Net jei manote, kad gyvenate sveikai, tinkamai maitinatės, sportuojate, tikėtina, kad vis tiek atsiduodate kokiai nors „mažai nuodėmei“, kuri turi įtakos Jūsų sveikatai. Patikrinsime?

Per mažai miegate

Aš tik pažiūrėsiu filmą... Tik baigsiu skaityti knygą... Einu truputį padirbėti... Skamba pažįstamai? O štai laikrodis rodo jau 1 val. nakties. Kitą dieną tenka anksti keltis, ima miegas, Jūs pabundate pikti, dieną esate išsiblaškę, sunku susikaupti – tai trumpalaikis šalutinis nepakankamo miego poveikis. Tačiau ilgainiui miego problemos susisieja su demencija 1 Shi, L., Chen, S.-J., Ma, M.-Y., Bao, Y.-P., Han, Y., Wang, Y.-M., … Lu, L. (2018). Sleep disturbances increase the risk of dementia: A systematic review and meta-analysis. Sleep Medicine Reviews, 40, 4–16.; doi:10.1016/j.smrv.2017.06.010 , širdies ligomis 2 WOLK, R., GAMI, A., GARCIATOUCHARD, A., & SOMERS, V. (2005). Sleep and Cardiovascular Disease. Current Problems in Cardiology, 30(12), 625–662.; doi:10.1016/j.cpcardiol.2005.07.002 , cukriniu diabetu  3 Schipper, S. B. J., Van Veen, M. M., Elders, P. J. M., van Straten, A., Van Der Werf, Y. D., Knutson, K. L., & Rutters, F. (2021). ir nutukimu. Į šį sąrašą taip pat galite įtraukti imuninės sistemos  [[4::Besedovsky, L., Lange, T., & Haack, M. (2019). The Sleep-Immune Crosstalk in Health and Disease. Physiological Reviews, 99(3), 1325–1380. doi:10.1152/physrev.00010.2018 , problemas, depresiją 5 Fang, H., Tu, S., Sheng, J., & Shao, A. (2019). Depression in sleep disturbance: A review on a bidirectional relationship, mechanisms and treatment. Journal of Cellular and Molecular Medicine. doi:10.1111/jcmm.14170 nerimą ir nuolatinį skausmą. Suaugusiesiems reikia 7–9 valandų miego, kad organizmas atgautų jėgas, o vaikams ir paaugliams – dar daugiau. Jei sunku užmigti, būtinai kreipkitės į gydytoją! Gydymas gali padėti.

Įsidėmėkite: svarbu eiti miegoti, kai jaučiatės pavargę ir mieguisti, rekomenduojama – iki vienuoliktos valandos vakaro.

Pamirštate atsigerti

Jūsų kūnas siunčia signalus, kai esate alkani ar ištroškę, tačiau tokius jausmus labai lengva supainioti. Ir alkis, ir troškulys gali sukelti galvos skausmą arba nuovargį ir galvos svaigimą. Kai kitą kartą eisite į virtuvę užkąsti, pirmiausia pabandykite išgerti stiklinę vandens. Kiti požymiai, kad Jūsų organizmui reikia daugiau skysčių, yra sausos akys ir oda, burnos džiūvimas, tamsus šlapimas arba retas šlapinimasis.

Per daug laiko praleidžiate prie ekrano

Atliktas tyrimas, patvirtinantis ryšį tarp „tingaus“ gyvenimo būdo ir didesnio mirtingumo nuo širdies ligų, vėžio ir kitų su sveikata susijusių priežasčių 6 Patel, A. V., Maliniak, M. L., Rees-Punia, E., Matthews, C. E., & Gapstur, S. M. (2018). Prolonged Leisure Time Spent Sitting in Relation to Cause-Specific Mortality in a Large US Cohort. American Journal of Epidemiology. doi:10.1093/aje/kwy125 . Tobulėjant technologijoms, gerokai pailgėjo sėdint praleistas laikas. Ir čia ne darbo laikas, o laisvalaikis – daugiau nei 50 % ne darbo laiko praleidžiama prie ekrano (televizoriaus, kompiuterio, telefono ir pan.). Stenkitės atsikratyti šio įpročio ir kas pusvalandį atsistokite 1–2 minutėms. Remiantis kai kuriais tyrimais, bent viena valanda fizinio aktyvumo per dieną gali kompensuoti kelias valandas sėdėjimo. Nebūtinai reikia eiti į sporto salę, galima sugalvoti ką nors kita, kaip priversti save pajudėti, pavyzdžiui, kasdien susirasti ir nufotografuoti gražų vaizdą mieste ar gamtoje (telefono kameros daro stebuklus ir tai nesunku). Jei naudojatės neįgaliojo vežimėliu arba turite kitų judėjimo problemų, pasiteiraukite savo gydytojo arba fizioterapeuto, kokia veikla Jums tinka.

Per anksti po valgio išsivalote dantis

Dantis reikia valytis – visi su tuo sutiks ir dėl to nekyla jokių abejonių! Be to, anot specialistų, dantis reikia valytis du kartus per dieną – ryte ir vakare. Dėl valymosi vakare viskas aišku – prieš miegą, o kaip rytinis valymas ar valymas po valgio? Remiantis tyrimais 7 Jaeggi, T., & Lussi, A. (1999). Toothbrush Abrasion of Erosively Altered Enamel after Intraoral Exposure to Saliva: An in situ Study. Caries Research, 33(6), 455–461. doi:10.1159/000016551 po valgio turėtumėte palaukti valandą ir tik tada valytis dantis, ypač jei suvalgėte ko nors rūgštaus. Rūgštingam maistui ir gėrimams taip pat priskiriami vaisiai, tokie kaip apelsinai ir citrinos, rūgštūs saldainiai ir gazuotas vanduo arba limonadas (tiek įprastas, tiek be cukraus). Kodėl laukti? Maiste esanti rūgštis gali suminkštinti danties emalį ar apsauginę dangą, o valantis dantis iš karto po valgio, pažeidžiamas danties emalio sluoksnis.

Valote ausis vatos pagaliukais

Įdomu, kodėl mes taip mėgstame ausis valyti vatos pagaliukais, nors ant pakuotės aiškiai parašyta, kad jie neskirti nei ausims, nei nosiai valyti? Tačiau, nors mes tai darome, to nereikėtų daryti, nes taip galime dar giliau įstumti ausies sierą į ausies kanalą. O gali būti ir dar blogiau – jei pagaliuką įkišame per giliai, galime pradurti ausies būgnelį ir taip net prarasti klausą. Jūsų ausys gerai išsivalo pačios. Žinoma, yra žmonių, kuriems ausų siera išsiskiria intensyviau, tačiau tai palikite gydytojo žiniai! Jei jaučiate, kad kažkas ne taip su ausimis, būtinai kreipkitės į gydytoją!

Žaizdoms naudojate vandenilio peroksidą, alkoholį, spiritą arba dezinfekavimo skystį

Negalima žaizdos tepti stipriu antiseptiku. Užpylę ant žaizdos dezinfekavimo skysčio, spirito arba vandenilio peroksido, „kad gerai suputotų ir ją išvalytų“, mes, be jau esančios traumos, nudeginame audinius cheminiu būdu. Taip dar labiau pažeidžiami mūsų audiniai ir sukuriama terpė mikrobams daugintis. Geriausias būdas išvalyti smulkius įpjovimus ar įbrėžimus yra paprastas – muilu ir tekančiu vandeniu. Jei negalite patys sustabdyti kraujavimo – kreipkitės į gydytoją, nes gali prireikti siūlių!

Nenaudojate apsauginių priemonių nuo saulės

Saulė skatina vitamino D gamybą organizme, o mes žinome, kad vitaminas D užtikrina normalų griaučių vystymąsi, reguliuoja kalcio ir fosforo apytaką, yra būtinas imuninei sistemai stiprinti – todėl saulė labai gerai. Tačiau saulė taip pat reiškia ultravioletinę (UV) spinduliuotę. UV spinduliuotė yra pagrindinė odos vėžio priežastis 8 Mancebo, S. E., & Wang, S. Q. (2014). Skin cancer: role of ultraviolet radiation in carcinogenesis. Reviews on Environmental Health, 29(3). doi:10.1515/reveh-2014-0041 o saulė išskiria UV spindulius visus metus. Žinoma, tokie veiksniai kaip amžius, sveikata ir odos tipas taip pat lemia UV spindulių poveikį. Žalingam UV spindulių poveikiui yra jautresni žmonės, sulaukę 50 metų, ir maži vaikai (iki 5 metų), taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis. Žmonėms, kurių oda yra šviesi, saulės pažeidimai gali atsirasti vos per 10–15 minučių, tačiau, nepaisant Jūsų odos spalvos, patartina kremo nuo saulės naudoti visada, kai išeinate į lauką, net jei debesuota. Būkite ypač atsargūs šalia sniego ar vandens, pavyzdžiui, slidinėdami ant kalno ar paplūdimyje, nes sniegas ir vanduo puikiai atspindi saulės spindulius. Būdami saulėje kuo labiau pridenkite kūną. Vilkėkite tinkamus drabužius. Kai tik įmanoma, vilkitės lengvus, natūralios medžiagos drabužius ilgomis rankovėmis, kurie gali apsaugoti nuo UV spindulių. Naudokite apsaugos nuo saulės priemones, kurių SPF 30 arba didesnis. Patepkite visas atviras vietas, taip pat lūpas ir ausis.

Vengiate skiepų

Skiepai nuo gripo ir kiti skiepai apsaugo nuo daugelio ligų. Nors Jūsų sveikata yra labai svarbi, skiepai sumažina tikimybę, kad ligas išplatinsite kitiems. Tai svarbu, nes tam tikros žmonių grupės, pvz., kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų ar nusilpusią imuninę sistemą, dažniau serga, o jūs galite tapti ligų priežastimi, jei nesate pasiskiepiję ir esate ligos nešiotojai. Reikalingi skiepai keičiasi su amžiumi, o kai kuriuos skiepus reikia pakartoti po tam tikro laiko, kad būtų išsaugotas jų veiksmingumas, pavyzdžiui, skiepus nuo difterijos ar erkinio encefalito. Būtinai pasiteiraukite savo gydytojo, kokie skiepai tinka Jums ir Jūsų šeimai, taip pat jei planuojate keliauti į egzotiškas šalis.

Prieš miegą naršote telefone

Per pastaruosius 10 metų sparčiai išaugo skaitmeninių įrenginių naudojimas. Sakykite ką norite, bet ekranai yra mūsų kasdienybė, ypač dabar, kai daug laiko praleidžiame namuose. Kompiuteriu naudojamės dirbdami, televizoriumi ar planšetiniu kompiuteriu – ilsėdamiesi, o išmanusis telefonas yra su mumis visą laiką, net ir lovoje, kai žiūrime naujausias žinias ar socialinių tinklų įrašus. Visi išmanieji įrenginiai turi vieną bendrą bruožą – jie skleidžia mėlyną šviesą. Per daug šios „dienos“ šviesos gali sutrikdyti mūsų kūno bioritmus. Įrodyta, kad mėlyna šviesa veikia nakties miegą. Bioritmus reguliuoja hormonas melatoninas, o akyse yra pigmento melanopsino, kuris jautrus mėlynai šviesai. Jei apgaudinėjame akių pigmentą ir suaktyviname melanopsino ląsteles, tai jos savo ruožtu sumažina melatonino poveikį žmogaus organizmui. Ilgainiui tai gali sukelti nuovargį, miegą ir net nervų sistemos sutrikimus. Jei vis tiek negalite atprasti naudotis išmaniaisiais įrenginiais prieš miegą, pabandykite išmanųjį telefoną palikti kitame kambaryje. Jei naudojate savo išmanųjį telefoną kaip žadintuvą ir nerimaujate, kad jo neišgirsite iš kito kambario, visada galite nusipirkti senamadišką žadintuvą, kuris Jus pažadins.

Neskaitote vaistų instrukcijų

Kai dėl kokių nors priežasčių esame priversti gerti vaistus, retai susimąstome, kad maistas, maisto papildai, gėrimai ar kiti vaistai gali sąveikauti ir sukelti visiškai netikėtų, net pavojingų simptomų. Kai kurios iš šių sąveikų gali sumažinti vaisto veiksmingumą arba, priešingai, sustiprinti tam tikros medžiagos poveikį ir sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Daug vaistų sukelia jautrumo šviesai (jautrumo UV spinduliuotei) reakcijas. Jie pasireiškia odos paraudimu, saulės nudegimu, dilgėline ir kt. odos reakcijomis. Beje, tai taikoma ir soliariumui. Todėl visada perskaitykite vaistų instrukcijas, pateiktas kartu su (ne)receptiniais vaistais. Taip pat vaistinėje galite vaistininko pasiteirauti, į ką reikėtų atsižvelgti, vartojant konkrečius vaistus.

Ignoruojate savo psichinę sveikatą

Visi žmonės kartais jaučia stresą, pavyzdžiui, prieš egzaminus ar svarbius darbo pokalbius. Visi kartais jaučiasi išsekę ir nieko nenori. Kiekvienas žmogus kartais jaučia pyktį ar baimę. Tai normalu, tačiau jei kuri nors iš šių būklių tampa nuolatine, į ją reikia atkreipti dėmesį, kitaip ilgas situacijos ignoravimas gali sukelti daugybę sveikatos problemų. Tai gali susilpninti Jūsų imuninę sistemą ir padidinti galimybę susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip širdies liga, cukrinis diabetas, depresija ar nerimas. Yra daug sveikų būdų atsipalaiduoti, įskaitant mankštą, meditaciją, bendravimą su draugais ar šeimos nariais. Gydytojas arba psichinės sveikatos specialistas tikrai gali duoti gerų patarimų!

Nesate visiškai sąžiningi lankydamiesi pas gydytoją

Tikrai nesiskiriate nuo kitų ir lankydamiesi pas gydytoją kai ką nutylite. Tam tikrai yra sava priežastis – galbūt drovitės ką nors garsiai pasakyti, apie ką nors nutylite, nes Jums atrodo, kad teisybė neatitinka teisingo gyvensenos būdo. Norisi gydytojo akyse atrodyti šiek tiek geriau arba kaip tik priešingai – trokšti gydytojo dėmesio ir ką nors perdedi ar sustiprini. Bet kuriuo atveju Jūs gausite geresnę priežiūrą, jei suteiksite gydytojui daugiau teisingos informacijos. Jei rūkote, nesportuojate ar nenorite keisti savo mitybos, būkite sąžiningi. Jūsų gydytojas neturėtų Jūsų teisti už tai. Vietoj to, jis turėtų dirbti su Jumis, kad rastų būdų, kaip išsaugoti Jūsų sveikatą.