekti net 80 % vitamino C koncentracijos plazmoje. Tačiau organizmas turi ribotas vitamino C saugojimo galimybes. Dažniausiai jis kaupiamas antinksčiuose (apie 30 mg), hipofizėje, smegenyse, akyse, kiaušidėse ir sėklidėse. Vitamino C taip pat yra kepenyse, blužnyje, širdyje, inkstuose, plaučiuose, kasoje ir raumenyse, nors ir mažesniais kiekiais. Vitamino C koncentracija plazmoje didėja didėjant suvartojamam kiekiui, tačiau tik iki tam tikros ribos. Bet kokia 500 mg ar didesnė dozė įprastai pašalinama iš organizmo. Nepasisavintas vitaminas C pašalinamas iš organizmo arba pirmiausia paverčiamas dehidroaskorbo rūgštimi. Ši oksidacija dažniausiai vyksta kepenyse ir inkstuose.

Farmakokinetiniai eksperimentai parodė, kad vitamino C koncentraciją plazmoje kontroliuoja trys pagrindiniai mechanizmai: pasisavinimas žarnyne, pernešimas audiniuose ir reabsorbcija inkstuose. 100 % pasisavinimo efektyvumas pastebimas vienu kartu išgeriant iki 200 mg vitamino C. Kai askorbo rūgšties kiekis plazmoje pasiekia prisisotinimo lygį, vitamino C perteklius daugiausia išsiskiria su šlapimu. 

Pirmieji vitamino C trūkumo simptomai yra silpnumas ir nuovargis, raumenų ir sąnarių skausmas, greitas mėlynių atsiradimas ir bėrimas mažomis rausvai melsvomis dėmelėmis. Taip pat yra šie simptomai: sausa oda, patinusios ir pakitusios spalvos dantenos, dantenų kraujavimas, žaizdų gijimas, dažnas peršalimas, dantų netekimas ir svorio kritimas.

2013 m. Europos mitybos mokslinis komitetas pranešė, kad vidutinis vitamino C poreikis sveikam organizmui yra 90 mg per dieną vyrams ir 80 mg per dieną moterims. Optimalus kiekis daugeliui žmonių yra apie 110 mg per dieną vyrams ir 95 mg per dieną moterims. Ekspertų grupės nuomone, šie kiekiai buvo pakankami, kad būtų subalansuotas vitamino C medžiagų apykaitos praradimas ir palaikoma maždaug 50 µmol/l askorbato koncentracija plazmoje.

Rekomenduojama dozė rūkantiesiems yra 35 mg per parą didesnė nei nerūkantiesiems, nes ​jie patiria didesnį oksidacinį stresą, kurį sukelia cigarečių dūmų toksinai, ir jų kraujyje paprastai būna mažiau vitamino C.

Nuoroda https://ods.od.nih.gov/factsheets/VitaminC-HealthProfessional/

Šiuo metu rekomenduojama vengti didesnių nei 2 g vitamino C dozių per dieną, kad būtų išvengta šalutinio poveikio (pilvo pūtimo ir osmosinio viduriavimo). Nors manoma, kad per didelis askorbo rūgšties kiekis gali sukelti nemažai problemų (pavyzdžiui, apsigimimų, vėžio, aterosklerozės, padidėjusio oksidacinio streso, inkstų akmenligės riziką), nė vienas iš šių neigiamų poveikių sveikatai nėra patvirtintas ir nėra patikimų tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau yra mokslinių įrodymų, kad didelis vitamino C kiekis (iki 10 g per dieną suaugusiesiems) yra kenksmingas arba žalingas sveikatai. Šalutinis poveikis virškinimo traktui paprastai nėra sunkus ir greitai dingsta, sumažinus vitamino C dozes. Dažniausi vitamino C perdozavimo simptomai yra viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmai ir kiti virškinimo trakto sutrikimai.

Kai kurie vaistai gali sumažinti vitamino C kiekį organizme (geriamieji kontraceptikai, didelės aspirino dozės). Kartu vartojant vitamino C, vitamino E, beta karoteno ir seleno, gali sumažėti cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų ir niacino veiksmingumas. Vitaminas C taip pat sąveikauja su aliuminiu, kurio yra daugumoje antacidinių vaistų, todėl juos reikia vartoti su pertraukomis. Be to, yra duomenų, kad askorbo rūgštis gali mažinti kai kurių vaistų nuo vėžio ir AIDS veiksmingumą.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, o jo vartojimas infekcijų profilaktikai ir (arba) gydymui jau beveik šimtmetį kelia didelį gydytojų ir mokslininkų susidomėjimą. Gerai žinoma, kad dėl vitamino C trūkumo padidėja jautrumas infekcijoms 1 Ref.:Hemilä, H. (2017). Vitamin C and Infections. Nutrients, 9(4), 339. doi:10.3390/nu9040339 .

XX a. septintajame dešimtmetyje Linusas Paulingas (Linus Pauling) pasiūlė, kad vitaminu C galima sėkmingai gydyti peršalimo ligas ir (arba) nuo jų apsisaugoti 2 Ref.:Pauling L. The significance of the evidence about ascorbic acid and the common cold. Proc Natl Acad Sci U S A 1971;68:2678-81. . Vėlesnių kontroliuojamų tyrimų rezultatai buvo prieštaringi, todėl kilo painiavos ir ginčų, nors visuomenės susidomėjimas šia tema išlieka didelis.

Viename tyrime 3 Ref.:Douglas RM, Hemilä H, Chalker E, Treacy B. Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database Syst Rev 2007;(3):CD000980 buvo atlikti placebu kontroliuojami tyrimai, kurių metu buvo vartojama po 200 mg vitamino C per dieną profilaktiškai arba prasidėjus peršalimo simptomams. Profilaktinis vitamino C vartojimas nesumažino bendros peršalimo ligų rizikos. Tačiau tyrimuose, kuriuose dalyvavo maratonininkai, slidininkai ir kareiviai, kuriems tenka ekstremaliai sportuoti ir (arba) dirbti šaltoje aplinkoje, profilaktiškai vartojant nuo 250 mg iki 1 g vitamino C per dieną, peršalimo ligų atvejų sumažėjo 50 %. Bendroje populiacijoje profilaktinis gydymas vitaminu C šiek tiek sutrumpino peršalimo ligų trukmę – 8 % suaugusiesiems ir 14 % vaikams. Kai vitaminas C buvo vartojamas prasidėjus peršalimo simptomams, jis neturėjo įtakos peršalimo trukmei ar sunkumui.

Tačiau apskritai įrodyta, kad vitaminas C dėl savo antioksidacinių savybių ir vaidmens kolageno sintezėje, kuris reikalingas epitelio barjerams stabilizuoti, reguliuoja imuninę sistemą. Vitaminas C taip pat svarbus fagocitinei funkcijai ir turi imunostimuliuojantį poveikį limfocitams. Vitamino C koncentracija leukocituose yra labai didelė, jis ir greitai suvartojamas infekcijų metu. Iš tikrųjų jis apibrėžiamas kaip leukocitų funkcija, ypač neutrofilų ir monocitų judėjimą, stimuliuojanti medžiaga. Didelis vitamino C kiekis neutrofiluose reikalingas tam, kad panaikintų labai didelį oksidacinį stresą, kuris apima ląstelių DNR ir ląstelių kūnų pažeidimus. Šiuos pažeidimus sukelia molekulės, vadinamos reaktyviosiomis deguonies formomis (ROS), dar vadinamos laisvaisiais radikalais. Antioksidantų pusiausvyra yra svarbus imuninės sistemos funkciją lemiantis veiksnys, o imuninės ląstelės labai jautriai reaguoja į šios pusiausvyros pokyčius 4 Ref.:Maggini, S., Wenzlaff, S., & Hornig, D. (2010). Essential Role of Vitamin C and Zinc in Child Immunity and Health. Journal of International Medical Research, 38(2), 386–414. doi:10.1177/147323001003800203 .

Vitaminas C taip pat turi gerą sinergiją su imunitetą stiprinančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, beta gliukanais. Stiprus imunostimuliuojantis beta gliukanų poveikis yra gerai žinomas, o naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios papildomos biologiškai aktyvios molekulės kartu su gliukanais pasižymi sinergetiniu poveikiu. Pirma, keli moksliniai tyrimai patvirtino teigiamą gliukano vartojimo kartu su vitaminu C poveikį 5 Ref.:Vaclav Vetvicka, Jana Vetvickova; Combination of glucan, resveratrol and vitamin C demonstrates strong anti-tumor potential Anticancer Res. 2012 Jan;32(1):81-7. . Pagrindinė sinergetinio vitamino C poveikio priežastis gali būti ta, kad vitaminas C skatina tokio paties tipo imunines reakcijas kaip ir gliukanas.

Todėl galima daryti išvadą, kad vitaminas C yra būtinas antioksidantas ir atlieka svarbų kofaktoriaus (padeda katalizuoti biochemines reakcijas) ir įvairių imuninių procesų moduliatoriaus vaidmenį 6 Ref.:Milani, G. P., Macchi, M., & Guz-Mark, A. (2021). Vitamin C in the Treatment of COVID-19. Nutrients, 13(4), 1172. doi:10.3390/nu13041172 .

1. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gydytojas Frederikas Kleneris, naudodamas vitamino C terapiją, išgydė vėjaraupius, stabligę, kiaulytę, tymus ir poliomielitą.
2. Vitaminas C puikiai atkuria kolageną. Jis padeda odai atrodyti geriau ir mažina kaulų skausmus.
3. Skorbutas buvo liga, su kuria teko susidurti daugumai jūrininkų. Ilgą laiką niekas nežinojo, kaip gydyti šią ligą. Apie 1747 m. įvyko proveržis. Gydytojui pavyko citrusiniais vaisiais išgydyti 12 sergančių jūreivių. Tai buvo vienintelis veiksmingas gydymo būdas, dėl kurio jūrininkai gavo „rūgščiojo“ pravardę. Taip, siekiant apsisaugoti nuo ligos, per kelionę jie čiulpė žaliąsias citrinas.
4. Vitaminas C yra būtinas tinkamai riebalų apykaitai. Iš esmės jis leidžia organizmui naudoti riebalus kaip kurą. Taip pat įrodyta, kad vitaminas C padeda mažinti apetitą.
5. Naudojant vitaminą C, tirpią kavą ir sodą, išryškinti nespalvotus nuotraukas.
6. Žmonės, primatai ir jūrų kiaulytės yra vieninteliai žinduoliai, kurių organizmas pats negali pasigaminti vitamino C.

Juodasis šeivamedis (Sambucus nigra L.) yra viena iš daugelio šeivamedžių rūšių. Juodasis šeivamedis yra iki 6 m aukščio medis arba krūmas. Jų žiedai kreminės baltos spalvos skydo formos žiedynuose, juodai violetiniai kauliukai su trimis erškėtrožėmis. Žydi birželio ir liepos mėnesiais. Lapai priešiniai, neporiniai kuokštuoti, iš 3, 5 arba 7 lapelių. Natūralus paplitimo arealas – Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai. 1 Ref.: https://en.wikipedia.org/wiki/Sambucus_nigra

Šeivamedžio uogose yra daug farmakologiškai aktyvių cheminių medžiagų, įskaitant antocianinus (daugiausia cianidino 3-gliukozido ir cianidino 3-sambubiosido), kurie stiprina imuninę sistemą ir pasižymi antivirusiniu poveikiu. 2 Ref.: Hawkins, J., Baker, C., Cherry, L., & Dunne, E. (2019). Black elderberry (Sambucus nigra) supplementation effectively treats upper respiratory symptoms: A meta-analysis of randomized, controlled clinical trials. Complementary Therapies in Medicine, 42, 361–365. doi:10.1016/j.ctim.2018.12.004 Geriant šeivamedžio uogų, šių antocianinų kiekis nustatytas kraujo plazmoje.

Kitos sudedamosios dalys – vitaminai ir mineralai nedideliais kiekiais ir angliavandeniai, pavyzdžiui, pektinas ir iki 7,5 % gliukozės ir fruktozės.

Be jau minėtų biologiškai aktyvių sudedamųjų dalių, šeivamedis taip pat turi įvairių (poli)fenolinių ir terpenoidinių junginių. Polifenoliai, žinomi dėl savo gebėjimo neutralizuoti laisvųjų radikalų aktyvumą, kartu su antocianinais yra svarbiausios biologiškai aktyvių junginių grupės, kurių šeivamedžio uogose yra palyginti didelė koncentracija.

Tačiau naujausi tyrimai 3 Ref.: Liu D, He XQ, Wu DT, Li HB, Feng YB, Zou L, Gan RY. Elderberry (Sambucus nigra L.): Bioactive Compounds, Health Functions, and Applications. J Agric Food Chem. 2022 Apr 13;70(14):4202-4220. doi: 10.1021/acs.jafc.2c00010. Epub 2022 Mar 29. PMID: 35348337 atskleidė, kad kai kurie maisto apdorojimo metodai gali turėti įtakos bioaktyviųjų junginių kiekiui šeivamedžio uogose, o cheminė sudėtis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vietovės, nokimo stadijos ir klimato sąlygų. 4 Ref.: Młynarczyk K, Walkowiak-Tomczak D, Łysiak GP. Bioactive properties of Sambucus nigra L. as a functional ingredient for food and pharmaceutical industry. J Funct Foods. 2018 Jan;40:377-390. doi: 10.1016/j.jff.2017.11.025. Epub 2017 Dec 22. PMID: 32362939; PMCID: PMC7185606 Pavyzdžiui, sulčių, kurios dažnai naudojamos ir maisto papildams, ir sirupams gaminti, gamybos metodas turi įtakos bioaktyviųjų junginių kiekiui. Šeivamedžio uogų sultyse, apdorotose fermentiniu būdu (pektinolize), buvo nustatytas mažesnis daugelio tirtų fenolinių junginių kiekis, palyginti su sultimis, pagamintomis be fermentinio apdorojimo. Todėl renkantis papildus su šeivamedžio uogų sultimis ar ekstraktu reikėtų atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų (polifenolių ir antocianinų) standartizaciją. Šeivamedžio uogos pasižymi įvairiomis in vitro ir in vivo gydomosiomis savybėmis, įskaitant antioksidacinį, uždegimą slopinantį, priešvėžinį, priešgripinį, antimikrobinį, antidiabetinį, širdies ir kraujagyslių sistemą saugantį ir neuroprotekcinį poveikį 3 Ref.: Liu D, He XQ, Wu DT, Li HB, Feng YB, Zou L, Gan RY. Elderberry (Sambucus nigra L.): Bioactive Compounds, Health Functions, and Applications. J Agric Food Chem. 2022 Apr 13;70(14):4202-4220. doi: 10.1021/acs.jafc.2c00010. Epub 2022 Mar 29. PMID: 35348337 ^. Tačiau šeivamedžio uogos daugiausia vartojamos su peršalimu susijusiems bendriesiems simptomams: karščiavimui, kosuliui, užsikimšusiai nosiai, slogai ir gripui gydyti, taip pat profilaktiškai imuninei sistemai stiprinti. 4 Ref.: Młynarczyk K, Walkowiak-Tomczak D, Łysiak GP. Bioactive properties of Sambucus nigra L. as a functional ingredient for food and pharmaceutical industry. J Funct Foods. 2018 Jan;40:377-390. doi: 10.1016/j.jff.2017.11.025. Epub 2017 Dec 22. PMID: 32362939; PMCID: PMC7185606 ^.

Šeivamedžio žievelėje, neprinokusiose uogose ir sėklose yra nedidelis kiekis medžiagų, vadinamų lektinais, kurių perteklius gali sukelti skrandžio sutrikimų. 1 Ref.: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/final-assessment-report-sambucus-nigra-l-fructus_en.pdf Be to, šeivamedžio uogose yra medžiagų, vadinamų cianogeniniais glikozidais, iš kurių kai kuriais atvejais gali išsiskirti cianidas. Tai toksinas, kurio taip pat randama abrikosų sėklose ir migdoluose 2 Ref.: Ulbricht C, Basch E, Cheung L, Goldberg H, Hammerness P, Isaac R, Khalsa KP, Romm A, Rychlik I, Varghese M, Weissner W, Windsor RC, Wortley J. An evidence-based systematic review of elderberry and elderflower (Sambucus nigra) by the Natural Standard Research Collaboration. J Diet Suppl. 2014 Mar;11(1):80-120. doi: 10.3109/19390211.2013.859852. Epub 2014 Jan 10. PMID: 24409980 . Tačiau jo kiekis nėra didelis – 3 % apskaičiuotos mirtinos dozės 60 kg sveriančiam žmogui, tiksliau 3 mg 100 g šviežių uogų ir 3–17 mg 100 g šviežių lapų.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad komerciniuose preparatuose ir virtose uogose cianido nėra. Nevirtų uogų, lapų, žievės ar šeivamedžio šaknų valgymo simptomai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Šeivamedžio uogų sunkios, rimtos ar vidutinio sunkumo sąveikos su vaistais nėra žinoma. Nevartokite preparatų, kurių sudėtyje yra šeivamedžio uogų, jei pasireiškė alerginė reakcija.

Įrodyta, kad juodojo šeivamedžio uogų ekstraktai ir žiedų užpilai padeda sumažinti gripo sunkumą ir trukmę. 1 Ref.: Porter RS, Bode RF. A Review of the Antiviral Properties of Black Elder (Sambucus nigra L.) Products. Phytother Res. 2017 Apr;31(4):533-554. doi: 10.1002/ptr.5782. Epub 2017 Feb 15. PMID: 28198157  Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 312 lėktuvais keliaujančių asmenų, tris kartus per dieną vartojančių kapsules su 300 mg šeivamedžio uogų ekstrakto, nustatyta, kad susirgusieji gripu sirgo trumpiau ir jų ligos simptomai buvo ne tokie sunkūs. 2 Ref.: Tiralongo E, Wee SS, Lea RA. Elderberry Supplementation Reduces Cold Duration and Symptoms in Air-Travellers: A Randomized, Double-Blind Placebo-Controlled Clinical Trial. Nutrients. 2016 Mar 24;8(4):182. doi: 10.3390/nu8040182. PMID: 27023596; PMCID: PMC4848651

Tyrimai 3 Ref.: Chatterjee A, Yasmin T, Bagchi D, Stohs SJ. Inhibition of Helicobacter pylori in vitro by various berry extracts, with enhanced susceptibility to clarithromycin. Mol Cell Biochem. 2004 Oct;265(1-2):19-26. doi: 10.1023/b:mcbi.0000044310.92444.ec. PMID: 15543930 4 Ref.: Krawitz C, Mraheil MA, Stein M, Imirzalioglu C, Domann E, Pleschka S, Hain T. Inhibitory activity of a standardized elderberry liquid extract against clinically-relevant human respiratory bacterial pathogens and influenza A and B viruses. BMC Complement Altern Med. 2011 Feb 25;11:16. doi: 10.1186/1472-6882-11-16. PMID: 21352539; PMCID: PMC3056848 parodė, kad šeivamedžio uogos veiksmingai veikia įvairius ligų sukėlėjus, pavyzdžiui, Helicobacter pylori (gali sukelti skrandžio opas, pilvo skausmą, pykinimą), Streptococcus pyogenes (dažniausia ryklės uždegimo priežastis), C ir G grupės streptokokus, Branhamella catarrhalis (gali sukelti žmogaus kvėpavimo sistemos, vidurinės ausies, akių, centrinės nervų sistemos ir sąnarių infekcijas) ir Haemophilus influenza (gali sukelti pneumoniją, otitą, sinusitą, laringotracheitą, bronchitą).

Tiriant 5 Ref.: Waknine-Grinberg, J., El-On, J., Barak, V., Barenholz, Y., & Golenser, J. (2009). The Immunomodulatory Effect of Sambucol on Leishmanial and Malarial Infections. Planta Medica, 75(06), 581–586. doi:10.1055/s-0029-1185357  standartizuoto šeivamedžio ekstrakto imunomoduojamąjį poveikį leišmaniozės ir maliarijos infekcijoms gydyti, nustatyta, kad sulėtėjo ligos progresavimas.

Juodajame šeivamedyje yra daug biologiškai aktyvių sudedamųjų medžiagų, kurios naudingos bendrai sveikatai ir yra susijusios su įvairių sveikatos sutrikimų gydymu, todėl jis yra perspektyvus gripo ir kitų virusų bei nevirusinių ligų sukėlėjų mažos rizikos vaistas, o galbūt ir ūmių virusinių infekcijų profilaktikos priemonė. 1 Ref.: Porter RS, Bode RF. A Review of the Antiviral Properties of Black Elder (Sambucus nigra L.) Products. Phytother Res. 2017 Apr;31(4):533-554. doi: 10.1002/ptr.5782. Epub 2017 Feb 15. PMID: 28198157

1. Kadaise šeivamedis buvo laikomas šventu medžiu, nes saugojo nuo daugelio pavojų ir nelaimių – gaisrų, piktų žmonių, net plėšikų ir, žinoma, daugelio ligų bei epidemijų.
2. Šeivamedžio žiedai subręsta po 3–4 metų. Šeivamedžio uogos netinka skinti mechaniškai, nes jas sunku atskirti nuo stiebų, tačiau kai kuriose šalyse jos skinamos naudojant kitiems uoginiams augalams skirtas ir šeivamedžiui pritaikytas technologijas.
3. Šeivamedžio istorija siekia 400 m. pr. m. e., kai Hipokratas, „medicinos tėvas“, pavadino šį medį savo „vaistinėle“.
4. Šeivamedžio žiedai, vaisiai ir lapai yra puikus antioksidantų šaltinis. Pavyzdžiui, vienas iš uogose esančių antocianinų turi 3,5 karto didesnį antioksidacinį pajėgumą nei vitaminas E.
5. Šie vaistai gali sumažinti folio rūgšties kiekį kraujyje. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis siejamas su aukštu kraujospūdžiu ir neigiamu poveikiu širdies sveikatai.