Pastaruoju metu žiniasklaidoje plačiai pasklido informacija apie karo įvykius Ukrainoje, kuri nerimą keliančiomis antraštėmis, faktais ir vaizdais vaizduoja keblią situaciją apie žuvusiųjų skaičių, žmones, netekusius namų, badaujančius ir sergančius, likusius be pastogės ir pan. Tokio tipo informacija daro didelę įtaką emocinei sveikatai, sukelia nerimą ir stresą.
Mūsų protas nevalingai „įtraukiamas“ į šiuos įvykius, kur ima įsivaizduoti, kad visi šie dalykai gali nutikti ir mūsų šalyje, su artimaisiais ir su mumis pačiais. Tai normali reakcija ir gali būti vadinama „kariniu nerimu“. Tai gali:

• Sukelti naujų emocijų. Stebint visuotinę krizę, gali kilti naujų neapibrėžtumo ar streso jausmų, kurių niekada anksčiau nejautėte. Šios naujienos gali priversti Jus nerimauti, kaip tai gali paveikti ekonomiką, darbo vietas, nacionalinį saugumą ar Jūsų artimuosius. Jei naujienos per daug trikdo Jūsų psichinę sveikatą, pasitarkite su gydytoju.
• Padidinti poreikį labiau kontroliuoti įvykius. Nuolat įjungtas televizorius, kad matytumėte visas naujienas, arba nuolatinis naršymas socialiniuose tinkluose, kad gautumėte daugiau informacijos, – taip gali atsirasti klaidingas kontrolės jausmas. Nors kai kuriais atvejais tai pageidautina, nes tai gali padėti imtis atsargumo priemonių, per daug informacijos gali trukdyti ar net visiškai sutrikdyti Jūsų kasdienybę. Psichologai teigia, kad ilgainiui tai gali atsiliepti ir padidinti nerimą.

Vietoj to ekspertai rekomenduoja sutelkti dėmesį į dalykus, kuriuos tikrai galite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo bendrą savijautą, todėl rekomenduojame:

• užsiimti fizine veikla gryname ore, tai leis
• pakankamai miegoti, taip pat
• bendrauti ir leisti laiką su savo artimaisiais.

Venkite tam tikrų temų, žodžių ar frazių, kurios gali sukelti nerimą ar stresą. Sumažinkite arba nustokite skelbti tam tikras naujienas socialiniuose tinkluose, televizijoje ar interneto kanaluose, jei naujienos Jus per daug veikia.
Apribokite laiką naujienoms skaityti ar vaizdo įrašams apie karo įvykius, aukas, ypač vaikus, žiūrėti. Naudodami išmaniuosius telefonus dažnai gaunate kasdienius atnaujinimus, pranešimus ar įspėjimus apie naujausius įvykius, taip lengvai patenkate į informacijos spąstus ir gaunate per daug informacijos. Išjunkite arba ištrinkite tam tikras naujienų svetaines ar programas, ypač jei jos tiesiogine prasme Jus užvaldo.
Išmintingai naudokitės socialiniais tinklais. Nuolat atnaujinamos naujienos socialiniuose tinkluose ar naršymas po juos, ieškant papildomos informacijos apie karo įvykius, gali sąlygoti informacijos perteklių. Jūs taip pat galite gauti netikrų naujienų ar klaidingos informacijos. Vietoj to geriau filtruokite gaunamą informaciją. Pasirinkite, kurias paskyras stebite, ir rinkitės patikimus naujienų šaltinius. Jei reikia, ištrinkite atskiras programas.
Priimkite neaiškumą. Norėdami susidoroti su nerimu ar stresu, kurį gali sukelti karas, sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti. Visiškai normalu jaustis nesaugiai. Norėdami su tuo kovoti, rūpinkitės savo sveikata, sumažinkite neigiamų naujienų poveikį ir mokykitės priimti savo emocijas.
Pasirūpinkite savimi. Reguliariai mankštinkitės, sveikai maitinkitės ir pakankamai miegokite. Kad išvengtumėte streso ar nerimo, pabandykite užsiimti veikla, kuri leidžia Jums jaustis gerai. Jei jaučiatės vieniši, susisiekite su draugais ar šeimos nariais.
Tačiau jei nuolatinės žinios apie karą kenkia Jūsų gyvenimo kokybei arba Jums sunku tęsti savo pareigas, kreipkitės pagalbos į gydytoją.