1 Atsauce: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3210009/

1. Senovės graikai šį augalą vadino „Parthenium“, greičiausiai todėl, kad V a. pr. Kr. jis buvo naudojamas kaip priemonė gelbėti gyvybes tų, kurie nukrito nuo statomo Partenono.
2. Vaistinis skaistenis dar vadinamas „viduramžių aspirinu“ arba XVIII a. „aspirinu“.
3. Centrinėje ir Pietų Amerikoje šis augalas buvo naudojamas daugeliui negalavimų gydyti. Andų kalnuose gyvenantys kaljavajų (Kallawaya) indėnai šį vertingąjį augalą naudojo diegliams, skaudantiems inkstams, ryto negalavimams ir skrandžio skausmams gydyti. Kosta Rikos gyventojai augalo nuoviru gerina virškinimą, jį naudoja kaip kardiotoninį ir menstruacijų stimuliatorių bei kaip antihelmintinę klizmą. Meksikoje jis naudojamas kaip antispazminė ir tonizuojamoji priemonė, reguliuojanti menstruacijų ciklą. Venesueloje juo gydomos skaudančios ausys.
4. Vaistiniai skaisteniai dažnai sodinami aplink namus kaip oro valytuvai, nes jų kvapas yra stiprus, ilgai išlieka, o jų žiedų tinktūra naudojama kaip vabzdžių atbaidymo priemonė ir balzamo tepama ant įkandimų. Jis buvo naudojamas kaip opijaus perdozavimo priešnuodis.

1. Istoriškai azijinės centelės buvo naudojamos gydant sifilį, hepatitą, skrandžio opas, protinį nuovargį, epilepsiją, viduriavimą, karščiavimą ir astmą.
2. Kadaise Europoje vyravo klaidinga nuomonė, kad azijinės centelės sukelia avių kanopų eroziją.
3. Indijoje azijinė centelė laikoma augalu, turinčiu labai stiprią įtaką žmogaus protiniam pajėgumui, ajurvedos medicina jį vadina „Brahmi“, nes padeda įgyti dvasingumo žinių.
4. Legenda pasakoja, kad kinų homeopatas Li Činjunas gėrė žolelių mišinį su azijinėmis centelėmis ir gyveno 256 metus. Sinhalai turi seną posakį: „Du lapai per dieną neleis tau pasenti“, kuris taip pat atspindi azijinės centelės kaip ilgaamžiškumo augalo populiarumą.

Krokas įtrauktas į 75 žemai augančių irisinių (Iridaceae) šeimos augalų rūšių gentį. Krokas kilęs iš Alpių, Pietų Europos ir Viduržemio jūros regiono, krokų žiedai primena taurelę, todėl jis yra mėgiamas pavasario ir rudens kultūrinis augalas. Pavasarį žydinčio augalo žiedynas yra ilgas, jis išlaiko mezginę po žeme, apsaugodamas nuo klimato pokyčių. Naktį ir debesuotu oru žiedai užsiveria. Krokas naudojamas dažams, prieskoniams ir vaistams, gaunamas iš violetinio arba balto rudenį žydinčio daržinio kroko (Crocus sativus) pūkuoto piestelės galo. Daržinis krokas dažniausiai rudenį pražysta violetiniais žiedais. Šis augalas yra 10–30 cm aukščio.

Šafranas yra džiovinti melsvai violetinių krokų pailgų purkų ir piestelių stiebai. Krokų purkose yra keturi pagrindiniai biologiškai aktyvūs komponentai: krocinai (šešių monoglikozil- arba diglikozilpolieno esterių grupė), kroketinas (natūralus krocino karotinoido dikarboksirūgšties pirmtakas), pikrokrocinas (krokų monoterpeno glikozido prekursorius ir zeaksanto skilimo produktas) ir zeaksantas. Manoma, kad krokinas ir safranalis slopina dopamino, norepinefrino ir serotonino reabsorbciją. 

Krokai veikia kaip antidepresantai, todėl gali pagerinti psichinę sveikatą, o neseniai atlikta metaanalizė patvirtino, kad tai veiksminga depresijos gydymo priemonė. 1 Atsauce: https://www.britannica.com/plant/Crocus#ref172302 2 Atsauce: Lopresti, A. L., & Drummond, P. D. (2014). Saffron (Crocus sativus) for depression: a systematic review of clinical studies and examination of underlying antidepressant mechanisms of action. Human Psychopharmacology: Clinical and Experimental, 29(6), 517–527. doi:10.1002/hup.2434  3 Mazidi, M., Shemshian, M., Mousavi, S. H., Norouzy, A., Kermani, T., Moghiman, T., … Ferns, G. A. A. (2016). A double-blind, randomized and placebo-controlled trial of Saffron (Crocus sativus L.) in the treatment of anxiety and depression. Journal of Complementary and Integrative Medicine, 13(2). doi:10.1515/jcim-2015-0043

Krokus greičiausiai saugu vartoti tokiais kiekiais, kiek jo yra maiste, o jei jis vartojamas kaip vaistas – ne ilgiau nei 26 savaites. Kai kurie galimi šalutiniai poveikiai yra burnos džiūvimas, nerimas, susijaudinimas, mieguistumas, prislėgta nuotaika, pykinimas ar vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, apetito pokyčiai, karščio bangos ir galvos skausmai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos.

Greičiausiai nesaugu krokus vartoti didelėmis dozėmis. Vartojant didelėmis, daugiau nei 5 g dozėmis, kyla grėsmė apsinuodyti. Nuo 12–20 g dozės kyla grėsmė mirti.

Nėštumas ir žindymas. Greičiausiai nesaugu vartoti krokų didesnėmis dozėmis, nei naudojama maiste. Didesnės šafrano dozės gali sukelti gimdos spazmų, taigi ir persileidimą.

Nėra pakankamai patikimos informacijos, kad būtų galima teigti, jog šafranas yra saugus nėščioms ar žindančioms moterims. Geriau vadovautis saugiu požiūriu ir pasirinkti kiekį, kuris paprastai dedamas į maistą.

Bipoliniai sutrikimai. Šafranas gali turėti įtakos nuotaikai. Yra susirūpinimų, kad žmonėms, kenčiantiems nuo bipoliarinio sutrikimo, jis gali padidinti susijaudinimą ir paskatinti impulsyvų elgesį (maniją). Nevartokite krokų, jei kenčiate nuo bipoliarinio sutrikimo.

Alergija svidrėms, alyvmedžiams (įskaitant alyvuoges) ir druskėms – žmonėms, kurie yra alergiški šiems augalams, taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija į krokus.

Sąveika. Atsargiai reikia vartoti krokus kaip maisto papildą žmonėms, vartojantiems kraujospūdį reguliuojančius ir kraują skystinančius vaistus. Jei vartojate vaistus, prieš vartodami šio augalo pasitarkite su gydytoju. 

Depresiniai sutrikimai yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos ligų ir manoma, kad ja serga iki 21 % pasaulio gyventojų. Dauguma pacientų dažnai nenori vartoti sintetinių antidepresantų gydytojo paskirtomis dozėmis dėl šalutinio poveikio, pavyzdžiui, negalėjimo vairuoti, burnos džiūvimo, vidurių užkietėjimo ir lytinio potraukio praradimo. Todėl augalų ekstraktai yra patraukli naujų vaistų alternatyva ir, kaip įrodyta, užtikrina geresnius rezultatus ir mažesnį šalutinį poveikį gydant depresiją. 

Krokų kaip antidepresanto nauda yra gerai dokumentuota. Atlikus šio augalo cheminę analizę, buvo gauta beveik 150 lakių ir nelakių junginių. Iki šiol buvo gauta ir nustatyta mažiau nei 50 sudedamųjų dalių, kurioms būdingos fitocheminės savybės.

Prieita prie išvados, kad krokinas ir krokų ekstraktas apsaugo nuo atminties ir erdvinio mokymosi sutrikimų, kuriuos sukelia lėtinis stresas. Yra hipotezė, kad apsauginės krokų savybės nuo atminties praradimo yra susijusios su krokų antioksidacinėmis savybėmis, kurios palankiai neutralizuoja oksidacinio streso sukeltą žalą. Akhondzadeh ir kt. 2004 m. dvigubai aklu ir atsitiktinių imčių tyrimu, atliktu per 6 savaites, sugebėjo įrodyti, kad šafrano ekstrakto veiksmingumas prilygsta imipramino veiksmingumui. 6 savaites trukusių dvigubai aklų, atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų metu džiovinti krokų žiedlapiai taip pat turėjo teigiamą poveikį lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. 4 savaičių stebėjimo atsitiktinių imčių, dvigubai aklu, daug žadančio eksperimentinio klinikinio tyrimo metu su placebo grupe, kuriame dalyvavo 40 pacientų, sergančių didžiuoju depresiniu sutrikimu, krokų purkų pagrindinės antioksidacinės medžiagos krokino vartojimas (30 mg per dieną) patvirtino selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių poveikio sustiprėjimą gydomiems pacientams be rimto šalutinio poveikio.

Kitas tyrimas (šiame dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame atsitiktinių imčių tyrime pacientams atsitiktinai 6 savaites buvo duodama C.sativus žiedlapių kapsulė (30 mg per dieną) (BD) (1 grupė) ir placebo kapsulė (BD) (2 grupė)) parodė, kad duodant pacientams, kenčiantiems nuo lengvos iki vidutinio sunkumo depresijos C.sativus žiedlapių preparato, po 6 savaičių gydymo kurso pastebėtas didelis nuotaikos pagerėjimas. Šių išvadų klinikinė reikšmė buvo sustiprinta pagerėjus Hamiltono depresijos vertinimo skalės balams krokų grupėje. Be to, tarp abiejų grupių nepastebėta didelių šalutinio poveikio skirtumų. Mažiausiai trys klinikiniai tyrimai parodė, kad C. sativus ekstraktams būdingas antidepresantų poveikis (Akhondzadeh et al., 2004, 2005; Noorbala et al., 2005). 1 Atsauce: Mohammad J. Siddiqui, Mohammed S. M. Saleh, Siti N. B. Binti Basharuddin, Siti H. Binti Zamri, Mohd H. bin Mohd Najib, Muhammad Z. bin Che Ibrahim, Nur A. binti Mohd Noor, Hanin N. Binti Mazha, Norazian Mohd Hassan, and Alfi Khatib; Saffron (Crocus sativus L.): As an Antidepressant; J Pharm Bioallied Sci. 2018 Oct-Dec; 10(4): 173–180. doi: 10.4103/JPBS.JPBS_83_18  2 Atsauce: Akhondzadeh S, Fallah-Pour H, Afkham K, Jamshidi AH, Khalighi-Cigaroudi F. Comparison of Crocus sativus L. and imipramine in the treatment of mild to moderate depression: a pilot double-blind randomized trial [ISRCTN45683816] BMC Complement Altern Med. 2004;4:12. 3 Atsauce: Esmail Moshiria, Afshin Akhondzadeh Bastib, Ahamad-Ali Noorbalac, Amir-Hossein Jamshidid, Seyed Hesameddin Abbasie, Shahin Akhondzadeh; Crocus sativus L. (petal) in the treatment of mild-to-moderate depression: A double-blind, randomized and placebo-controlled trial; Phytomedicine 13 (2006) 607–611

1. Krokų kvapas primena vanilę ir prieskonius, o džiovinti krokai (šafranas) suteikia savito skonio tokiems patiekalams kaip ispaniška paelija, ryžių patiekalai ir Viduržemio jūros žuvų troškiniai. 
2. Žodžio šafranas kilmė gali būti siejama su prancūzišku „safran“, kuris yra kilęs iš lotyniško žodžio „safranum“ – intensyvaus geltono pigmento; fitocheminė analizė leido daryti išvadą, kad spalvą daugiausia lemia suirę karotinoidų junginiai – krokinas ir kroketinas.
3. Šafranas kaip vaistas pradėtas naudoti daugiau nei prieš 3600 metų. Šafranas buvo įtrauktas į įvairius opioidinius preparatus, vartojamus skausmui malšinti (XVI–XIX a.). Šafranu tunikos buvo dažomos Ispanijos regione ir Babilono kultūroje apie 2400 m. pr. Kr.
4. Šis prieskonis yra brangiausias pasaulyje – jo mažmeninė kaina siekia iki 11 000 JAV dolerių už 1 kg, nes jam pagaminti reikia daug darbo. Kiekvienas žiedas turi tris raudonas purkas, o vieno kroko purka sveria apie 2 mg. Norint pagaminti 1 kg šio ypatingo prieskonio, reikia 150 000 krokų žiedų arba 450 000 rankomis skintų purkų.
5. 10 g ar didesnė dozė gali sukelti persileidimą, o mirtina dozė žmogui yra 20 g.
6. Tradicinėje persų medicinoje šafranu gydoma depresija. Paminėtina, kad šio persiško prieskoninio augalo istorija yra tokia pat sena kaip Persijos imperija.

Pasifloros (Passiflora incarnata L.), arba aistros gėlės, auginamos, siekiant iš jų gauti farmacijai reikalingų medžiagų. Passiflora incarnata yra viena geriausiai ištyrinėtų pasiflorinių šeimos rūšių dėl jos gydomųjų savybių. Medicinos reikmėms naudojamas visas augalas – tiek žiedai, tiek kitos dalys.

Pasiflorų vertingosios savybės ir šalutinis poveikis jau seniai ištyrinėtas gaminant įvairius vaistinius preparatus. Dėl šio augalo unikalių farmakologinių savybių jo populiarumas pastaruoju metu vis didėja.

Pasifloros yra alkaloidų, fenolinių junginių, flavonoidų ir cianogeninių glikozidų šaltinis. Šiuose augaluose randamos fitocheminės medžiagos yra flavonoidai (apigeninas, liuteolinas, kvercetinas ir kempferolis) ir flavonoidiniai glikozidai (viteksinas, izoviteksinas, orientinas ir izoorientinas).1

C-glikozilinti flavonoidai ir izoviteksinas, kurių yra pasiflorose, moduliuoja GABAA receptorius dėl benzodiazepinų dariniams priskiriamo veikimo mechanizmo ir sukelia anksiolitikams būdingą poveikį bei kognityvinių (pažinimo) gebėjimų pagerinimo efektą.2

2014 m. kovo 25 d. Europos vaistų agentūra paskelbė monografiją, skirtą Passiflora incarnata, pripažindama jos medicininę reikšmę.3

Passiflora incarnata svarbi nerimo ar nervingumo, generalizuotonerimo sutrikimo, opiatų abstinencijos simptomų, nemigos, neuralgijos, traukulių, spazminės astmos, dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo, širdies ritmo sutrikimų, hipertenzijos, seksualinės funkcijos sutrikimo ir menopauzės atvejais, gydant augaliniais vaistais.

Nors neurofiziologiniai procesai nėra dar visiškai ištyrinėti, vis labiau pripažįstama, kad psichikos būklė, pasireiškiant depresijai ir nerimui, yra lemiama centrinės nervų sistemos, būtent pusiausvyros tarp cheminio sužadinimo ir slopinimo. Vienas iš veikimo mechanizmų yra susijęs su γ-aminosviesto rūgšties (GABA) sistema.4 Todėl buvo atlikti Passiflora incarnata sausojo ekstrakto poveikio GABA sistemai in vitro tyrimai. Tyrimai parodė, kad daugeliu atžvilgių Passiflora incarnata farmakologinis poveikis yra susiję su GABA sistemos moduliacija, įskaitant afinitetą (medžiagos gebėjimą sudaryti junginį su kita medžiaga) GABAA ir GABAB receptoriams ir poveikį GABA įsisavinimui. Pasiflorose esančių polifenolių ir flavonų anksiolitinis aktyvumas siejamas su antioksidaciniu ir nuo dirginimo apsaugančiu poveikiu dėl specifinių struktūrų. Be to, buvo įrodyta, kad daugelis šių junginių turi anksiolitinių savybių, aktyvina GABAA receptorius.5 1 Atsauce: 1) Janda, K., Wojtkowska, K., Jakubczyk, K., Antoniewicz, J., & Skonieczna-Żydecka, K. (2020). Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders—A Systematic Review. Nutrients, 12(12), 3894. doi:10.3390/nu12123894 2) Oliveira, D. R. de, Todo, A. H., Rêgo, G. M., Cerutti, J. M., Cavalheiro, A. J., Rando, D. G. G., & Cerutti, S. M. (2018). Flavones-bound in benzodiazepine site on GABA A receptor: Concomitant anxiolytic-like and cognitive-enhancing effects produced by Isovitexin and 6-C-glycoside-Diosmetin. European Journal of Pharmacology, 831, 77–86. doi:10.1016/j.ejphar.2018.05.004 3) https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/passiflorae-herba 4) Fonseca, L. R. da, Rodrigues, R. de A., Ramos, A. de S., da Cruz, J. D., Ferreira, J. L. P., Silva, J. R. de A., & Amaral, A. C. F. (2020). Herbal Medicinal Products from Passiflora for Anxiety: An Unexploited Potential. The Scientific World Journal, 2020, 1–18. doi:10.1155/2020/6598434 5) Sita Sharan Patel, Neelesh Kumar Verma, Karunakaran Gauthaman; Passiflora Incarnata Linn: A Review on Morphology, Phytochemistry and Pharmacological Aspects; Phcog Rev. Vol, 3, Issue 5, 186-192, 2009

Vartojant gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, pasireiškia iršalutinis poveikis. Dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis:

• • galvos svaigimas;
• • mieguistumas;
• • sumišimas;
• • pykinimas;
• • vėmimas;
• • žemas kraujospūdis;
• • nenormalus širdies plakimas ir ritmas.

Gaminius, kurių sudėtyje yra pasiflorų, reikia vartoti atsargiai, jeigu jau vartojate raminamuosius, pvz., alprazolamą (Xanax), lorazepamą (Ativan), temazepamą (Restoril) ir zolpidemą (Ambien), nes šie raminamieji kartu su pasifloromis gali sukelti per didelį mieguistumą ir sedaciją.

Taip pat reikia vartoti atsargiai kartu su kraujospūdį reguliuojančiais vaistais, tokiais kaip enalaprilis (Vasotec), losartanas (Cozaar), atenololis (tenorminas), amlodipinas (Norvasc) ir furosemidas (Lasix). Pasifloros pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu, todėl kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas kartu su pasifloromis kraujospūdį gali pernelyg sumažinti.

Jeigu vartojate kokių nors vaistų ir kyla klausimų dėl šių vaistų suderinamumo su pasifloromis, prieš naudodami gaminį, kurio sudėtyje yra pasiflorų, pasitarkite su savo gydytoju.

Nerekomenduojama vartoti pasifloras nėščioms ir žindančioms moterims.

Stresas yra normali organizmo reakcija. Jį gali sukelti fiziniai (alkis, troškulys, infekcija) ir (arba) psichologiniai veiksniai (juntama grėsmė, nerimas arba susirūpinimas), t. y. streso veiksniai. Stresas yra susijęs su ląstelių dirginimu. Fiziologinė organizmo reakcija į stresą iš karto suaktyvina adrenerginę sistemą ir simpatinę-adrenomedulinę (SAM) sistemą, paskui – pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį (HPA ašį). Nuolat patiriamas, ilgalaikis stresas yra patologinė būklė, gali sutrikti gebėjimas sutelkti dėmesį ir pablogėti atmintis bei sukelti afektinių sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, šizofreniją ir potrauminio streso sutrikimą. Passiflora incarnata yra vienas iš augalų, kurie gali būti naudojami streso padariniams mažinti. Tyrimas su žiurkėmis parodė, kad ilgą laiką vartojant pasifloras, sumažėjo streso lygis, taip pat padidėjo motyvacija veikti ir pagerėjo motorinė veikla. Taip pat buvo patvirtintas teigiamas pasiflorų poveikis atminčiai.

Stresas gali paveikti miego kokybę ir sukelti nemigą. Pasifloros, kurias vartoja lėtinės nemigos kamuojami žmonės, gali turėti gydomąjį poveikį esant miego sutrikimų, praradus atmintį ir sergant degeneracine smegenų liga. Pasifloros dėl jų raminamojo poveikio taip pat gali būti naudingos esant nerimui, susijaudinimui, nemigai ir depresijai.1

Dažniausiai vartojami vaistai nuo nerimo yra anksiolitikai – benzodiazepinas ir buspironas, taip pat įvairūs antidepresantai, kurie gali sukelti šalutinį poveikį ir gali pasireikšti toleravimo problemų.

Tyrime 2, kuriame buvo iškelta hipotezė, kad geriamasis Passiflora incarnata preparatas yra veiksmingas anksiolitikas, galintis daryti tam tikrą poveikį, reikalingą anestezijai ir atsigavimui, buvo įrodytas pasifloros (500 mg) gebėjimas sumažinti nerimą prieš operaciją. Išvada: ambulatorinėje chirurgijoje premedikacijai vartojamas geriamasis Passiflora incarnata preparatas sumažina nerimą, nesukeldamas sedacijos (mieguistumo).

Passiflora incarnata (500 mg per parą) užtikrina saugų ir veiksmingą anksiolitinį poveikį, nepažeidžiant psichomotorinių funkcijų. 1 Atsauce: 1) Janda, K., Wojtkowska, K., Jakubczyk, K., Antoniewicz, J., & Skonieczna-Żydecka, K. (2020). Passiflora incarnata in Neuropsychiatric Disorders—A Systematic Review. Nutrients, 12(12), 3894. doi:10.3390/nu12123894; 2) Movafegh, A., Alizadeh, R., Hajimohamadi, F., Esfehani, F., & Nejatfar, M. (2008). Preoperative Oral Passiflora Incarnata Reduces Anxiety in Ambulatory Surgery Patients: A Double-Blind, Placebo-Controlled Study. Anesthesia & Analgesia, 106(6), 1728–1732. doi:10.1213/ane.0b013e318172c3f9

Fucus vesiculosus , viena iš 66 rudųjų rūšių dumblių, yra dažniausiai randama sekliuose Arkties regiono vandenyse – Atlanto vandenyne, Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, Barenco, Baltojoje, Norvegijos, Baltijos ir Irmingerio jūrose. Šie dumbliai dominuoja seklių jūros vandenų (0,5–4 m gylio) makrodumblių populiacijose. Dumblių dedama ne tik į maisto, bet ir į kosmetikos, organinių trąšų, pašarų, farmacijos gaminius.1

Fucus vesiculosus sudėtyje yra įvairių sveikatai naudingų junginių (fukoidano, polifenolių, fukoksantino), taip pat dumbliai yra svarbiausių mineralų šaltinis, įskaitant jodą, kurio geras biologinis prieinamumas, ir seleną, kuris reguliuoja skydliaukės veiklą. Rudieji dumbliai naudojami dėl natūralaus jodo, kuris organiškai įtraukiamas į ląstelių metabolizmą.

Ruduosiuose dumbliuose esanti algino rūgštis (iki 35 % sausos masės) yra žinoma maisto pramonėje. Ji naudojama kaip sriubų ir sriubų mišinių sudedamoji dalis – kaip emulsiklis, tirštiklis ir stabilizatorius. Taip pat iš alginato (algino rūgšties druskų) pagaminti preparatai naudojami pasireiškiant rėmeniui ir skrandžio rūgšties refliuksui (regurgitacijai).2 Algino rūgštis skatina fagocitozę, padidindama antimikrobinį, antivirusinį ir antigrybelinį ląstelių aktyvumą; suriša perteklinį imunoglobulino E kiekį, dėl kurio išsivysto alergija; skatina imunoglobulino A (antikūnų) sintezę, padidindama organizmo atsparumą mikrobams. Dėl algino rūgšties Fucus vesiculosus sumažina kraujospūdį, pašalina kenksmingus radionuklidus ir sunkiuosius metalus, taip pat sumažina organizmo intoksikaciją.

Dar viena svarbi Fucus vesiculosus sudedamoji dalis yra fukoidanai. Fukoidanai yra polisacharidai iš Fucus šeimos – unikalūs junginiai, kurių randama tik ruduosiuose dumbliuose. Yra duomenų apie įvairų fukoidanų farmakologinį poveikį, įskaitant antioksidacinį, nutukimą mažinantį, antidiabetinį, senėjimą stabdantį, antimikrobinį, antivėžinį (moduliuojant šeimininko organizmo imuninę sistemą ir slopinant naviko angiogenezę), antikoagulianto ir nuo uždegimo poveikį.1

Fucus vesiculosus sumažina transsialidazės – fermento, susijusio su cholesterolio kaupimu – aktyvumą kraujyje net iki 36 %.3 Tai gali būti naudinga pacientams, kurių skydliaukės veikla silpna, nes lėta medžiagų apykaita yra susijusi su lipidų ir gliukozės kaupimu.

Taigi, Fucus vesiculosuspažymėtina, kad jis efektyviai pašalina iš organizmo šlakus ir toksinus, palaiko sveiką endokrininę sistemą. Rekomenduojamas esant hipotirozei, sutrikus kraujotakai, apsinuodijus sunkiųjų metalų druskomis. Fucus vesiculosus lėtina aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Rudųjų dumblių polisacharidai brinksta ir išbrinkę dirgina žarnyno gleivinę, skatina peristaltiką, žarnyno valymąsi, dėl šių savybių dumbliai naudojami nutukusių žmonių antsvoriui mažinti. Polisacharidai suriša toksinus, pašalina juos iš organizmo. Rudųjų dumblių alginatai pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus ir radionuklidus. Ruduosiuose dumbliuose yra daugiau mikroelementų nei sausumos augaluose. 1 Atsauces: 1) Ekaterina D. Obluchinskaya, Olga N. Pozharitskaya, Denis V. Zakharov, Elena V. Flisyuk, Inna I. Terninko, Yulia E. Generalova, Irina E. Smekhova, and Alexander N. Shikov; The Biochemical Composition and Antioxidant Properties of Fucus vesiculosus from the Arctic Region; Mar Drugs. 2022 Mar; 20(3): 193.; doi: 10.3390/md20030193 2) Mandel, Daggy, Brodie, & Jacoby. (2000). Review article: alginate-raft formulations in the treatment of heartburn and acid reflux. Alimentary Pharmacology and Therapeutics, 14(6), 669–690. doi:10.1046/j.1365-2036.2000.00759.x 3) Aksenov, D. V., Kaplun, V. V., Tertov, V. V., Sobenin, I. A., & Orekhov, A. N. (2007). Effect of plant extracts on trans-sialidase activity in human blood plasma. Bulletin of Experimental Biology and Medicine, 143(1), 46–50. doi:10.1007/s10517-007-0013-2

Klinikinių tyrimų, patvirtinančių Fucus vesiculosus saugumą, nėra, tačiau remiantis Fucus, kaip tradicinio maisto, vartojimo praktika, saugu saikingai vartoti jūrų dumblius. Jūrų dumbliai vandenyje gali būti veikiami cheminės taršos, todėl jų kilmė ir tai, kokius kokybės reikalavimus taiko juos naudojantis gamintojas, ypač svarbu. Buvo pranešimų apie Fucus nefrotoksiškumo atvejus, taip galėjo būti dėl ​​užteršimo arsenu. Todėl atkreipkite dėmesį į kokybę, jeigu gaminiai, kurių sudėtyje yra dumblių, neįprastai pigūs arba neregistruoti maisto saugos institucijose.

Dėl ribotų tyrimų nėra tiksliai nustatytų rudųjų dumblių paros dozių, tačiau rekomenduojama nevartoti daug kaip 500 mg per parą.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu: Fucus vesiculosus gali būti nesaugu vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu, nebent būtų vartojama gydytojo nurodymu.

Alergiškumas jodui: Fucus vesiculosus gali turėti daug jodo ir jautriems žmonėms sukelti alerginę reakciją. Nevartokite jų per daug – kaip maisto, tačiau galima vartoti kaip maisto papildą, kontroliuojant suvartojamą kiekį.

Chirurgija: Fucus vesiculosus gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Tai gali sukelti papildomą kraujavimą operacijos metu ir po jos. Pasakykite gydytojui, kiek suvartojate dumblių, ir prireikus nebevartokite Fucus vesiculosus likus bent 2 savaitėms iki operacijos, jeigu taip nurodytų gydytojas.

Sąveika su vaistais:

Būkite atsargūs, jeigu vartojate:

Fucus vesiculosus vartojant kartu su ličiu, kyla skydliaukės funkcijų pokyčių rizika.

Fucus vesiculosus vartojant kartu su vaistais nuo skydliaukės hiperfunkcijos, gali keistis vaistų poveikis.

Fucus vesiculosus gali sulėtinti kraujo krešėjimą. Vartojant juos kartu su vaistais, kurie taip pat lėtina kraujo krešėjimą, gali atsirasti mėlynių ir padidėti kraujavimo rizika.1 1 Atsauce: 1) https://medlineplus.gov/druginfo/natural/726.html

Mūsų platumose dažnas reiškinys yra susilpnėjusi skydliaukės veikla arba hipotirozė. Tai pasireiškia kas trečiai arba ketvirtai moteriai. Moteris ši problema labiau paliečia, nes skydliaukės veiklai ir jos funkcijoms turi įtakos psichoemocinė būsena. Skydliaukė labai jautri adrenalinui ir streso hormonui kortizoliui. Tipiški hipotirozės požymiai: nuovargis, skysčių susilaikymas, ypač pasireiškiantis priešmenopauziniame amžiuje.1

Sveiko suaugusio žmogaus organizme yra 15–20 mg jodo, iš kurio 70–80 % yra skydliaukėje. Ilgai trūkstant jodo, jodo kiekis skydliaukėje gali sumažėti iki mažiau nei 20 µg. Jeigu organizmas gauna pakankamai jodo, skydliaukė „sunaudoja“ apie 60 µg jodo per dieną, kad būtų pasiektas balansas – kompensuoti nuostoliai ir palaikoma skydliaukės hormonų sintezė, todėl jodas yra esminė jos gaminamų hormonų sudedamoji dalis.2

Organizmas negamina jodo, todėl būtina vartoti maisto produktus, kuriuose yra jodo, arba jodo gauti su maisto priedais bei papildais. Jodo yra įvairiuose maisto produktuose, tačiau jūrų gėrybėse yra didesnis jodo kiekis, nes jūrų augalai ir gyvūnai sugeba koncentruoti jodą, gaunamą iš jūrų vandens. Jodo organiniu pavidalu dideliais kiekiais randamas dumbliuose, įskaitant Fucus vesiculosus. Jeigu organizme nėra pakankamai jodo, jis negali gaminti pakankamai skydliaukės hormonų. Todėl kūdikiams ir vaikams, kurių motinoms nėštumo metu trūko jodo, jo trūkumas gali sukelti skydliaukės padidėjimą, hipotirozę ir intelekto sutrikimų.3Griežtiems veganams kyla ypač didelė grėsmė, nes jų kasdien vartojamų maisto produktų asortimentas yra ribotas.4

Fucus vesiculosus sudėtyje yra flavonoido fukoksantino ir įrodyta, kad iš valgomųjų jūrų dumblių jie pasižymi didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu. Fucus vesiculosus, kuriuose gausu mineralų ir halogenidų, įskaitant jodą, turėjo teigiamą poveikį gydant skydliaukės veiklos sutrikimus (Hašimoto ligą, subklinikinę

hipotirozę). Fucus taip pat geba sumažinti LDL kaupimąsi kraujyje, kuris yra susijęs su cholesterolio kaupimusi. Tai svarbu pacientams, kurių skydliaukės funkcijos pablogėjusios ir kuriems išsivysto hiperlipidemija.5 1 Atsauce: 1) https://nra.lv/veseliba/181158-veseliba-vairogdziedzera-disfunkcija-21-gadsimta-pandemija.htm 2) Zimmermann, M. B. (2009). Iodine Deficiency. Endocrine Reviews, 30(4), 376–408. doi:10.1210/er.2009-0011 10.1210/er.2009-0011 3) https://www.thyroid.org/iodine-deficiency/ 4) Lightowler HJ, Davies GJ. Iodine intake and iodine deficiency in vegans as assessed by the duplicate-portion technique and urinary iodine excretion. Br J Nutr 1998;80(6):529-535. 5) Jill Stansbury,Paul Saunders, David Winston; Promoting Healthy Thyroid Function with Iodine, Bladderwrack, Guggul and Iris; ©2012, Jill Stansbury, ND Journal Compilation ©2012, AARM; DOI 10.14200/jrm.2012.1.1008

Levandos yra daugiametis lūpažiedžių arba notrelinių šeimos augalas su kelių tūkstančių metų istorija. Kvapus krūmelis, užaugantis iki 80 centimetrų, yra ir nektaringas, ir eterinių aliejų augalas. Levandos turi priešingai išsidėsčiusius, pilkai žalius, lancentiškus lapus riestu kraštu. Žiedai turi atlinkimus krašte, yra mėlyni arba violetiškai mėlyni, susitelkę į netikrus menturius, kurie žiedyno gale suformuoja praretintą varpą.

Levandų genčiai priklauso net 47 rūšys. Natūraliomis aplinkybėmis levandos auga Afrikos šiaurėje ir rytuose, Australijoje, Arabijos pusiasalyje, Indijoje, Kanarų salose ir pietinėje Europoje. Tačiau kaip kultūrinis augalas auga visame pasaulyje.

Nepaisant didelio rūšių įvairumo, išskiriamos trys pagrindinės augalo rūšys: tikroji, italinė ir dantytoji levandos. Tarp jų yra daug panašumų, dantytąją ir tikrąją rūšį galim atskirti pagal išvaizdą, augimo įpročius, žydėjimo laiką, kvapą ir pritaikymą.

Tikroji levanda (Lavandula officinalis angustifolia) yra žemesnė, pilnesniu žiedu ir šios rūšies levandos daugiausia naudojamos medicininiais tikslais.

Jos žieduose yra 3 % eterinių medžiagų, antocianinų, fitosterinų, cukraus, mineralinių medžiagų ir taninų. Eterinio levandų aliejaus kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra kintama ir priklauso nuo genotipo, augimo vietos, klimato aplinkybių, dauginimosi ir morfologinių ypatybių. Eteriniame levandų aliejuje yra daugiau nei 300 skirtingų cheminių kompozicijų, kurių pagrindinės yra linalolas (kiekis kinta nuo 9,3 % iki 68,8 % ir pasižymi gydomosiomis savybėmis: malšina uždegimą, mėšlungį, atpalaiduoja, malšina skausmą, ramina, veikia kaip antidepresantas, apsaugo nuo streso ir turi anksiolitinių ypatybių), linalilacetatas (kiekis kinta nuo 1,2 % iki 59,4 %), lavandulilacetatas, ocimenas ir terpinen-4-olis. 1 Atsauces: Prusinowska, R., & Śmigielski, K. B. (2014). Composition, biological properties and therapeutic effects of lavender (Lavandula angustifolia L). A review. Herba Polonica, 60(2), 56–66. doi:10.2478/hepo-2014-0010

Eterinis levandų aliejus pasižymi geru antioksidaciniu ir antimikrobiniu poveikiu, kai juo tepama oda, o, jo vartojant per burną, teigiamai veikiamos virškinimo ir nervų sistemos.

Linalolis ir linalilacetatas laikomi levandų aliejaus pagrindinėmis sudedamosiomis dalimis, kurios gali būti susijusios su miegą skatinančiu poveikiu moduliuojant glutamato ir GABA poveikį. 2 Atsauces: Kim, J., Lee, S. L., Kang, I., Song, Y. A., Ma, J., Hong, Y. S., … Kim, J. E. (2018). Natural Products from Single Plants as Sleep Aids: A Systematic Review. Journal of Medicinal Food, 21(5), 433–444. doi:10.1089/jmf.2017.4064

Yra įrodyta, kad levandos veikia kaip anksiolitinė (nerimą mažinanti) ir raminamoji priemonė, kuri atpalaiduoja ir silpnina organizmą, taip sukeldama miegą.

Levandos sąveikauja su neuromediatoriumi (chemine medžiaga, kuri natūraliai susidaro nervų sistemoje, leidžia nervinėms ląstelėms tarpusavyje bendrauti ir kurios trūkumas arba perteklius gali sukelti įvairių nuotaikos sutrikimų) GABA, kad nuramintų smegenų ir nervų sistemos veiklą, sumažinant susijaudinimą, pyktį, agresiją ir nerimą. Levandos malšina skausmą.

Levandų aliejaus toksiškumas nekelia susirūpinimo. Tokie komponentai kaip linalolis ir linalilacetatas nėra mutageniški. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf

Atsižvelgiant į tai, kad levandos taip pat naudojamos maiste, jos saugios ir kaip vaistas. Šalutinis poveikis gali pasireikšti vidurių užkietėjimu, viduriavimu ir galvos skausmu.

Būkite atsargūs vartodami raminamuosius vaistus (centrinę nervų sistemą slopinančias priemones) kartu su levandomis, nes jie sąveikauja vienas su kitu.

Levandos gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Raminamosios priemonės (vaistai) taip pat gali sukelti mieguistumą ir sulėtinti kvėpavimą. Levandų vartojimas kartu su raminamaisiais vaistais gali sukelti kvėpavimo problemų ir (arba) per didelį mieguistumą.

Nemiga yra vienas labiausiai paplitusių miego sutrikimų populiacijoje. Šis sutrikimas taip pat yra vienas dažniausių nusiskundimų pirminės sveikatos priežiūros centruose. Įvairiose Rytų tradicinėse medicinose levandos vadinamos „smegenų šluota“, nes jos gali „išvalyti“ galvą kaip su šluota iššluojamos šiukšlės iš kambario. Tai yra vienas dažniausiai naudojamų augalų pacientams su miego sutrikimais gydyti.

Atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros vertinimo ataskaitą 1 Atsauce:  2" https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/draft-assessment-report-lavandula-angustifolia-mill-aetheroleum-lavandula-angustifolia-mill-flos_en.pdf]]

EMA/HMPC/143183/2010, levandų aliejus veikia kaip raminamoji priemonė ir skatina miegą. Skirtingi tyrimai parodė, kad, paveikti levandomis, kitą rytą po jų poveikio asmenys pranešė esantys budresni ir žvalesni, taip pat, paveikus levandomis, pagreitėjo ne REM, arba lėtojo miego lengvoji fazė, o sutrumpėjo neramaus miego (REM – greitųjų akių judesių) trukmė.

Vienu metu pailgėjo pabudimo laikas po pirmojo užmigimo (pabudimas po miego pradžios). 2 Atsauce: Goel, N., Kim, H., & Lao, R. P. (2005). An Olfactory Stimulus Modifies Nighttime Sleep in Young Men and Women. Chronobiology International, 22(5), 889–904. doi:10.1080/07420520500263276

Medicinos srityje augalai ir augalinės kilmės vaistai įvairiems miego sutrikimams gydyti naudojami jau šimtmečius – levandos taip pat. Skirtingi sudėtingi biocheminiai procesai smegenyse leidžia mums miegoti, įskaitant sąveiką su GABAerginiais signalais.

GABA, kaip pagrindinis slopinimo neuromediatorius, padeda bendrą neuronų sužadinimo ir slopinimo pusiausvyrą centrinėje nervų sistemoje ir yra svarbus smegenų vystymuisi ir veiklai. Laikoma, kad daugiau nei 20 % visų smegenų neuronų yra GABAerginiai. Trys skirtingi GABA receptoriai: GABAA, GABABir GABAC yra susiję su miego ir pabudimo reguliacija (tiesa, skirtingais mastais). Dažniausiai vartojami vaistai miegui tiesiogiai veikia GABA sistemas,ypač benzodiazepinas. 3 Atsauce: Bruni, O., Ferini-Strambi, L., Giacomoni, E., & Pellegrino, P. (2021). Herbal Remedies and Their Possible Effect on the GABAergic System and Sleep. Nutrients, 13(2), 530. doi:10.3390/nu13020530

Levandų aktyviosios sudedamosios dalys gali surišti glutamato N-metil-D-aspartato receptorius (NMDA) ir serotonino nešiklius. Laikoma, kad NMDA receptoriai yra labai svarbūs kontroliuojant sinapsinį plastiškumą ir tarpininkaujant atminties funkcijai. Miegą skatinantys GABAerginiai neuronai yra farmakologinės terapijos nemigai pagrindinis tikslas.

Pridurtina, kad, neatsižvelgiant į daugelio vaistų miegui prieinamumą, šalutiniai poveikiai vis dar yra problema ir vis dar ieškoma saugesnių nemigos gydymo būdų. Tyrimai rodo, kad keletas augalinės kilmės medžiagų, įskaitant ir tas, randamas levandose, gali veikti kaip miegą skatinančios medžiagos, moduliuojančios GABAerginių signalų perdavimą smegenyse. Augalinės kilmės produktų saugumas ir platus pacientų pritarimas (šalutinio poveikio nebuvimas) yra svarus argumentas augalų, o ne pagamintų vaistų naudai.

Geltonžiedė ešolcija (kartais vadinama kalifornine aguona) yra aguoninių šeimos (Papaveraceae) ešolcijų genčiai priklausantis augalas. Geltonžiedės ešolcijos, priklausomai nuo augimo vietos, skirstomos į du didelius porūšius: E.californica subsp. californica ir E.californica subsp. mexicana.

Geltonžiedės ešolcijos natūraliai auga JAV (Kalifornijos, Oregono, Vašingtono, Nevados, Arizonos, Naujosios Meksikos valstijose) ir Meksikoje (Sonoros ir Žemutinės Kalifornijos valstijose), tačiau jos, kaip dekoratyviniai augalai, yra paplitusios visame pasaulyje.

Geltonžiedė ešolcija yra vienmetis (vietose, kuriose natūraliai neauga) arba daugiametis 130–152 cm aukščio augalas. Žiedai gali būti nuo geltonos iki oranžinės spalvos. Jos žydi nuo vasario iki rugsėjo (natūraliose paplitimo vietose), o žiedai skleidžia specifinį kvapą.

Indėnai geltonžiedžių ešolcijų lapus naudojo kaip gydomąsias priemones, o žiedadulkes – kosmetikai. Sėklas galima panaudoti kulinarijoje.

Geltonžiedės ešolcijos yra žinomos dėl raminamųjų, nerimą mažinančių ir miegą gerinančių savybių. Šis efektas yra susijęs su protopinu ir alokriptopinu. Abu alkaloidai veikia kaip silpni simuliatoriai – GABA receptorių aktyvikliai (agonistai) ir kaip acetilcholinesterazės inhibitoriai, kurie neleidžia acetilcholinui (ACh) skaidytis ir ilgina veikimo trukmę bei padidina ACh kiekį nervų jungtyse, vadinamuose sinapsėmis. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620 Kitas iš šio augalo išskirtas aporfino alkaloidas, t. y. N-metil laurotetaninas (NMT), veikia kaip serotonino 5HT1AR receptorių blokatorius (antagonistas) 2 Atsauces: S. Gafner, B. M. Dietz, K. L. McPhail et al., “Alkaloids from Eschscholzia californica and their capacity to inhibit binding of [3H]8-hydroxy-2-(di-N-propylamino) tetralin to 5-HT1A receptors in vitro” Journal of Natural Products, vol. 69, no. 3, pp. 432–435, 2006 . Yra nustatyta, kad protopinas ir alokriptopinas blokuoja žmogaus serotonino ir noradrenalino nešiklius (hSERT ir NERT) ir pasižymi į antidepresantus panašiu poveikiu. 1 Atsauces: Fedurco, M., Gregorová, J., Šebrlová, K., Kantorová, J., Peš, O., Baur, R., … Táborská, E. (2015). Modulatory Effects of Eschscholzia californica Alkaloids on Recombinant GABAA Receptors. Biochemistry Research International, 2015, 1–9. doi:10.1155/2015/617620

Geltonžiedėse ešolcijose, be minėtų alkaloidų, yra ir kitų veikliųjų medžiagų: alkaloidų – kriptopino ir chelidonino bei flavonoidų ir glikozidų.

Geltonžiedės ešolcijos neturi narkotinio poveikio ir yra visiškai saugios naudoti. Šis augalas nėra opiatas. Opijinės aguonos trikdo orientaciją, o geltonžiedės ešolcijos normalizuoja žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Alkaloidai turi kūną ir protą raminantį ir atpalaiduojantį poveikį, tačiau veikia švelniai.

Geltonžiedės ešolcijos yra saugios daugumai žmonių, jei yra tinkamai vartojamos ne ilgiau kaip tris mėnesius. Nėra atlikta pakankamai tyrimų apie ilgalaikio geltonžiedžių ešolcijų vartojimo saugumą.

Jei planuojama chirurginė intervencija: geltonžiedės ešolcijos veikia centrinę nervų sistemą sukeldamos mieguistumą ir kitus požymius. Yra tikimybė, kad geltonžiedės ešolcijos kartu su anestezija ir (arba) kitais vaistais, vartojamais operacijos metu ir po jos, gali gerokai sulėtinti centrinę nervų sistemą. Nustokite vartoti geltonžiedžių ešolcijų preparatus likus 2 savaitėms iki planuojamos operacijos.

SĄVEIKA

Migdomieji vaistai (benzodiazepinai ir CNS slopinančios priemonės)

Sąveikos įvertinimas: saikingas. Būkite atsargūs vartodami šių vaistų derinį. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Geltonžiedės ešolcijos gali sukelti mieguistumą. Geltonžiedės ešolcijos, vartojamos kartu su migdomaisiais vaistais, gali sukelti per stiprų mieguistumą.

Keletas iš šių raminamųjų vaistų yra klanozepamas (Klonopin), diazepamas (Valium), lorazepamas (Ativan), fenobarbitalis (Donnatal), zolpidemas (Ambien) ir kt.

Geltonžiedės ešolcijos nerekomenduojamos:

Nemiga apibrėžiama kaip sunkumas užmigti arba išmiegoti. Ją sukelia dienos įvykiai ir ji nėra susijusi su aplinkos sąlygomis arba nepakankama miego trukme. Pagal tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją nemiga laikoma lėtine, jei ji tęsiasi ilgą laiką – ne trumpiau kaip tris mėnesius ir pasireiškia ne rečiau kaip tris kartus per savaitę. Kitais atvejais nemiga apibrėžiama kaip trumpalaikė ir ją galima laikyti išgydoma, ūmine arba su nerimu susijusia nemiga.

Augalinių vaistinių preparatų komitetas (HMPC) ir Europos vaistų agentūra (EMA) padarė išvadą, kad geltonžiedės ešolcijos gali būti vartojamos lengviems protinės įtampos simptomams palengvinti ir kaip pagalbinė miego priemonė. 1 Atsauce: https://www.ema.europa.eu/en/medicines/herbal/eschscholziae-herba]]

Geltonžiedžių ešolcijų migdomosios ir anksiolitinės ypatybės yra įrodytos skirtinguose ikiklinikiniuose tyrimuose. Vartojant šiuos augalus, buvo pastebėtas miego laiko pailgėjimas ir aktyvumo sumažėjimas miego metu. 2 Atsauce:  Abdellah, S. A., Berlin, A., Blondeau, C., Guinobert, I., Guilbot, A., Beck, M., & Duforez, F. (2019). A combination of Eschscholtzia californica Cham. and Valeriana officinalis L. extracts for adjustment insomnia: A prospective observational study. Journal of Traditional and Complementary Medicine. doi:10.1016/j.jtcme.2019.02.003

Geltonžiedžių ešolcijų cheminėje sudėtyje, kaip ir kitų aguonų sudėtyje, yra daug alkaloidų, ypač protopino, berberino, alokriptopino, esholcino, kalifornidino. Augale yra flavonoidų, ypač rutozės. Geltonžiedėse ešolcijose yra įvairių karotinoidų, pavyzdžiui, zeaksantino, suteikiančio augalui jo spalvą.

Gydomosios savybės yra susijusios su jų cheminėje sudėtyje esančiais alkaloidais. Dėl alkaloidų geltonžiedės ešolcijos turi raminamąjį, spazmolitinį ir net nuskausminamąjį poveikį žmogaus kūnui.

Geltonžiedės ešolcijos padeda normalizuoti miegą, atsikratyti nemigos, o dėl lengvo spazmolitinio ir raminamojo alkaloidų poveikio augalų ekstraktas gali būti naudojamas psichologinėms ir fizinėms problemoms bei nerviniams sutrikimams gydyti.

Β-gliukanas yra vandenyje tirpi skaidulinė medžiaga, gaunama iš avižų, miežių, bakterijų, mielių, dumblių ir grybų. Daugiausia β-gliukanų yra kepimo mielių Saccharomyces cerevisiae ląstelių membranose. Β-gliukanas yra polisacharidas, sudarytas iš gliukozės molekulių. Bakterijose ir dumbliuose gliukozės monomerai susieti β-(1→3) glikozidinėmis jungtimis, o mielėse ir grybuose – β-(1→3) ir β-(1→6) glikozidinėmis jungtimis. Avižose ir miežiuose gliukozės monomerai sujungti β-(1→4) ir β-(1→3) glikozidinėmis jungtimis. Bakterijų ir dumblių β-gliukanų struktūra yra linijinė, o mielių, grybų, avižų ir miežių β-gliukanų struktūra yra šakota. Ląstelės sienelės β-gliukano sintezė yra sudėtingas procesas, nes nustatyta daug skirtingų glikanų klasių. Β-gliukanų sintezėje dalyvauja kelių klasių fermentai. Netirpios ir tirpios β-gliukano frakcijos labai nesiskiria, tačiau β-gliukano tirpumas vandenyje priklauso nuo jo struktūros. 1 Ref.: Mudgil, D. (2017). The Interaction Between Insoluble and Soluble Fiber. Dietary Fiber for the Prevention of Cardiovascular Disease, 35–59. doi:10.1016/b978-0-12-805130-6.00003-3

Taigi grybai, bakterijos ir augalai gamina skirtingus glikanus, kurių 1→3, 1→4 ir 1→6 β-glikozidinių jungčių proporcijos ir išsidėstymas labai skiriasi, atitinkamai skirtingi β-glikanų tipai. Šie trys tipai skiriasi ne tik molekuliniu lygmeniu, bet ir skirtingai veikia organizmą. Nors kiekvienas iš šių β-glikanų tipų gali būti naudingas sveikatai, nauda skiriasi pagal β-glikano tipą. 2 Reft.: Noss, I., Doekes, G., Thorne, P. S., Heederik, D. J., & Wouters, I. M. (2012). Comparison of the potency of a variety of β-glucans to induce cytokine production in human whole blood. Innate Immunity, 19(1), 10–19. doi:10.1177/1753425912447129

Avižose esantys β-gliukanai yra naudingi širdies sveikatai ir padeda kontroliuoti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį. Jie gerina medžiagų apykaitą, pavyzdžiui, dislipidemiją ir atsparumą insulinui.

Nors nustatyta, kad grybų β-gliukanai teigiamai veikia imuninę sistemą, tyrimai parodė, kad jų veiksmingumas yra mažesnis nei kai kurių gerai ištirtų duonos raugo β-gliukanų.

Iš mielių gaunami β-gliukanai veikia kaip imunomoduliatoriai, ypač stimuliuojantys įgimtą imuninį atsaką. 3 Ref.: De Marco Castro, E., Calder, P. C., & Roche, H. M. (2020). β‐1,3/1,6‐Glucans and Immunity: State of the Art and Future Directions. Molecular Nutrition & Food Research, 65(1), 1901071. doi:10.1002/mnfr.201901071 Jų paprastai būna duonos rauge arba alaus mielėse. Nors abu yra β-(1→3) ir β-(1→6) glikanai iš Saccharomyces cerevisiae, šaltinis yra svarbus: iš kepimo mielių ląstelių membranų išgauti β-glikanai turi kitokią molekulinę struktūrą nei alaus mielių molekulinė struktūra. Tai gali turėti įtakos jų imunomoduliacinėms (imunitetą stiprinančioms) savybėms.

Suaktyvindami ir pagerindami imuninių ląstelių veiklą, β-gliukanai padeda organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ir kitais patogenais. 4 Ref.: Boutros, J. A., Magee, A. S., & Cox, D. (2022). Comparison of structural differences between yeast β-glucan sourced from different strains of saccharomyces cerevisiae and processed using proprietary manufacturing processes. Food Chemistry, 367, 130708. doi:10.1016/j.foodchem.2021.13070

Tačiau svarbu rinktis aukštos kokybės β-gliukanus, nes jie užtikrina biologinį aktyvumą ir pageidaujamą veikimo mechanizmą organizme. Gamybos ar perdirbimo metodai, naudojami išgaunant β-gliukanus, gali turėti įtakos jų struktūrai. Jei gamybos proceso metu β-gliukano struktūra yra pažeista arba pakitusi, imunitetą stiprinantis poveikis galutiniame produkte gali nepasireikšti.

Nėra žinių apie beta gliukanų trūkumą. Be to, beta gliukanams nėra nustatyta rekomenduojama paros norma (RPN). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad beta gliukanai yra skaidulinės medžiagos, yra rekomendacijos, kiek skaidulinių medžiagų reikėtų suvartoti, ir, deja, daugelis žmonių vartoja nepakankamai skaidulinių medžiagų.

Patartina suvartoti ne mažiau kaip 14 gramų skaidulinių medžiagų 1 000 kalorijų. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis moterims ir vyrams yra skirtingas, pavyzdžiui, moterims per parą rekomenduojama suvartoti nuo 21 iki 26 gramų skaidulinių medžiagų, o vyrams – nuo 30 iki 38 gramų skaidulinių medžiagų per parą, atsižvelgiant į amžių.

Beta gliukanų natūraliai randama įvairiuose maisto produktuose. Puikūs jo šaltiniai: avižos, miežiai, sorgai, rugiai, kukurūzai, kviečiai, ryžiai, grybai, jūros dumbliai.

Grūduose, pavyzdžiui, miežiuose ir avižose, yra didžiausia beta gliukanų koncentracija. Be to, šios skaidulos yra kai kurių rūšių bakterijose ir grybuose, įskaitant Saccharomyces cerevisiae, iš kurių gaminamos maistinės mielės, vynas, alus ir kai kurie kepiniai. Tačiau tai nereiškia, kad alkoholiniai gėrimai yra geras beta gliukanų šaltinis.

Apie šalutinį poveikį geriant beta gliukanus nepranešta.

Tepant ant odos: beta gliukanai yra saugūs, kai jie naudojami neilgai. Kai kurių žmonių odą jie gali sudirginti ir (arba) ją gali išberti.

Jei vartojate vaistų, kai kuriais atvejais gali pasireikšti nedidelė vaistų ir beta gliukanų sąveika.

1. Vaistai, mažinantys imuninės sistemos aktyvumą (imunosupresantai), sąveikauja su beta gliukanais.

Beta gliukanai gali padidinti imuninės sistemos aktyvumą. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vartojami po organų transplantacijos, mažina imuninės sistemos aktyvumą. Vartojant beta gliukanų kartu su šiais vaistais, gali sumažėti šių vaistų poveikis.

2. Vaistai, vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti (antihipertenziniai vaistai), sąveikauja su beta gliukanais.

Iš avižų gaunami beta gliukanai gali mažinti kraujospūdį. Jų vartojant kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais, kraujospūdis gali būti per žemas. Todėl stebėkite savo kraujospūdį.

Biologiškai aktyvių, saugių ir visų pirma natūralių imuninės sistemos stimuliatorių buvo ieškoma per visą žmonijos istoriją. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, beta gliukanai, yra intensyviai tiriami. Šiuo metu yra daugiau nei 15 000 publikacijų, tačiau paieška tęsiasi.

Beta gliukanas – natūrali augalinės kilmės molekulė, „moduliuojanti“ imuninę sistemą ir suaktyvindama visas organizmo imunines ląsteles: makrofagus, neutrofilus, bazofilus, NK (natūralias žudikes) ląsteles ir kt. Makrofagai atlieka daugybę imuninių funkcijų, leidžiančių organizmui sukurti kuo išsamesnį, veiksmingesnį ir tinkamesnį imuninį atsaką. Nuo organizmo imuninių ląstelių aktyvumo priklauso, kaip gerai imuninė sistema sugauna ir įveikia organizmui svetimus „įsibrovėlius“. Beta gliukanai skatina imunines ląsteles būti pasirengusias „kovoti“.

Paprastai tariant, beta gliukanas yra katalizatorius, dėl kurio imuninė sistema tampa išmanesnė ir sustiprina mūsų organizmo apsaugą. Pirmą kartą susidūrusi su patogenu, imuninė sistema iš pradžių reaguoja greitai ir nespecializuotai, naudodama įgimtą imuninę funkciją. Su šia reakcija susiję simptomai, tokie kaip skausmas ir patinimas, yra organizmo uždegiminės reakcijos rezultatas.

Paskui pristaikančioji imuninės sistemos dalis lėčiau ir specifiškai reaguoja į patogeną. Adaptyvioji imuninė sistema yra imuninės sistemos dalis, turinti ilgalaikę atmintį ir neleidžianti daugeliui patogenų užkrėsti mus daugiau nei vieną kartą.

Imunomoduliuojančios molekulės, kai kurios iš jų gali būti nuryjamos, gali padėti organizmui apsisaugoti nuo patogenų, pritaikydamos įprastą imuninį atsaką, kad jis veiksmingiau reaguotų į aptiktą patogeną.

Iš mielių gaunami tam tikros rūšies beta gliukanai veikia neutrofilų ir makrofagų – įgimtos imuninės sistemos ląstelių – uždegiminį ir antimikrobinį aktyvumą. Yra naujų įrodymų, kad mielių beta gliukanai gali „išmokyti“ organizmo imunines ląsteles veiksmingiau reaguoti į aptiktą patogeną.

Šis organizmo imuninės sistemos mokymas buvo atrastas palyginti neseniai – įgimtosios imuninės ląstelės, veikiamos tam tikrų mikrobų (gyvų ar negyvų), efektyviau reaguoja į būsimas grėsmes. Iš esmės tai reiškia, kad įgimtosios imuninės ląstelės po šio „mokymo“ išsaugo patirties „atmintį“, todėl, susidūrusios su kitu patogenu, jos gali reaguoti greičiau ir veiksmingiau.

Pagrindinis skirtumas tarp įgimtosios imuninės sistemos mokymo ir tradicinės imuninės atminties yra platus „išmoktų“ reakcijų spektras. Tradicinės imuninės atminties atveju imuninė sistema susiduria su patogeniniu organizmu (pvz., tymais) ligos ar skiepijimo metu, o adaptyvioji imuninė sistema gamina kelių rūšių specifines molekules, kad ateityje atpažintų šį patogeną (tymus) ir apsaugotų organizmą nuo infekcijos.

Priešingai, treniruoto imuniteto atveju įgimta imuninė sistema pritaiko savo įgimtą imuninį atsaką prie gyvų ar negyvų mikrobų („treniruoklio“ dirgiklių), kad užtikrintų veiksmingesnį atsaką į patogenus, kurie nėra susiję su „treniruokliu“. Šis bendras poveikis yra labai svarbus imuninei apsaugai, nes yra naudingas siekiant užtikrinti tam tikrą apsaugą nuo patogenų, su kuriais organizmas dar nebuvo susidūręs.

Išmokytas imunitetas, kurį iššaukia pradinis poveikis, pavyzdžiui, mielių beta gliukanas, sustiprina atsaką į vėlesnes infekcijas. Greitesniam šio proceso suaktyvėjimui reikalingos kelios skirtingos imuninių ląstelių funkcijos, įskaitant antimikrobinių molekulių gamybą.

Yra įrodymų, kad mielių beta gliukanas gali būti imuninės sistemos treniravimo paskata. 1 Ref.: De Marco Castro, E., Calder, P. C., & Roche, H. M. (2020). β‐1,3/1,6‐Glucans and Immunity: State of the Art and Future Directions. Molecular Nutrition & Food Research, 65(1), 1901071. doi:10.1002/mnfr.201901071 Be to, kai kurie anksčiau paskelbtų tyrimų, kuriuose buvo tiriamas „Wellmune^®“ veikimo mechanizmas, pastebėjimai atitinka įgimtos imuninės sistemos treniravimo poveikį.

Apibendrinant naudą galima teigti, kad beta gliukanai gali teigiamai veikti imuninę sistemą. Galima beta gliukano nauda imuninei sistemai:

1) imuninio atsako į peršalimo ligas ir gripą stiprinimas (geresnė apsauga nuo peršalimo, gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų);

2) kai kuriais atvejais palengvina sezoninės alergijos simptomus (sumažėja čiaudulys ir nosies užgulimas);

3) intensyvaus fizinio krūvio sukelto uždegimo mažinimas: keliuose tyrimuose beta gliukanai sumažino su fiziniu krūviu susijusį uždegimą.

1. Beta gliukanai yra polisacharidiniai cukrūs, gaunami iš mielių, grybų arba avižų. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir ramina odą.
2. Beta gliukanų tyrimai pradėti septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose skirtinguose žemynuose tuo pačiu metu. Daugiausia JAV ir Europoje, taip pat Azijoje, labiausiai Japonijoje. Beta gliukanų tyrimai Europoje ir Amerikoje buvo grindžiami žiniomis apie zimozano, polisacharidų mišinio, išskirto iš Saccharomyces cerevisiae ląstelių sienelių, imunomoduliacinį poveikį.
3. Azijos medicina turi senas tradicijas vartoti įvairius vaistinius grybus (pvz., šitakius, maitakius, rešius ir kt.). Išsamūs šių grybų biologinio poveikio, ypač priešvėžinio, tyrimai parodė, kad beta gliukanai yra pagrindinė nespecifinės imunomoduliacijos priežastis.
4. Goro Čiharu iš Teikijo universiteto Kavasakyje išskyrė beta gliukaną iš šitakių (Lentinula edodes), kurį pavadino lentinanu.
5. Visi pakankamai išgryninti polisacharidiniai imunomoduliatoriai yra labai mažai nuodingi.
6. Skirtingai nei dauguma kitų natūralių produktų, išgryninti beta gliukanai išlaiko savo biologinį aktyvumą. Tai rodo, kad beta gliukanai veikia ląsteliniu ir molekuliniu lygmeniu.

Juodasis šeivamedis (Sambucus nigra L.) yra viena iš daugelio šeivamedžių rūšių. Juodasis šeivamedis yra iki 6 m aukščio medis arba krūmas. Jų žiedai kreminės baltos spalvos skydo formos žiedynuose, juodai violetiniai kauliukai su trimis erškėtrožėmis. Žydi birželio ir liepos mėnesiais. Lapai priešiniai, neporiniai kuokštuoti, iš 3, 5 arba 7 lapelių. Natūralus paplitimo arealas – Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai. 1 Ref.: https://en.wikipedia.org/wiki/Sambucus_nigra

Šeivamedžio uogose yra daug farmakologiškai aktyvių cheminių medžiagų, įskaitant antocianinus (daugiausia cianidino 3-gliukozido ir cianidino 3-sambubiosido), kurie stiprina imuninę sistemą ir pasižymi antivirusiniu poveikiu. 2 Ref.: Hawkins, J., Baker, C., Cherry, L., & Dunne, E. (2019). Black elderberry (Sambucus nigra) supplementation effectively treats upper respiratory symptoms: A meta-analysis of randomized, controlled clinical trials. Complementary Therapies in Medicine, 42, 361–365. doi:10.1016/j.ctim.2018.12.004 Geriant šeivamedžio uogų, šių antocianinų kiekis nustatytas kraujo plazmoje.

Kitos sudedamosios dalys – vitaminai ir mineralai nedideliais kiekiais ir angliavandeniai, pavyzdžiui, pektinas ir iki 7,5 % gliukozės ir fruktozės.

Be jau minėtų biologiškai aktyvių sudedamųjų dalių, šeivamedis taip pat turi įvairių (poli)fenolinių ir terpenoidinių junginių. Polifenoliai, žinomi dėl savo gebėjimo neutralizuoti laisvųjų radikalų aktyvumą, kartu su antocianinais yra svarbiausios biologiškai aktyvių junginių grupės, kurių šeivamedžio uogose yra palyginti didelė koncentracija.

Tačiau naujausi tyrimai 3 Ref.: Liu D, He XQ, Wu DT, Li HB, Feng YB, Zou L, Gan RY. Elderberry (Sambucus nigra L.): Bioactive Compounds, Health Functions, and Applications. J Agric Food Chem. 2022 Apr 13;70(14):4202-4220. doi: 10.1021/acs.jafc.2c00010. Epub 2022 Mar 29. PMID: 35348337 atskleidė, kad kai kurie maisto apdorojimo metodai gali turėti įtakos bioaktyviųjų junginių kiekiui šeivamedžio uogose, o cheminė sudėtis priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vietovės, nokimo stadijos ir klimato sąlygų. 4 Ref.: Młynarczyk K, Walkowiak-Tomczak D, Łysiak GP. Bioactive properties of Sambucus nigra L. as a functional ingredient for food and pharmaceutical industry. J Funct Foods. 2018 Jan;40:377-390. doi: 10.1016/j.jff.2017.11.025. Epub 2017 Dec 22. PMID: 32362939; PMCID: PMC7185606 Pavyzdžiui, sulčių, kurios dažnai naudojamos ir maisto papildams, ir sirupams gaminti, gamybos metodas turi įtakos bioaktyviųjų junginių kiekiui. Šeivamedžio uogų sultyse, apdorotose fermentiniu būdu (pektinolize), buvo nustatytas mažesnis daugelio tirtų fenolinių junginių kiekis, palyginti su sultimis, pagamintomis be fermentinio apdorojimo. Todėl renkantis papildus su šeivamedžio uogų sultimis ar ekstraktu reikėtų atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų (polifenolių ir antocianinų) standartizaciją. Šeivamedžio uogos pasižymi įvairiomis in vitro ir in vivo gydomosiomis savybėmis, įskaitant antioksidacinį, uždegimą slopinantį, priešvėžinį, priešgripinį, antimikrobinį, antidiabetinį, širdies ir kraujagyslių sistemą saugantį ir neuroprotekcinį poveikį 3 Ref.: Liu D, He XQ, Wu DT, Li HB, Feng YB, Zou L, Gan RY. Elderberry (Sambucus nigra L.): Bioactive Compounds, Health Functions, and Applications. J Agric Food Chem. 2022 Apr 13;70(14):4202-4220. doi: 10.1021/acs.jafc.2c00010. Epub 2022 Mar 29. PMID: 35348337 ^. Tačiau šeivamedžio uogos daugiausia vartojamos su peršalimu susijusiems bendriesiems simptomams: karščiavimui, kosuliui, užsikimšusiai nosiai, slogai ir gripui gydyti, taip pat profilaktiškai imuninei sistemai stiprinti. 4 Ref.: Młynarczyk K, Walkowiak-Tomczak D, Łysiak GP. Bioactive properties of Sambucus nigra L. as a functional ingredient for food and pharmaceutical industry. J Funct Foods. 2018 Jan;40:377-390. doi: 10.1016/j.jff.2017.11.025. Epub 2017 Dec 22. PMID: 32362939; PMCID: PMC7185606 ^.

Šeivamedžio žievelėje, neprinokusiose uogose ir sėklose yra nedidelis kiekis medžiagų, vadinamų lektinais, kurių perteklius gali sukelti skrandžio sutrikimų. 1 Ref.: https://www.ema.europa.eu/en/documents/herbal-report/final-assessment-report-sambucus-nigra-l-fructus_en.pdf Be to, šeivamedžio uogose yra medžiagų, vadinamų cianogeniniais glikozidais, iš kurių kai kuriais atvejais gali išsiskirti cianidas. Tai toksinas, kurio taip pat randama abrikosų sėklose ir migdoluose 2 Ref.: Ulbricht C, Basch E, Cheung L, Goldberg H, Hammerness P, Isaac R, Khalsa KP, Romm A, Rychlik I, Varghese M, Weissner W, Windsor RC, Wortley J. An evidence-based systematic review of elderberry and elderflower (Sambucus nigra) by the Natural Standard Research Collaboration. J Diet Suppl. 2014 Mar;11(1):80-120. doi: 10.3109/19390211.2013.859852. Epub 2014 Jan 10. PMID: 24409980 . Tačiau jo kiekis nėra didelis – 3 % apskaičiuotos mirtinos dozės 60 kg sveriančiam žmogui, tiksliau 3 mg 100 g šviežių uogų ir 3–17 mg 100 g šviežių lapų.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad komerciniuose preparatuose ir virtose uogose cianido nėra. Nevirtų uogų, lapų, žievės ar šeivamedžio šaknų valgymo simptomai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Šeivamedžio uogų sunkios, rimtos ar vidutinio sunkumo sąveikos su vaistais nėra žinoma. Nevartokite preparatų, kurių sudėtyje yra šeivamedžio uogų, jei pasireiškė alerginė reakcija.

Įrodyta, kad juodojo šeivamedžio uogų ekstraktai ir žiedų užpilai padeda sumažinti gripo sunkumą ir trukmę. 1 Ref.: Porter RS, Bode RF. A Review of the Antiviral Properties of Black Elder (Sambucus nigra L.) Products. Phytother Res. 2017 Apr;31(4):533-554. doi: 10.1002/ptr.5782. Epub 2017 Feb 15. PMID: 28198157  Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 312 lėktuvais keliaujančių asmenų, tris kartus per dieną vartojančių kapsules su 300 mg šeivamedžio uogų ekstrakto, nustatyta, kad susirgusieji gripu sirgo trumpiau ir jų ligos simptomai buvo ne tokie sunkūs. 2 Ref.: Tiralongo E, Wee SS, Lea RA. Elderberry Supplementation Reduces Cold Duration and Symptoms in Air-Travellers: A Randomized, Double-Blind Placebo-Controlled Clinical Trial. Nutrients. 2016 Mar 24;8(4):182. doi: 10.3390/nu8040182. PMID: 27023596; PMCID: PMC4848651

Tyrimai 3 Ref.: Chatterjee A, Yasmin T, Bagchi D, Stohs SJ. Inhibition of Helicobacter pylori in vitro by various berry extracts, with enhanced susceptibility to clarithromycin. Mol Cell Biochem. 2004 Oct;265(1-2):19-26. doi: 10.1023/b:mcbi.0000044310.92444.ec. PMID: 15543930 4 Ref.: Krawitz C, Mraheil MA, Stein M, Imirzalioglu C, Domann E, Pleschka S, Hain T. Inhibitory activity of a standardized elderberry liquid extract against clinically-relevant human respiratory bacterial pathogens and influenza A and B viruses. BMC Complement Altern Med. 2011 Feb 25;11:16. doi: 10.1186/1472-6882-11-16. PMID: 21352539; PMCID: PMC3056848 parodė, kad šeivamedžio uogos veiksmingai veikia įvairius ligų sukėlėjus, pavyzdžiui, Helicobacter pylori (gali sukelti skrandžio opas, pilvo skausmą, pykinimą), Streptococcus pyogenes (dažniausia ryklės uždegimo priežastis), C ir G grupės streptokokus, Branhamella catarrhalis (gali sukelti žmogaus kvėpavimo sistemos, vidurinės ausies, akių, centrinės nervų sistemos ir sąnarių infekcijas) ir Haemophilus influenza (gali sukelti pneumoniją, otitą, sinusitą, laringotracheitą, bronchitą).

Tiriant 5 Ref.: Waknine-Grinberg, J., El-On, J., Barak, V., Barenholz, Y., & Golenser, J. (2009). The Immunomodulatory Effect of Sambucol on Leishmanial and Malarial Infections. Planta Medica, 75(06), 581–586. doi:10.1055/s-0029-1185357  standartizuoto šeivamedžio ekstrakto imunomoduojamąjį poveikį leišmaniozės ir maliarijos infekcijoms gydyti, nustatyta, kad sulėtėjo ligos progresavimas.

Juodajame šeivamedyje yra daug biologiškai aktyvių sudedamųjų medžiagų, kurios naudingos bendrai sveikatai ir yra susijusios su įvairių sveikatos sutrikimų gydymu, todėl jis yra perspektyvus gripo ir kitų virusų bei nevirusinių ligų sukėlėjų mažos rizikos vaistas, o galbūt ir ūmių virusinių infekcijų profilaktikos priemonė. 1 Ref.: Porter RS, Bode RF. A Review of the Antiviral Properties of Black Elder (Sambucus nigra L.) Products. Phytother Res. 2017 Apr;31(4):533-554. doi: 10.1002/ptr.5782. Epub 2017 Feb 15. PMID: 28198157

1. Kadaise šeivamedis buvo laikomas šventu medžiu, nes saugojo nuo daugelio pavojų ir nelaimių – gaisrų, piktų žmonių, net plėšikų ir, žinoma, daugelio ligų bei epidemijų.
2. Šeivamedžio žiedai subręsta po 3–4 metų. Šeivamedžio uogos netinka skinti mechaniškai, nes jas sunku atskirti nuo stiebų, tačiau kai kuriose šalyse jos skinamos naudojant kitiems uoginiams augalams skirtas ir šeivamedžiui pritaikytas technologijas.
3. Šeivamedžio istorija siekia 400 m. pr. m. e., kai Hipokratas, „medicinos tėvas“, pavadino šį medį savo „vaistinėle“.
4. Šeivamedžio žiedai, vaisiai ir lapai yra puikus antioksidantų šaltinis. Pavyzdžiui, vienas iš uogose esančių antocianinų turi 3,5 karto didesnį antioksidacinį pajėgumą nei vitaminas E.
5. Šie vaistai gali sumažinti folio rūgšties kiekį kraujyje. Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis siejamas su aukštu kraujospūdžiu ir neigiamu poveikiu širdies sveikatai.