Gama aminosviesto rūgštis (GABA) buvo atrasta 1950 m. Ji yra natūraliai smegenų gaminama aminorūgštis. GABA veikia kaip neurotransmiteris, leidžiantis smegenų ląstelėms bendrauti. Pagrindinis GABA vaidmuo mūsų organizme yra smegenų ir centrinės nervų sistemos (CNS) neuronų aktyvumo sumažinimas, kuris savo ruožtu įvairiapusiškai veikia ir kūną, ir protą, taip pat padeda atsipalaiduoti, mažina stresą, ramina, subalansuoja nuotaiką, malšina skausmą, gerina miegą.

Aminorūgščių neurotransmiteriai yra labai svarbūs CNS funkcijai; jie veikia greitai, sukeldami atsaką per milisekundes, todėl ši medžiaga atlieka svarbų vaidmenį smegenų veikloje ir neurologinėse ligose. 

Tam tikri metabolitai (medžiagų apykaitos produktai), tokie kaip GABA, suvartojami esant stresui, todėl jiems pakeisti reikia papildomų maistinių medžiagų. Kadangi kiekvieno žmogaus maistinių medžiagų poreikis gali skirtis, o šių maistinių medžiagų sunku gauti iš maisto, geresnė alternatyva yra vartoti reikiamas papildomas maistines medžiagas su maistu ir (arba) maisto papildus.

GABA yra sintetinamas audiniuose iš glutamo rūgšties fermento glutamo rūgšties dekarboksilazės (GAD) ir piridoksalio-5-fosfato (P5P) kaip kofaktoriaus.

Už CNS ribų GABA sintetina storojoje žarnoje esanti mikroflora. GABA, kaip pagrindinis slopinamasis neuromediatorius, neutralizuoja pernelyg didelį smegenų sujaudinimą ir gali būti apibūdinamas kaip nervinės grandinės „stabdys“ padidėjusio streso sąlygomis. Kai GABA išsiskiria iš GABA erginių nervų galūnių, ji slopina GABA-A ir GABA-B receptorius.

GABA-A receptoriai reguliuoja smegenų sujaudinimą ir yra atsakingi už tiesioginį GABA sukeltą slopinamąjį poveikį sinapsėms. Kadangi žemas GABA lygis yra susijęs su nerimu, depresija, nemiga ir epilepsija, buvo sukurti vaistai, nukreipti į šiuos GABA receptorius. Anksiolitinį, analgetinį, traukulius slopinantį ir raminamąjį poveikį sukelia daugybė vaistų, alkoholio ir psichoaktyvių vaistų, moduliuodami GABA-A receptorių aktyvumą arba blokuodami GABA reabsorbciją per GABA transporterio (GAT) baltymus.

Be poveikio smegenims, didelės GABA dozės (5–10 g dozėje) veikia endokrininę sistemą, taip pat didina augimo hormono kiekį plazmoje, nors klinikinė šio poveikio reikšmė šiuo metu nėra žinoma.  1 Atsauces: Abdou, A. M., Higashiguchi, S., Horie, K., Kim, M., Hatta, H., & Yokogoshi, H. (2006). Relaxation and immunity enhancement effects of γ-Aminobutyric acid (GABA) administration in humans. BioFactors, 26(3), 201–208. doi:10.1002/biof.5520260305 2 Atsauce: GABA. Natural Medicines monograph 2014. Viewed 10 Oct 2015, https://naturalmedicines.therapeuticresearch.com/

GABA (gama aminosviesto rūgšties) trūkumas

Žmonių su sveikatos problemomis GABA lygis gali būti žemesnis. Štai kai kurios rizikos grupės:

• Ligos, sukeliančios traukulius
• Nerimas
• Lėtinis stresas
• Depresija
• Sunkumai susikaupti ir atminties sutrikimai
• Raumenų ir galvos skausmai
• Nemiga ir kitos miego problemos
• Silpnas GABA aktyvumas taip pat susijęs su piktnaudžiavimu svaiginamosiomis medžiagomis.

Kai kurie žmonės, turintys šių problemų, vartoja GABA papildus, kad geriau kontroliuotų savo simptomus, tačiau GABA taip pat natūraliai randama žaliojoje, juodojoje ir ulongo arbatoje, taip pat fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas ir tempė (fermentuota sojų masė). Kiti maisto produktai, kuriuose yra GABA arba kurie gali pagerinti jos gamybą organizme, yra sveiki grūdai, baltosios pupelės, sojos, lęšiai ir kitos pupelės, riešutai, įskaitant graikinius riešutus, migdolai ir saulėgrąžų sėklos, žuvys, įskaitant krevetes ir plekšnes, citrusiniai vaisiai, pomidorai, uogos, špinatai , brokoliai, bulvės ir kakava. Tačiau šių simptomų priežastys gali būti psichologinės ir fizinės, todėl prieš pradedant gydymą maisto papildais geriau pasitarti su gydytoju. 2 Atsauce: National Library of Medicine, GABA-transaminase deficiency; https://www.healthline.com/health/gamma-aminobutyric-acid#uses https://www.psychologytoday.com/us/blog/sleep-newzzz/201901/3-amazing-benefits-gaba

GABA vartoti tokiomis dozėmis, kurios yra maiste, greičiausiai yra saugu. Gali būti, kad saugu vartoti didesnėmis dozėmis kaip vaistą. Yra duomenų apie dozes iki 1,5 gramo per dieną vieno mėnesio kursui.

1) Nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

2) GABA gali sumažinti kraujospūdį tiems, kurių kraujospūdis įprastai yra aukštas. Jei kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais vartojate GABA, Jūsų kraujospūdis gali sumažėti per daug.

3) Pacientai, vartojantys sintetinius GABA antagonistų vaistus ar vaistažoles, kurios sąveikauja su GABAergine sistema (pvz., valerijonu, jonažole), turėtų būti atsargūs.

Jei reikalingas papildomas raminamasis (atpalaiduojamasis) poveikis, GABA papildus pradėkite vartoti palaipsniui ir nedidelėmis dozėmis.

GABA antagonistai: Baclofen, Zolpidem, Progabide, AZD 3355, Tramiprosate, Gaboxadol, Adiplofen, Arbaclofen Placarbil, Lesogaberan, Muscimol, Phenibut, Zaleplon ir kt.

4) Skirtingai nuo sintetinių GABA antagonistų vaistų, natūralus GABA beveik neturi šalutinio poveikio.

Galimas šalutinis poveikis

Sveiki žmonės įprastai gerai toleruoja geriamuosius GABA maisto papildus. Kai kuriems gali pasireikšti nemalonūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip:

• Virškinimo sutrikimai. 
• Pykinimas.
• Sumažėjęs apetitas.
• Vidurių užkietėjimas. 
• Degimo pojūtis gerklėje. 
• Mieguistumas ir nuovargis. 
• Raumenų silpnumas. 
• Dusulys vartojant labai dideles dozes

Atsauce Atsauce:https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-464/gamma-aminobutyric-acid-gaba https://go.drugbank.com/categories/DBCAT000427 https://www.fxmedicine.com.au/blog-post/gamma-aminobutyric-acid-gaba-monograph

Daugiau nei 300 milijonų žmonių kamuoja didysis depresinis sutrikimas (DDS). Dėl riboto DDS gydymo prieinamumo ir veiksmingumo jis tapo viena iš pagrindinių neįgalumo priežasčių pasaulyje. Nepaisant ilgalaikių pastangų nustatyti depresijos kilmę ir vystymosi eigą, neurobiologiniai veiksniai, lemiantys ją, vis dar nėra aiškiai suprantami. Santykinai maža tikimybė (apie 37 %) ją paveldėti, nežinomybė, kaip reikšmingai paveikti depresijos riziką, įvairios depresijos rizikos priežastys, depresijos nevienalytiškumas tik apsunkina genetinio jautrumo veiksnių nustatymą. 

Aplinkos veiksniai, tokie kaip traumos ir stresas, padidina depresijos riziką, nes keičia smegenų struktūrą, chemiją ir funkcijas. Lėtinis socialinių, psichologinių ar fizinių streso veiksnių poveikis sukuria aplinką tyrimams, leidžiantiems suprasti, kaip smegenys aplinkos stresą paverčia depresija.

Depresijos ir su stresu susijusių sutrikimų patofiziologijos ir gydymo mechanizmai tebėra menkai suprantami, tačiau tyrimai su depresija sergančiais pacientais ir graužikais davė daug žadančių rezultatų. Šie tyrimai rodo, kad depresija ir lėtinis stresas gali sukelti neuronų atrofiją smegenų žievėje ir limbiniuose smegenų regionuose, susijusiuose su depresija, o smegenų vaizdavimo tyrimai rodo neuroninių tinklų jungčių ir smegenų funkcijų pokyčius. Šių pokyčių neurobiologinio pagrindo tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas sužadinantiems glutamato neuronams ir slopinamiesiems GABA interneuronams. Centrinės gama aminosviesto rūgšties sistemos disfunkcija jau seniai siejama su nerimo sutrikimais. Nors, palyginti su glutamatu, GABA neuronai sudaro mažiausią viso neuronų skaičiaus dalį (15–20 %), slopinančios neurotransmisijos ir sužadinimo perdavimo pusiausvyra yra būtina normaliai smegenų veiklai.

Atsižvelgiant į pasikeitusio glutamato ir funkcinio ryšio įrodymus, nenuostabu, kad taip pat yra įrodymų, kad sutrikusi GABA neurotransmisija prisideda prie neurologinio DDS vaizdo.

Trumpai tariant, depresija dažnai siejama su GABAerginės funkcijos sumažėjimu, o įvairios antidepresantų (AD) manipuliacijos, atrodo, ją padidina; yra prielaida, kad GABA funkcija yra paveldėtas biologinis polinkis į depresiją; teigiami GABA-A receptorių moduliatoriai gali turėti AD poveikį, o neigiami GABA-A moduliatoriai dažnai sukelia depresiją. Sukaupta daug įrodymų, patvirtinančių, kad GABAerginiai anksiolitiniai vaistai iš tikrųjų pacientams sukelia AD poveikį.

Viską apibendrinus, atrodo tikėtina, kad GABAerginiai mechanizmai sutapo nerimo ir depresijos atveju, nes: 

1. jie turi bendrų neurocheminių mechanizmų;
2. panašios smegenų struktūros, dalyvaujančios reguliuojant nerimą ir depresiją; 
3. bendra genetinė nerimo ir depresijos kilmė; 
4. sutampantis arba koreliuojantis neuropsichofarmakologinis vaistų poveikis.

Keletas tyrimų parodė tiesioginį ryšį tarp didelio depresinio sutrikimo ir smarkiai sumažėjusios GABA koncentracijos smegenyse. Tai nereiškia, kad GABA trūkumas sukelia depresiją, o veikiau tai, kad jis vaidina svarbų vaidmenį gydant bendrą depresiją, PMS, ADHD, bipolinį sutrikimą, paniką, baimę, psichikos blokus, nerimą. Gydytojai tokiais atvejais dažnai skiria benzodiazepinus, tačiau didžiausias jų vartojimo trūkumas daugiausia susijęs su galimu priklausomybės išsivystymu. GABA papildai nesukelia priklausomybės ir yra viena iš maistinių medžiagų, kurios gali būti naudojamos norint atsikratyti benzodiazepinų.

Optimali GABA dozė priklauso nuo poreikio ir asmens. Įprasta suaugusiųjų nerimą mažinanti dozė yra 500–5000 mg per parą, padalyta į kelias dozes.  1 Atsauce: Ronald S. Duman, Gerard Sanacora and John H. Krystal; Department of Psychiatry, Yale University School of Medicine;  Altered Connectivity in Depression: GABA and Glutamate Neurotransmitter Deficit and Reversal by Novel Treatments; DOI:https://doi.org/10.1016/j.neuron.2019.03.013 2 Atsauce: Kalueff, A. V., & Nutt, D. J. (2007). Role of GABA in anxiety and depression. Depression and Anxiety, 24(7), 495–517. doi:10.1002/da.20262 3 Atsauce: Dr. Zoltan P. Rona, M.D., M.Sc. Defuse Stress and Calm Nerves Naturally

1. Manoma, kad alkoholis imituoja GABA poveikį smegenims, prisijungdamas prie GABA receptorių ir slopindamas neuronų signalus.
2. GABA dalyvauja ne tik GABAerginiuose mechanizmuose, bet ir kituose periferiniuose audiniuose, įskaitant žarnyną, skrandį, kiaušintakius, gimdą, kiaušides, sėklides, inkstus, šlapimo pūslę, plaučius ir kepenis, nors šios medžiagos koncentracija yra daug mažesnė nei neuronuose.
3. GABA pirmą kartą buvo susintetinta 1883 m. ir iš pradžių buvo žinoma tik kaip augalų ir mikrobų medžiagų apykaitos produktas.
4. GABA yra ir augaluose. Tai yra dažniausiai aptinkama aminorūgštis pomidorų apoplastuose. Įrodymai rodo, kad ji yra labai svarbi augalų ląstelių signalų ryšiams.
5. GABA arbata – tai specialiai aplinkoje be deguonies fermentuoti arbatos lapai, kuriuose susikaupė GABA. Ši technologija atsirado Japonijoje.

L-teaninas (γ-glutamiletilamidas) yra L-glutamo rūgšties forma, aminorūgštis, kurios galima rasti arbatos lapuose(Camellia sinensis L.). L-teaninas yra panašios cheminės struktūros kaip glutamatas (neurotransmiteris, susijęs su daugiau nei 90 % visų žmogaus smegenų sinapsinių jungčių). Patekęs į galvos smegenis, L-teaninas virsta aktyviu neuromediatoriumi, užtikrinančiu tarpląstelinių nervinių impulsų perdavimą ir efektyvų poveikį atsipalaidavimo procese. Kitaip tariant, Jūsų nuotaikai, koncentracijai, miego režimui, apetitui ir budrumui daugiausia įtakos turi įvairūs neurotransmiteriai – endogeninės cheminės medžiagos, sinapsėje perduodančios signalą iš neurono į tam tikrą ląstelę, įskaitant tokius kaip GABA (gama aminosviesto rūgštis), serotoninas ir dopaminas, taip pat smegenų veiklą inhibuojanys (slopinantys) hormonai (kortizolis ir kortikosteronas). Kai patiriate stresą, pakyla kortizolio ir kortikosterono lygis, todėl pablogėja smegenų veikla.1

Kad to būtų išvengta, L-teaninas pagerina neuromediatorių, pvz., GABA, veikimą, todėl sumažėja sužadinančių cheminių medžiagų – kortizolio ir kortikosterono – kiekis smegenyse ir skatinamas atsipalaidavimas. Padidėjęs kortizolio ir kortikosterono kiekis ne tik sukelia nerimą, bet ir veikia kai kurias kitas smegenų funkcijas, pavyzdžiui, erdvinį suvokimą ir atmintį.

Šiuo metu žinomos skirtingų rūšių žmogaus smegenų elektromagnetinės bangos: beta, alfa, teta ir delta. Šioms bangoms būdinga tai, kad jos yra įvairių dažnių ir susijusios su skirtingu poveikiu, pavyzdžiui, teta bangos sukelia mieguistumą, alfa bangos – atpalaiduoja. Smegenų alfa bangos siejamos su atpalaiduojamuoju (relaksacijos) poveikiu. Joms veikiant padidėja kūrybiškumas, pasiekiami geresni rezultatai streso metu, pagerėja mokymosi ir susikaupimo gebėjimai, taip pat sumažėja nerimas. L-teaninas padidina alfa bangų aktyvumą, tai savo ruožtu lemia smegenų veiklos aktyvumą.1; 2 Labiau atsipalaidavus, alfa bangos dominuoja galvos smegenyse. Šioms bangoms mažiau veikiant, kyla stresas, nerimas, kyla grėsmė susirgti. 1 Atsauces: 1) Eschenauer, G. (2006). Pharmacology and therapeutic uses of theanine. American Journal of Health-System Pharmacy, 63(1), 26–30. doi:10.2146/ajhp050148 2) Gomez-Ramirez, M., Kelly, S. P., Montesi, J. L., & Foxe, J. J. (2008). The Effects of l-theanine on Alpha-Band Oscillatory Brain Activity During a Visuo-Spatial Attention Task. Brain Topography, 22(1), 44–51. doi:10.1007/s10548-008-0068-z

L-teanino vartoti paprastai saugu. Vartojant nėra pasireiškęs labai blogas poveikis.

Dažniausias L-teanino vartojimo šalutinis poveikis yra galvos skausmas, pykinimas ir dirglumas.1 Tačiau atrodo, kad pykinimas pirmiausia siejamas su L-teaninu poveikiu vartojant žaliąją arbatą, o ne papildus. Panašiai šalutinis dirglumo poveikis buvo siejamas su kofeino ir L-teanino vartojimu kartu. 1 Atsauce: 1) Giesbrecht T, Rycroft JA, Rowson MJ, De bruin EA. The combination of L-theanine and caffeine improves cognitive performance and increases subjective alertness. Nutr Neurosci. 2010;13(6):283-90.

Jeigu Jūsų įprastas atsakymas į klausimą „Kaip tau sekasi?" yra „Daug įtampos – darbas veja darbą“ arba „Aš nieko nespėju padaryti“, galbūt reikėtų kasdien vartoti L-teaniną, kad sumažėtų streso ir nerimo simptomai.1

L-teaninas turi nerimą mažinantį poveikį, nes slopina smegenų žievės neuronų sužadinimą. Stresas yra natūrali mūsų organizmo reakcija į pavojų. Pavyzdžiui, miške sutikus mešką, suaktyvėtų simpatinė nervų sistema, išsiskirtų hormonai, greičiau plaktų širdis, suprakaituotų rankos, išdžiūtų burna ir t. t. Tačiau simpatinę nervų sistemą galite suaktyvinti ir netyčia, kitaip sakant, „be reikalo“, ir tai galėtų tapti problema.

Geriausiu atveju dėl streso gali atsirasti nemalonių pojūčių, pradėti prakaituoti delnai. Blogiausiu atveju Jūs galite kentėti dėl užsitęsusio streso ir su tuo susijusių fiziologinių reakcijų, pavyzdžiui, dažnesnio širdies plakimo ir aukšto kraujospūdžio arba susilpnėjusio imuniteto.

Studentai yra tie, kas patiria nuolatinį stresą. Stresą lemia didesnis hormono kortikosterono kiekis, smegenų veikla tampa tokia, kokia neturėtų būti. Mokymasis darosi neefektyvus. Tyrime2 įrodyta, kad vartojant L-teaniną pagreitėja paprastos reakcijos laikas, su skaičiavimu susijusios darbinės atminties reakcijos laikas, taip pat padidėja sakinių tikrinimo tikslumas. Rečiau apie savo savijautą sakysite, kad „skauda galvą“, „pavargau“.

Tai parodo, kad sumažindamas hormono kortikosterono kiekį L-teaninas apsaugo pažintinius gebėjimus, neatsiranda sutrikimų, kurių gali atsirasti dėl didelio streso hormono kiekio.

Tyrimų atlikėjai teigė3, kad L-teaninas padeda reguliuoti kraujospūdį, susidarius stresinių situacijų kraujospūdis išlieka nepakitęs.

Jeigu Jūs kenčiate nuo streso sukeltos nemigos, L-teaninas turėtų padėti. Tyrinėtojų grupė atliko tyrimą4, siekdama ištirti L-teanino gebėjimą pagerinti miego kokybę. Tyrimas rodo, kad, išgėrus 200 mg L-teanino prieš miegą, pagerėja miego kokybė, sukeliama anksiolizė, ne sedacija. Kadangi L-teaninas nesukelia mieguistumo, gali būti vartojamas bet kuriuo paros metu.

L-teaninas įvairiais atžvilgiais pagerina miego kokybę. Pirma, aminorūgštis padeda žmogui geriau atsipalaiduoti ir mažiau nerimauti. Skatinant atsipalaidavimą ir sumažinus stresą, galima lengviau ir greičiau užmigti. Mažindamas nerimą ir skatindamas atsipalaidavimą, L-teaninas padeda išmiegoti visą normalų miego ciklą, įskaitant giliąją REM fazę, per kurią visapusiškai atsigauna protas ir kūnas. 1 Atsauce: 1) Kimura, K., Ozeki, M., Juneja, L. R., & Ohira, H. (2007). l-Theanine reduces psychological and physiological stress responses. Biological Psychology, 74(1), 39–45. doi:10.1016/j.biopsycho.2006.06.006 2) Haskell, C. F., Kennedy, D. O., Milne, A. L., Wesnes, K. A., & Scholey, A. B. (2008). The effects of l-theanine, caffeine and their combination on cognition and mood. Biological Psychology, 77(2), 113–122. doi:10.1016/j.biopsycho.2007.09.008 3) Rogers, P. J., Smith, J. E., Heatherley, S. V., & Pleydell-Pearce, C. W. (2007). Time for tea: mood, blood pressure and cognitive performance effects of caffeine and theanine administered alone and together. Psychopharmacology, 195(4), 569–577. doi:10.1007/s00213-007-0938-1 4) Rao, T. P., Ozeki, M., & Juneja, L. R. (2015). In Search of a Safe Natural Sleep Aid. Journal of the American College of Nutrition, 34(5), 436–447. doi:10.1080/07315724.2014.926153

L-tirozinas laikomas saugiu, nesvarbu, kad vartojamas didelėmis dozėmis, tačiau prieš vartodami pasitarkite su gydytoju, jei jau vartojate kokių nors vaistų. Gali pasireikšti jo sąveika su įvairiais vaistais, vartojamais skydliaukės sutrikimams pašalinti arba depresijai gydyti.

Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) – dėl tirozino gali labai padidėti kraujospūdis žmonėms, kurie vartoja antidepresantus, vadinamus monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI). Greitas kraujospūdžio padidėjimas, dar vadinamas „hipertenzine krize“, gali sukelti širdies priepuolį arba insultą. Žmonės, vartojantys MAOI, turi vengti maisto produktų ir papildų, kurių sudėtyje yra tirozino. Pavyzdžiui:

Levodopa – tirozino negalima vartoti kartu su levodopa – vaistu Parkinsono ligai gydyti. Levodopa gali trukdyti tirozino absorbcijai.

Papildomas tirozino vartojimas kai kuriais atvejais gali sukelti nemigą, nerimą, širdies plakimą, galvos skausmą, skrandžio veiklos sutrikimą ir rėmenį.

Kadangi tirozinas dalyvauja susidarant skydliaukės hormonams, neturėtumėte jo vartoti, jeigu diagnozuotas skydliaukės sutrikimas, pvz., hipertiroidizmas arba Greivzo liga.

Rekomenduojama tirozino paros norma (RPN), gaunama su maistu – 25 mg vienam kilogramui kūno svorio.1 Žinant, kad žmogus gauna pusę reikalingo aminorūgšties kiekio, tai yra 12,5 mg vienam kilogramui. Taigi, žmogus, kuris sveria 70 kg, per dieną turėtų suvartoti apie 875 mg tirozino, RPN apskaičiuojant pirmiau naudotu būdu. Tirozino randama įvairiuose maisto produktuose (žemės riešutuose, žuvyse, vištienoje, kalakutienoje, sojų pupelėse, kiaušiniuose, varškėje). Taip pat moliūgų sėklose, avižose, kviečiuose, pupelėse, sezamų sėklose, avokaduose ir bananuose. [[1:: Atsauce: George M. Kapalka, in Nutritional and Herbal Therapies for Children and Adolescents, 2010]]

L -tirozinas yra pakeičiama aromatinė aminorūgštis, kuri organizme naudojama kaip žaliava įvairių kitų medžiagų sintezei, pavyzdžiui, skydliaukės hormono tiroksino (T4) (susidaro joduojant tiroziną), pigmento melanino ir kitų tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip katecholaminų – epinefrino (adrenalino), norepinefrino (noradrenalino) ir dopamino. Šios labai svarbios biologiškai aktyvios medžiagos sintetinamos neurone ir išsiskiria sinapsėje; prisijungusios prie kitos ląstelės receptorių, jos perduoda nervinį impulsą iš sinapsės į ląstelę (neurotransmiterį), tai labai susiję su tuo, kokia yra L-tirozino koncentracija organizme.

L-tirozino yra daugelio natūralių baltymų, įskaitant fermentus, sudėtyje. Organizme L-tirozinas sintetinamas iš fenilalanino, veikiant fermentui fenilalanin-4-hidroksilazei.

Kaip tirozinas veikia mūsų organizme? Pirmiausia skydliaukė absorbuoja jodą iš maisto. Kai šios jodo molekulės yra oksiduotos, jos yra pasirengusios prisijungti prie tirozino, esančio tiroglobuline (baltyme, kurį gamina skydliaukė). Susijungę jodas ir tirozinas sukuria skydliaukės hormonų pirmtakus monojodtiroziną (T1) ir dijodtiroziną (T2). Tada T1 ir T2 susijungia, sudaro skydliaukės hormonus trijodtironiną (T3; tiroglobulinas su trimis jodo molekulėmis) ir tiroksiną (T4, tiroglobulinas su keturiomis jodo molekulėmis). T4 ir T3 yra pirminiai skydliaukės hormonai, kurie būtini medžiagų apykaitos procesams visame organizme.

Apibendrinant tirozino vaidmenį organizme, paminėtina, kad tirozinas:

Tirozino trūkumas gali sukelti skydliaukės disfunkciją, pavyzdžiui, hipotirozę, taip pat depresiją arba padidėjusį nervingumą dėl sutrikusios katecholaminų sintezės.

Hipotireozė, arba skydliaukės hormonų sumažėjimas, organizme reiškia, kad skydliaukė gamina nepakankamą kiekį svarbių hormonų, turinčių įtakos visiems medžiagų apykaitos procesams. Dažniausios hipotirozės priežastys – lėtinis autoimuninis tiroiditas, įvairių vaistų vartojimas, spindulinė terapija ir skydliaukės operacijos. Reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės nenoriai savo racionui renkasi jūrų augalus, pavyzdžiui, ruduosius dumblius, taip pat dėl ​​skonio žmonės renkasi druską be jodo – dėl to jodo trūkumas tampa vis dažnesne problema.

Dažniausi hipotirozės simptomai yra nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, odos sausumas, lūžinėjantys plaukai, žmogus atrodo daug vyresnis, nei yra. Moterims dažnai būna nereguliarios menstruacijos, atsiranda kognityvinių sutrikimų, kamuoja depresija.

Taip pat buvo įrodyta, kad žmonių, kuriems pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai, nesvarbu, ar hipertirozė, ar hipotirozė, tirozino kiekis serume labai svyruoja, o hipotirozės (mažo skydliaukės hormonų kiekio) atveju jis paprastai būna mažesnis nei normalus.

Gretinant minėtus faktus su įrodytu faktu, kad vaistų (pvz., kurių sudėtyje esanti veiklioji medžiaga levotiroksinas, sintetinis skydliaukės hormonas, vartojamas skydliaukės ligoms ir sutrikimams gydyti) vartojimas gerina tirozino metabolizmą kepenyse, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti galimybę kasdien vartoti ir skydliaukei skirtus vaistus, ir tiroziną (pasirinkus specialią dietą arba vartojant papildus).

Jeigu nuspręsite kasdien vartoti L-tiroziną, įsidėmėkite, kad dėl efektyvumo jį reikėtų vartoti kartu su kitais skydliaukės veiklą gerinančiais mineralais (cinku ir selenu). Cinkas padeda pagerinti tiroksino (T4) virtimą trijodtironinu (T3) pacientams, kuriems pasireiškia hipotirozė – skydliaukės funkcija yra nepakankama. Selenas padeda sumažinti skydliaukės antikūnų kiekį ir taip pat dalyvauja T4 virstant T3.

Hopkinsas ir Kolas atrado triptofaną 1900 m. pradžioje po to, kai jį išskyrę iš kazeino baltymo, Ellingeris ir Flamandas netrukus nustatė jo molekulinę struktūrą. L-triptofanas (t. y. triptofanas) yra viena iš aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių (aminorūgščių, kurių žmogaus organizmas negali susintetinti ir kurias reikia pasisavinti su maistu). 1 Atsauces: Richard, D. M., Dawes, M. A., Mathias, C. W., Acheson, A., Hill-Kapturczak, N., & Dougherty, D. M. (2009). L-Tryptophan: Basic Metabolic Functions, Behavioral Research and Therapeutic Indications. International Journal of Tryptophan Research, 2, IJTR.S2129. doi:10.4137/ijtr.s2129

Taigi, L-triptofanas yra unikali baltyminė aminorūgštis, kuri turi indolo žiedą. Indolas yra tipinis azoto heterociklinis aromatinis junginys, kuris yra plačiai paplitęs mūsų kasdieniuose produktuose ir gamtoje. Indolo žiedas yra daugelyje alkaloidų, fitohormonų, augalinių žiedų aliejų, pigmentų ir baltymų. Kadangi indolo branduolys turi platų biologinio aktyvumo spektrą, jis yra plačiai naudojamas farmacijos pramonėje.

L-triptofanas, patekęs į skirtingus organizmo audinius ir ląsteles, yra įtraukiamas į baltymų apykaitą ir sintezę ir, priklausomai nuo konkrečių fermentų aktyvumo raiškos audiniuose, gali dalyvauti įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520  

L-triptofanas yra vienintelis periferiniu ir centriniu būdu gaminamo serotonino pirmtakas. 3 Atsauces: Jenkins, T., Nguyen, J., Polglaze, K., & Bertrand, P. (2016). Influence of Tryptophan and Serotonin on Mood and Cognition with a Possible Role of the Gut-Brain Axis. Nutrients, 8(1), 56. doi:10.3390/nu8010056 Serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką ir miegą. O iš serotonino sintetinamas melatoninas. Serotoninas, kaip melatonino „pradinė medžiaga“, padeda reguliuoti miego fazes ir vidinį laikrodį. Įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje. Melatoninas yra biologiškai aktyvi medžiaga, kuri susidaro mūsų smegenyse nakties metu (tamsoje) ir reguliuoja mūsų organizmo bioritmus – miego ir pabudimo ciklą. 2 Atsauces: Palego, L., Betti, L., Rossi, A., & Giannaccini, G. (2016). Tryptophan Biochemistry: Structural, Nutritional, Metabolic, and Medical Aspects in Humans. Journal of Amino Acids, 2016, 1–13. doi:10.1155/2016/8952520 Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais. Daug L-triptofano randama įvairių rūšių sūriuose ir mėsoje.

Maisto papildai, kurių sudėtyje yra L-triptofano, yra saugūs, jei nevartojami ilgą laiką. L-triptofanas gali turėti šalutinį poveikį, pasireiškiantį, pavyzdžiui, mieguistumu, skausmais pilve, vėmimu, viduriavimu, galvos skausmu, neryškiu matymu, svaiguliu, smarkiu širdies plakimu ir kt.

L-triptofanas gali trukdyti daugelio skirtingų vaistų veikimui. Nevartokite L-triptofano, jei vartojate antidepresantus, žinomus kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), MAO inhibitoriai, tricikliai antidepresantai ir netipiniai antidepresantai. Tai gali sukelti gyvybei pavojingą būklę, vadinamą serotonino sindromu. Serotonino sindromo simptomai yra:

• • nepaprastai didelis nerimas
• • smarkus širdies plakimas
• • delyras
• • sunkūs raumenų traukuliai
• • pakilusi temperatūra

Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti L-triptofano papildus.

Jeigu sergate kepenų ciroze, prieš L-triptofano vartojimą pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Visada papasakokite savo gydytojui apie bet kokius maisto papildus, kuriuos vartojate, įskaitant natūralius ir nereceptinius įsigytus maisto papildus. Taip gydytojas galės patikrinti, ar nėra galimo šalutinio poveikio arba sąveikos su kitais vaistais.

Atsauce Atsauce: https://www.webmd.com/vitamins-and-supplements/l-tryptophan-uses-and-risks

L-triptofano pagrindinis vaidmuo organizme yra baltymų sintezės dalis. Kadangi triptofano koncentracija yra mažiausia iš visų organizme randamų aminorūgščių, jis yra santykinai mažiau prieinamas ir manoma, kad jis riboja baltymų sintezės greitį. Triptofanas yra dviejų svarbių medžiagos apykaitos procesų – kinurenino sintezės ir serotonino sintezės – pirmtakas (medžiaga, dalyvaujanti reakcijoje, kurios metu susidaro tikslinė medžiaga – medžiagų apykaitos proceso tarpinės grandies dalis). 1 Atsauce: Sainio EL, Pulkki K, Young SN. L-tryptophan: Biochemical, nutritional and pharmacological agents. Amino Acids. 1996;10:21–47.

Attiecīgi, serotonīns tiek sintezēts no cilvēka organismā neaizvietojamās aminoskābes - L-triptofāna, savukārt, serotonīns regulē noskaņojumu, uzlabo miega kvalitāti un ēstgribu. Būtiski, ka serotonīns piedalās arī dopamīna regulācijā - ja tas trūkst veicina tā izdalīšanos, ja dopamīns ir par daudz - palīdz piebremzēt tā izdalīšanos. Tiek uzskatīts, ka zems serotonīna līmenis ir cieši saistīts ar depresiju, trauksmi, miega traucējumiem, svara pieaugumu un citām veselības problēmām. Ja organismā ir serotonīna deficīts, tad cilvēkam pasliktinās garastāvoklis, pieaug pesimistisks un apātisks noskaņojums, kā rezultātā zūd vēlme kaut ko darīt.

Vairākas laboratorijas ir pierādījušas L-triptofāna pozitīvo efektu uz miega kvalitāti 2 Atsauce: Hartmann, E. (1982). Effects of L-tryptophan on sleepiness and on sleep. Journal of Psychiatric Research, 17(2), 107–113. doi:10.1016/0022-3956(82)90012-7 bei tai, kad triptofanas sutrumpina laiką, per kurį užmiega lengva nemiga sergantys arba ilgai užmiegantys pacientai. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

Nustatyta, kad triptofanas neturi įtakos budrumui kitą dieną. Pacientams, sergantiems vidutiniška arba sunkia nemiga, triptofanas nėra toks efektyvus kaip standartinės miego priemonės.

Taigi galima teigti, kad serotoninas reguliuoja nervų sistemos pusiausvyrą, psichinį stabilumą, nuotaiką bei miegą ir yra melatonino „pradinė medžiaga“. Taip pat įrodyta, kad melatoninas turi lemiamą vaidmenį miego kokybėje.  Tiek melatoninas, tiek serotoninas susidaro iš nepakeičiamos aminorūgšties L-triptofano, kurį mes galime gauti tik su maistu arba maisto papildais.

Tačiau, kai triptofanas gaunamas su maistu, prie jo prisijungia kitos didelės neutralios aminorūgštys, kurios konkuruoja dėl sistemos, pernešančios jas visas į smegenis. Dėl to su maistu vartojamas triptofanas, priešingai nei triptofano papildų pavidalu, nedidina triptofano kiekio smegenyse. Taigi, populiarus mitas, kad stiklinė pieno prieš miegą veikia raminamai, nes jame yra triptofano, yra klaidingas. 3 Atsauce: Simon N. Young:  Is tryptophan a natural hypnotic?; Journal of Psychiatry & Neuroscience; 2003 Mar; 28(2): 160; PMCID: PMC161739

Glutaminas yra gausiausia ir universaliausia laisvos formos (jau suskaidyta ir lengvai pasisavinama) α-amino rūgštis mūsų organizme. Organizme glutaminas susidaro iš glutamo rūgšties, veikiant fermento glutamino sintezei, kuri sujungia amoniaką. Glutaminas yra svarbi azoto apykaitos sudedamoji dalis. Kaip ir argininas, glutaminas yra biocheminis azoto donoras kitoms aminorūgštims, purinams ir pirimidinams susidaryti. 1 Ref.: https://en.wikipedia.org/wiki/Glutamine Pavyzdžiui, in vitro ir in vivo tyrimai parodė, kad glutaminas yra būtinas audinių vystymuisi ir naujų limfocitų, pagrindinių imuninės sistemos ląstelių, formavimuisi. Glutaminas padeda gaminti citokinus – biochemiškai aktyvias imuninės sistemos tarpusavio ryšio baltymų molekules, kurias imuninės sistemos ląstelės gamina, kad paveiktų kitas imunines ląsteles. Šie citokinai suaktyvina arba moduliuoja įgimtos imuninės sistemos ląsteles (makrofagus, dendritines ląsteles, natūralias ląsteles žudikes) ir epitelio ląsteles. 2 Ref.: Cruzat, V., Macedo Rogero, M., Noel Keane, K., Curi, R., & Newsholme, P. (2018). Glutamine: Metabolism and Immune Function, Supplementation and Clinical Translation. Nutrients, 10(11), 1564. doi:10.3390/nu10111564 Imuninės ląstelės suvartoja glutaminą tiek esant sveikam organizmui, tiek sergant, ir šis suvartojimas yra panašus arba didesnis nei gliukozės.

Glutaminas dalyvauja įvairiuose biocheminiuose procesuose. Kai kurie iš jų teikia energijos, yra aminorūgščių sintezės pirmtakas, azoto donoras nukleino rūgščių susidarymo procese, padeda sintetinti viduląstelinius baltymus ir palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.^.

3 Ref.: De Oliveira, D. C., da Silva Lima, F., Sartori, T., Santos, A. C. A., Rogero, M. M., & Fock, R. A. (2016). Glutamine metabolism and its effects on immune response: molecular mechanism and gene expression. Nutrire, 41(1). doi:10.1186/s41110-016-0016-8

Glutaminas taip pat yra potencialus N-acetilgliukozamino ir N-acetilgalaktozamino sintezės pirmtakas, kuris gali būti labai svarbus žarnyno mucino (glikoproteino) sintezei, taigi ir pasyvaus barjero, apsaugančio nuo bakterijų invazijos, palaikymui. 4 Ref.: Khan J, Iiboshi Y, Cui L, Wasa M, Sando K, Takagi Y, Okada A. Alanylglutamine-supplemented parenteral nutrition increases luminal mucus gel and decreases permeability in the rat small intestine. JPEN J Parenter Enteral Nutr. 1999;23:24–31.

Paprasčiau tariant, tai yra enterocitų (plonosios žarnos ląstelių) maistas, padedantis gydyti žarnyno uždegimą. Jis puikiai tinka autoimuninėms ligoms, kurios dažnai paūmėja dėl uždegiminių žarnyno ligų. Nustatyta atvejų, kai papildai su glutaminu mažina psoriazę, egzemą ir sąnarių skausmą. Jei atlikus žarnyno mikrobiomo tyrimą nustatomi uždegimo žymenys, gali būti naudinga vartoti glutaminą.

Vaistai, vartojami traukuliams gydyti (antikonvulsantai), sąveikauja su glutaminu.

Kai kuriems žmonėms glutaminas gali padidinti traukulių riziką. Todėl vartojant glutaminą gali sumažėti vaistų, vartojamų nuo traukulių, poveikis.

Geriamas glutaminas yra saugus, jei jo dozė neviršija 40 g per dieną. Šalutinis poveikis paprastai būna lengvas ir gali pasireikšti pilvo pūtimu, pykinimu, galvos svaigimu, rėmeniu ir pilvo skausmu.

Sergant kepenų ligomis, glutaminas gali padidinti smegenų veiklos sutrikimų riziką žmonėms, sergantiems progresuojančiomis kepenų ligomis. Pasitarkite su savo gydytoju, jei sergate kokia nors progresuojančia kepenų liga.

Bipolinis sutrikimas: šia liga sergantiems žmonėms glutaminas gali padidinti manijos ar hipomanijos riziką.

Jautrumas mononatrio glutamatui (MSG): jei esate jautrūs MSG, greičiausiai esate jautrūs ir glutaminui, nes organizme glutaminas virsta glutamatu.

Maistinės medžiagos gali daryti įtaką ir reguliuoti ląstelių medžiagų apykaitą bei ląstelių funkcijas, kurios yra labai svarbios įvairių imuninės sistemos pogrupių aktyvinimui ir veikimui. Viena svarbiausių maistinių medžiagų, užtikrinančių imuninių ląstelių funkciją, yra glutaminas – bene labiausiai pripažintas imuninės sistemos elementas, atliekantis pagrindinį vaidmenį TCA cikle (trikarboksirūgščių ciklas – ląstelių kvėpavimas, apimantis įvairiais chemines reakcijas, kurių metu išsiskiria sukaupta energija), baltymų reakcijose ir antioksidaciniuose procesuose.

Jei kalbame apie imunitetą, negalime nepaminėti žarnyno. Kodėl? Daugelį metų žarnynas buvo tyrinėjamas tik kaip virškinimo, maistinių medžiagų įsisavinimo ir fermentacijos organas. Tačiau dabar žinoma, kad žarnynas yra sudėtingas organas, atliekantis daugybę svarbių fiziologinių funkcijų. Žarnyno gleivinėje yra ne tik sekrecinių, bet ir imuninių bei neuroendokrininių ląstelių absorbuojančių enterocitų (žarnyno gleivinės epitelio ląstelės, kurios daugiausia pasisavina maistines medžiagas). Virškinimo traktą dengiantis vienas epitelio sluoksnis sudaro selektyvų barjerą, neleidžiantį kenksmingoms medžiagoms, pavyzdžiui, toksinams, alergenams ir patogenams, patekti į didįjį kraujotakos traktą. 1 Ref.: De Oliveira, D. C., da Silva Lima, F., Sartori, T., Santos, A. C. A., Rogero, M. M., & Fock, R. A. (2016). Glutamine metabolism and its effects on immune response: molecular mechanism and gene expression. Nutrire, 41(1). doi:10.1186/s41110-016-0016-8

Taip žvelgdami galime suprasti, koks svarbus yra glutamino vaidmuo. Glutaminas yra pagrindinis enterocitų energijos šaltinis. Ląstelėms reikia glutamino kaip azoto donorų, kad ląstelės sparčiai dalytųsi, ir aminorūgščių, purino ir pirimidino dėl jų poveikio karbamoilfosfato sintezei. 2 Ref.: Lobley GE, Hoskin SO, McNeil CJ. Glutamine in animal science and production. J Nutr. 2001;131:2525S–31

Todėl glutaminas paprastai įtraukiamas į „imuninių“ junginių, turinčių biologinį poveikį, sąrašą.

Išvada: glutaminas reikalingas imuninėms ląstelėms ir kaip pirminė žaliava, ir kaip anglies bei azoto donoras nukleotidų pirmtakų sintezei. In vivo tyrimai parodė, kad glutaminas būtinas optimaliam monocitų, limfocitų ir neutrofilų imuninių ląstelių funkcionavimui. Keletas tyrimų su pacientais parodė, kad vartojant glutaminą greičiau gija infekcinės ligos. 3 Ref.: Andrews, F. J., & Griffiths, R. D. (2002). Glutamine: essential for immune nutrition in the critically ill. British Journal of Nutrition, 87(S1), S3. doi:10.1079/bjn2001451

1. Kopūstuose ir burokėliuose yra didelė glutamino koncentracija. Kiti maisto šaltiniai yra žuvis, pupelės ir pieno produktai.
2. Skirtingai nei baltymai ar kreatinas, glutaminas tiesiogiai nepadeda auginti raumenų masės.
3. Jei sporto salėje tenka praleisti daugiau laiko, glutaminas padeda atsigauti nuo raumenų skausmo ir nuovargio, todėl sutrumpėja „atsigavimo“ laikas tarp treniruočių.
4. Pakankamas glutamino kiekis organizme skatina gerą žarnyno gleivinės vientisumą. Tai reiškia, kad žarnynas stipriai ginasi nuo dirgiklių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar aspirinas.
5. L-glutaminą geriausia vartoti maždaug 10–15 minučių prieš valgį tuščiu skrandžiu ir 2–3 kartus per dieną (t. y. prieš 2–3 valgymus per dieną), kad palaikymas būtų tolygus ir nuoseklus.
6. Glutamino nereikėtų vartoti su karštu maistu, pavyzdžiui, kava, arbata, sriuba ar sultiniu. Pagrindinė priežastis – karšta temperatūra gali denatūruoti (panaikinti natūralias savybes) arba pažeisti aminorūgštis.