Senėjimas yra natūralus neišvengiamas procesas. Senėjančio žmogaus organizme kinta galvos smegenys, kraujagyslių sistema, kognityvinis procesas ar pažinimo funkcijos, ir apskritai visame kūne. Daug tyrimų  1 Peters, R. (2006). Ageing and the brain. Postgraduate Medical Journal, 82(964), 84–88. doi:10.1136/pgmj.2005.036665 , 2 Anderton, B. H. (2002). Ageing of the brain. Mechanisms of Ageing and Development, 123(7), 811–817. doi:10.1016/s0047-6374(01)00426-2 , rodo, kad smegenų tūris ir (arba) svoris sumažėja maždaug 5 % kas 10 metų sulaukus 40 metų, o mažėjimo greitis greičiausiai ypač padidėja sulaukus 70 metų. Insultų ir demencijos dažnis, atminties sutrikimo lygis su amžiumi taip pat didėja. Žinoma, sutrinka ir nervinių impulsų perdavimas, atsiranda hormoninių pokyčių.
Sveikas fizinis ir psichinis gyvenimas gali būti geriausia apsauga nuo senstančių smegenų pokyčių. Taip pat gali būti svarbios papildomos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonės. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti išlaikyti Jūsų protą aktyvų. Šį kartą apie labai lengvai atliekamus ir malonius dalykus, kurie gali padėti protui greitai nepasenti.

1. Klausykitės muzikos

Klausantis muzikos treniruojamos smegenys. Muzikos klausymas gali ne tik padėti jaustis žvalesniems, bet ir pagerinti atmintį bei nuotaiką. Viena iš priežasčių – muzika panaši į matematiką – abi lavina erdvinį mąstymą. Smegenys turi dirbti, kad suprastų muzikos struktūrą: laiką, ritmą, intervalus ir pan. – ypač muzika, kurią girdite pirmą kartą.

2. Įsigykite naujų draugų

Susitikimas su naujais žmonėmis gerina smegenų veiklą taip pat veiksmingai, kaip ir sprendžiant kryžiažodžius. Taip yra todėl, kad vienu metu dirba trumpalaikė atmintis, gebėjimas „teisingai“ reaguoti į erzinančius veiksnius ir gebėjimas susikaupti. Draugiškas pokalbis susitikus su žmonėmis suaktyvina veidrodinius neuronus (smegenų ląsteles) smegenyse, kurie valdo tokias gerai išsivysčiusias žmogaus savybes kaip gebėjimą įsijausti į kito kailį, įgyti žinių ir naudoti kalbą bendraujant.

3. Juokitės

Dėl streso smegenys (hipofizė) gali duoti signalą antinksčiams išleisti hormoną, vadinamą kortizoliu. Ilgai padidėjęs kortizolio kiekis gali sukelti nerimą, nuotaikų svyravimų, miego sutrikimų ir depresiją, taip pat mažėja gebėjimas susikaupti, didėja kraujospūdis ir sergama kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, storėjama ir sutrinka imuninės sistema. Geras būdas apsaugoti smegenis – smagiai juoktis, nes juokiantis įjungiami veido ir kūno raumenys, padažnėja širdies ritmas, šiek tiek pakyla kraujospūdis ir pagreitėja kvėpavimas, suaktyvėja kraujotaka, audiniai gauna daugiau deguonies. Tai gali sumažinti kortizolio lygį.

4. Vaikščiokite gryname ore

Gamta veikia raminamai, todėl būnant gamtoje galima sumažinti streso lygį. Leisdami laiką lauke gryname ore leidžiate smegenims pailsėti nuo nuolatinio Jus supančios informacijos kiekio ir dirgiklių, kuriuos jos gauna visą dieną. Vaikščiojimas leidžia joms atgauti gebėjimą susikaupti ir geriau spręsti problemas. Vaikščiojimas ir darbas gryname ore ne tik mažina stresą, bet ir stiprina kūną. Šis efektas pasiekiamas dėl padidėjusio deguonies kiekio. Deguonis yra gyvybiškai svarbus normaliam visų organų ir sistemų funkcionavimui. Nauda yra ta, kad visos ląstelės, prisotintos deguonies, pradeda geriau funkcionuoti. Būtina saugotis alergijos kai kurioms medžiagoms. Didžiausia alergenų koncentracija būna ryte. Dėl šios priežasties alergiški žmonės turėtų vaikščioti vakare arba dieną, kai lauke maloni temperatūra.

5. Atsisakykite rutinos

Nėra nieko blogo, jei kiekvieną dieną keliatės tuo pačiu metu, valgote tuos pačius pusryčius ar einate tuo pačiu maršrutu į darbą. Žmonėms būdingi įpročiai. Tačiau smegenims naudinga, kai kasdienė rutina sutrikdoma. Norint pakeisti kasdienę rutiną ir įvesti pokyčių, nereikia to daryti drastiškai – nereikia iš karto keisti darbo ar gyvenamosios vietos, leistis į tolimas keliones. Užteks mažų dalykų, kuriuos bandysite daryti kitaip. Pakeitus rutiną pagerės smegenų gebėjimas suvokti naują informaciją ir ją išsaugoti. Išbandykite naują receptą, patyrinėkite savo miesto vietovę, kurioje kasdien nesilankote, susitvarkykite savo drabužių spintą, virtuvės reikmenis ar kitą kambarį.

6. Mokykitės

Smegenų lavinimas ar naujų žinių, įgūdžių ir gebėjimų mokymasis bet kuriame amžiuje užtikrina naujų nervinių ląstelių ar neuronų susidarymą, taip pat gerina ir padeda palaikyti tokias pažinimo funkcijas kaip suvokimas, atmintis ir proto aštrumas 3 https://www.rsu.lv/aktualitates/neirologi-macisanas-visas-dzives-garuma-uztur-smadzenes-laba-forma . Galite išbandyti savo jėgas rašydami, piešdami ar užsiimdami nauja, Jus dominančia veikla, pavyzdžiui, groti gitara ar mokytis naujos užsienio kalbos. Jei iš pradžių atrodo sunku, nepasiduokite! Kuo Jums sunkiau, tuo geriau Jūsų smegenims.

7. Koncentruokitės tik į vieną dalyką

Vien todėl, kad vienu metu galite rašyti žinutes, žiūrėti televizorių ir peržiūrėti savo socialinę žiniasklaidą, dar nereiškia, kad tai naudinga Jūsų protui. Kai Jūsų smegenys vienu metu gauna skirtingą informaciją, jos turi sugebėti visa tai apdoroti ir įvertinti svarbiausią informaciją. Tai sumažina gebėjimą susikaupti, prisiminti ir pereiti nuo vieno dalyko prie kito. Padėkite savo smegenims ir skirkite visą savo dėmesį vienam dalykui vienu metu.

8. Ilsėkitės

Jei miegate nepakankamai ir sistemingai neišsimiegate, net ir paprasta užduotis gali pareikalauti iš Jūsų daugiau protinių pastangų nei išsimiegojus. Taip pat, jei esate pavargę, Jums daug sunkiau susikoncentruoti į kasdienius dalykus, pablogėja trumpalaikė atmintis. Kad išliktumėte budrūs ir Jūsų smegenys gerai dirbtų, kiekvieną naktį turėtumėte miegoti 7–9 valandas.

9. Rūpinkitės savo psichine sveikata

Jei ilgai jaučiatės prislėgti, Jūs turbūt esate linkęs į depresiją. Be bejėgiškumo jausmo ir apatijos dalykams, kurie Jums patinka, depresija gali susilpninti ir kognityvines funkcijas – sunkiau atsiminti įvykius, įvykusius prieš kelias dienas, „skylės“ atmintyje, sunkumai aiškiai mąstyti, susikoncentruoti ir priimti sprendimus. Jei turite kurį nors iš šių simptomų, pasitarkite su gydytoju, ką galite daryti, kad vėl jaustumėtės gerai.

10. Tinkamai maitinkitės

Kuo daugiau kalorijų su maistu gaunate, tuo didesnė atminties praradimo tikimybė 4 Nguyen, J. C. D., Killcross, A. S., & Jenkins, T. A. (2014). Obesity and cognitive decline: role of inflammation and vascular changes. Frontiers in Neuroscience, 8. doi:10.3389/fnins.2014.00375 Priežastis neaiški, tačiau didesnis vidutinio amžiaus žmonių KMI (kūno masės indeksas) yra susijęs su bloga smegenų funkcija vėlyvame amžiuje. Nedideli dienos valgiaraščio pakeitimai, pavyzdžiui, mažiau angliavandenių ir sočiųjų riebalų rūgščių, padės sumažinti antsvorio riziką. Žinoma, Jūsų gydytojas arba dietologas gali padėti Jums sudaryti tinkamą mitybos planą.