Visi mes jaučiame tam tikrą stresą ir tai visiškai įprasta. Tačiau tai, kaip reaguojame į stresą, daro didelę įtaką mūsų bendrai savijautai. Kartais geriausias būdas įveikti stresą – pakeisti situaciją. Kitais atvejais geriausia strategija yra pakeisti savo reakciją į situaciją. Svarbu, kad aiškiai suprastume streso ir mūsų organizmo sąveiką – kaip stresas veikia mūsų fizinę ir psichinę sveikatą ir kaip mūsų psichinė ir fizinė sveikata veikia mūsų streso lygį. Streso poveikis mūsų organizmui tiesiogiai priklauso nuo jo trukmės ir intensyvumo.

Klasifikuodami stresą pagal jo trukmę ir poveikį, galime išskirti trumpalaikį (ūminį), ilgalaikį (lėtinį) ir potrauminį stresą. Kiekviena iš šių streso rūšių yra klastinga ir pavojinga savo pasireiškimais: ūminė – savo sunkumu, lėtinė – savo trukme ir potrauminė savo nenuspėjamumu.

Atidžiau apžvelgsime kiekvieną iš šių streso rūšių.

Kas yra ūminis stresas? Tai labiausiai paplitusi streso forma, kurią per gyvenimą patiria kiekvienas iš mūsų. Ūminis stresas kyla staiga, kaip neatidėliotina reakcija į įprastų gyvenimo situacijų pokyčius. Kai kuriais atvejais ūminis stresas gali būti net jaudinantis ir džiuginantis. Ūminio streso pavyzdžiai: pokalbis dėl darbo, egzaminas, nuleista padanga, pirmas pasimatymas, pasirodymas prieš auditoriją, skrydis ar viliojanti slidinėjimo trasa. Lengvas ūminis stresas iš tikrųjų gali būti naudingas – jis gali stimuliuoti, motyvuoti ir aktyvinti. Problemų kyla, kai ūminis stresas susikaupia.

Paprastai sveikiems žmonėms vienas ūminio streso epizodas nesukelia problemų. Tačiau, jei ūminis stresas yra ypač sunkus ir intensyvus, jis gali sukelti psichinės sveikatos problemų, pavyzdžiui, potrauminio streso sutrikimą, arba net fizinę reakciją, pavyzdžiui, širdies priepuolį.

Mūsų organizmo reakcija į lėtinį stresą yra sudėtingesnė nei į ūminį stresą, o poveikis gali būti ilgalaikis ir rimtesnis.

Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, yra patekę į probleminę situaciją, kurią sunku arba neįmanoma pakeisti, ir jaučiasi joje „įkalinti“. Paprastai vieną problemą papildo kitos, todėl susidaro problemų grandinė, kuri dar labiau sustiprina lėtinį stresą. Lėtinis stresas yra pavojingiausia streso rūšis, nes jis trunka ilgai ir be atokvėpio. Lėtinį stresą gali sukelti, pavyzdžiui, stiprus ir nuolatinis nusivylimas dėl to, kad nerandate laiko atlikti visus norimus darbus, skyrybos ar žlugusi santuoka, žalingi santykiai darbe ar mokykloje, liga. Lėtinį stresą taip pat gali sukelti aplinka, kurioje žmonės gyvena, pavyzdžiui, perpildyta, nusikalstamumas, prastos ekonominės sąlygos, gyvenamosios vietos tarša, terorizmas.

Ilgalaikis stresas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, virškinimo sistemos problemų, sumažinti organizmo atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms ir sukelti depresiją. Lėtinis stresas taip pat slopina pažinimo funkcijas, trikdo socialinį bendravimą ir verčia žmones pasitraukti iš visuomenės. Krizė sukelia nerimą ir sveikatos problemas.

Sudėtingiausias yra potrauminis stresas. Potrauminis stresas – tai žmonių psichologiniai padariniai, atsirandantys po ekstremalių situacijų, jo priežastis gali būti fizinė arba seksualinė prievarta, kelių eismo nelaimė, gamtinės stichijos ir kiti panašaus pobūdžio įvykiai, kurių metu žmogus pajuto didelę baimę dėl savo ar aplinkinių žmonių gyvybių. Psichikos sutrikimai taip pat gali pasireikšti po traumuojančios patirties, pavyzdžiui, artimo žmogaus netekties. Kai kuriais atvejais sindromo simptomai išnyksta per kelis mėnesius, tačiau daugeliu atvejų, jei tinkamai negydoma, žmonėms gali išsivystyti kitų problemų, įskaitant depresiją, fobijas ir priklausomybes. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) turėtų būti gydomas anksti, kad būtų išvengta įvairių rimtų sveikatos problemų.

Norint sumažinti streso poveikį kasdieniam gyvenimui, reikėtų laikytis trijų pagrindinių principų: fizinio aktyvumo, socialinės paramos tinklo palaikymo ir gero miego. Šie trys principai sudaro esminį sveikos gyvensenos pagrindą.

Normaliai nervų sistemos veiklai, ypač esant įtampai ir stresui, užtikrinti sukūrėme 100 % natūralų Latvijoje pagamintą maisto papildą NERVOKLER. Gaminys, kuriame yra magnio, L‑teanino, pasiflorų (Passiflora incarnata L.) ir vitamino B6, gerina fizinę ir psichinę savijautą streso sąlygomis, padeda išvengti neurozės, neurastenijos, nerimo, lėtinio nuovargio ir nervų sistemos sutrikimų.

Daugiau apie gaminį skaitykite čia: NERVOKLER