Skydliaukė, gaminanti biologiškai aktyvias medžiagas – hormonus, priklauso endokrininei organų sistemai. Hormonai skatina medžiagų apykaitą ląstelėse ir reguliuoja visus organizmo procesus – kvėpavimą, virškinimą, miegą, judesius, taip pat vidaus organų veiklą. Pagrindinė skydliaukės funkcija – užtikrinti normalią medžiagų apykaitą organizme. 

Skydliaukės gaminami hormonai veikia beveik visus organizmo medžiagų apykaitos procesus. Nors tai gali stebinti, tačiau organizme seni audiniai nuolat yra keičiami naujais. Skirtingos organizmo dalys atsinaujina nevienodai greitai. Žarnyno epitelio ląstelėmis padengtos išaugos, vadinamos gaureliais, atsinaujina labai greitai – kas dvi ar tris dienas. Raudonieji kraujo kūneliai – svarbi organizmo „transporto“ sistemos dalis, aprūpinanti gyvus audinius deguonimi ir šalinanti atliekas – pasikeičia kas tris mėnesius, o baltieji kraujo kūneliai – imuninės sistemos ląstelės, apsaugančios organizmą nuo infekcinių ligų ir naikinančios į jį patekusias kenksmingas daleles, atsinaujina maždaug kas šešis mėnesius. Jeigu skydliaukė tinkamai nefunkcionuoja, pakinta ir sutrinka biologiškai aktyvių medžiagų apykaita, taip pat sutrinka ir kitų organų veikla. Gali sutrikti gijimo procesai, lengvai atsirasti mėlynių, sumažėti gebėjimas pakelti fizinį krūvį.

Skydliaukės veiklos sutrikimai gali būti įvairūs – nuo ​​nedidelio nekenksmingo jos padidėjimo, kuriam nereikia gydymo, iki gyvybei pavojingo skydliaukės vėžio. Dažniausia problema, su kuria susiduriama, yra nenormali pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba. Per didelis skydliaukės hormonų kiekis sukelia būklę, vadinamą hipertiroze. Nepakankamas hormonų kiekis sukelia hipotirozę. Nors dėl skydliaukės hormonų patiriama būklė gali būti nemaloni, su skydliauke susijusių problemų galima išvengti, jei jos anksti diagnozuojamos ir skiriamas tinkamas gydymas.

Taigi, nepakankamas skydliaukės funkcionavimas vadinamas hipotiroze. Tai reiškia, kad skydliaukėje susidaro nepakankamai hormonų, reikalingų medžiagų apykaitai. Dažniausiai tai diagnozuojama vyresnėms nei 60 metų moterims. Hipotirozė sutrikdo įvairių biocheminių organizmo reakcijų pusiausvyrą, arba homeostazę. Kadangi organizmui reikalingas tam tikras skydliaukės hormonų kiekis energijai gaminti, hormonų kiekio sumažėjimas pasireiškia nepakankama energija arba organizmo išsekimu. 

Dažniausios hipotirozės priežastys.

1. Hašimoto tiroiditas: lėtinė autoimuninė liga, kai reaguoja paties organizmo imuninė sistema, antikūnai veikia skydliaukę ir sukelia hipotirozę. Galiausiai audiniai miršta ir nustoja gaminti hormonus. Hašimoto tiroiditas dažniausiai išsivysto vidutinio amžiaus (50–60 metų) moterims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, įskaitant vyrus, vaikus ir paauglius.
2. Skydliaukės pašalinimas: skydliaukė gali būti chirurginiu būdu pašalinta arba chemiškai paveikta. Skydliaukės operacija būtina, jeigu skydliaukė yra padidėjusi, susiformavo patologinių skydliaukės mazgų arba dėl nustatyto skydliaukės vėžio.
3. Tam tikrų vaistų (tirostatinių) vartojimas arba tam tikrų kontrastinių medžiagų naudojimas prieš atliekamus tam tikrus tyrimus gali sukelti hipotirozę. Vienas iš tokių vaistų yra litis, vartojamas tam tikriems psichikos sutrikimams gydyti. Jeigu vartojate vaistų, paklauskite savo gydytojo apie jų poveikį skydliaukei. Didžiausia jodo paros norma, kuri, kaip nustatyta, nesukelia neigiamo poveikio suaugusiųjų sveikatai, yra 600 μg jodo per dieną.
4. Galvos, kaklo arba viršutinės krūtinės srities spindulinė terapija gali paveikti skydliaukę ir sukelti hipotirozę.

Didesnė hipotirozės rizika yra:

• vyresnėms nei 60 metų moterims;
• asmenims, kurių anamnezėje nurodyta, kad šeimoje yra buvusi skydliaukės liga;
• asmenims, sergantiems autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, raudonąja vilklige, lėtiniu uždegimu ir kt.);
• nėščioms ir pagimdžiusioms moterims.

Hipotirozei būdingus požymius galima supainioti su kitais organizmo veiklos sutrikimais, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad hipotirozės simptomai gali skirtis, tai susiję su trūkstamu hormonų kiekiu, amžiumi. Hipotirozė nėra liga, kuri vystosi greitai, apskritai simptomai pasireiškia per ilgesnį laiką – kartais net kelerius metus. Ligos pradžioje gali pasireikšti tik tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, pastorėjimas ir nuolatinis šalčio jausmas. Paprastai tokia būsena siejama su amžėjimu ir daug dėmesio nekreipiama. 

Kokie yra hipotirozės simptomai:

• nuovargis;
• nuolatinis šalčio jausmas;
• vidurių užkietėjimas;
• sausa oda;
• sustorėjimas;
• paburkęs veidas;
• užkimimas, balso tembro pokyčiai;
• raumenų silpnumas, skausmas ir sustingimas;
• padidėjęs cholesterolio kiekis;
• nereguliarios menstruacijos;
• plaukų ir nagų trapumas;
• prasta atmintis, kognityviniai sutrikimai.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu jaučiatės pavargę be jokios priežasties, yra kitų hipotirozės požymių ar simptomų. 50 metų pacientams bent kartą per metus reikia atlikti kraujo tyrimą, nustatant tirotropo hormono (TSH) ir laisvojo tiroksino (T4) kiekį, net jei nėra ligos požymių. Žmonėms, kurie sirgo skydliaukės ligomis arba kuriems buvo padarytos operacijos, rekomenduojama tai pradėti daryti net ir anksčiau.

Jaunos moterys, nustačius, kad skydliaukėje yra mazgų, taip pat tos, kurių artimi giminaičiai sirgo skydliaukės ligomis, turėtų nuolat tirtis skydliaukę.

Sukūrėme 100 % natūralų, Latvijoje pagamintą maisto papildą THYROKLER, rekomenduojamą esant nepakankamai skydliaukės funkcijai arba hipotirozei. Maisto papildas, kurio sudėtyje yra rudųjų dumblių (turi daugiau vitaminų ir mineralų nei bet kuris kitas maisto produktas, yra natūralus jodo, reikalingo ląstelių metabolizmui, šaltinis), mikroelementų cinko ir seleno bei aminorūgšties L-tirozino, užtikrina normalų hormonų gaminimąsi skydliaukėje, dėl to – normalią skydliaukės veiklą. 

Daugiau apie gaminį skaitykite čia: THYROKLER