Apie stresą kalbama dažnai ir daug. Stresas minimas ne tik dėl vaikų, paauglių ar suaugusiųjų elgesio, bet ir dėl neįprasto gyvūnų elgesio. Kas iš tiesų yra stresas? Paprastai tariant, stresas yra mūsų organizmo atsakas į aplinkos dirginimą, kurį sukelia tam tikra situacija ar įvykis. Ši reakcija gali būti fizinė, psichinė arba emocinė, atitinkamai ir stresas gali pasireikšti kaip:

• fiziologinis stresas – jį sukelia fiziologiniai dirgikliai, tokie kaip didelis fizinis krūvis, aukšta arba žema temperatūra, atmosferos slėgio pokyčiai, kvėpavimo sunkumai, skausmas, įskaitant trauminį skausmą;
• psichologinis stresas – atsiranda tada, kai asmuo suvokia, kad socialinės aplinkos reikalavimai viršija jo turimus išteklius, o streso reakcijas gali sukelti ne tik realūs įvykiai, bet ir tikėtini įvykiai, t. y. įvykiai, kurie dar neįvyko, bet kurių asmuo bijo, kad jie gali įvykti. Psichologinis stresas dažnai išsivysto pasirinkimo situacijoje, kai žmogus susiduria su sunkiu pasirinkimu arba neišsprendžiamu vidinių įsitikinimų prieštaravimu.

Psichologinį stresą galima suskirstyti į informacinį ir emocinį stresą.

Informacinis stresas kyla dėl gaunamos informacijos perkrovos, kai žmonės neturi pakankamai laiko priimti teisingą sprendimą per skirtą laiką, kai tenka didelė atsakomybė už sprendimo pasekmes.

Emocinį stresą sukelia pavojingos situacijos, įžeidimai, grasinimai. Įvairios emocinio streso formos sukelia psichikos procesų pokyčius, emocinius nukrypimus, judesių ar kalbos sutrikimus.

Atsižvelgiant į tai, kad stresinės situacijos gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, stresą tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiriame visi. Pavyzdžiui, Latvijoje daugiau nei pusė arba 59 % apklaustų 18–39 metų žmonių teigia, kad darbe patiria didesnę įtampą ir stresą 1 Įmonės „Evolution Latvia“ jaunimo ir darbo rinkos indekso „Jaunimas. Darbas. Aplinka“ tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su „Norstat“ . Europoje vidutiniškai 75 % žmonių patiria įvairių stresinių situacijų ir tai neigiamai veikia jų kasdienį elgesį – 46 % žmonių teigia, kad dėl streso pradėjo per daug ar nesveikai valgyti, 29 % – pradėjo gerti arba daugiau gerti, o 16 % – pradėjo rūkyti arba daugiau rūkyti.

Eustresas ir distresas

Nors stresas dažniausiai siejamas su neigiamomis emocijomis ir jo sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, jis gali turėti ir teigiamų veiksnių. Manau, kad patys taip pat pastebėjome, kad būtent stresinėse situacijose daugelis žmonių randa staigius ir netradicinius problemos sprendimus; būtent tada, kai patiriame stresą, galime „atverti“ savo vidinius rezervus ir atlikti daugybę darbų, kurie mus nustebina. Taip sakant, kuo daugiau darbų, tuo daugiau galime padaryti. Teigiamas stresas arba stresas, kuris mobilizuoja organizmą, leidžia jam ypač greitai reaguoti arba padidina organizmo apsaugą ir atsparumą, vadinamas eustresu.

Savo ruožtu, neigiamas streso požymiai arba distresas prasideda tada, kai mes nesugebame reaguoti į nuolatinius mūsų organizmo signalus ir tada stresas mus sutrikdo, sukelia nerimą, depresiją ir baimę. Distresas veikia visą mūsų kūną ir visas jo sistemas.

Kaip mūsų organizmas reaguoja į stresą

1. Smegenys ir nervų sistema: energijos praradimas, lėtinis išsekimas, galvos skausmai, svaigulys, nevilties jausmas, depresija, nervingumas, dirglumas ir pyktis, sunkumas susikaupti ir atminties sutrikimai, nemiga arba miego sutrikimai ir kt.
2. Širdies ir kraujagyslių sistema: tachikardija, širdies plakimas, hipertenzija, infarkto rizika.
3. Virškinimo sistema: pilvo raižymas, pykinimas, svorio padidėjimas, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, opos, vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas ir kt.
4. Endokrininė sistema: svyruojantis cukraus kiekis kraujyje, padidėjęs atsparumas insulinui, padidėjusi 2 tipo diabeto rizika.
5. Reprodukcinė sistema: moterims – priešlaikinis gimdymas, lytinio potraukio sumažėjimas, nereguliarios arba skausmingos menstruacijos; vyrams – impotencija, sumažėjusi spermos gamyba, lytinio potraukio sumažėjimas.
6. Oda: psoriazė, egzema ir kt.
7. Skeleto ir raumenų sistema: dantų griežimas, žandikaulio raumenų hipertonija, raumenų skausmas.
8. Imuninė sistema: susilpnėjusi apsauga nuo virusų ir bakterijų, lėtesnis sveikimas, lėtinių ligų vystymasis.

Kaip matote, stresas gali turėti didelį poveikį Jūsų organizmui, tačiau jis nebūtinai turi Jus paveikti neigiamai! Kasdieniam stresui sumažinti reikėtų pagalvoti apie keletą dalykų. Stenkitės suprasti, kas sukelia stresą namuose ar darbe, ir ieškokite būdų, kaip išvengti tokių situacijų.

Stenkitės neprisiimti per daug pareigų ir pirmenybę teikite savo tikslams. Būkite tolerantiški savo klaidoms ir nesėkmėms, nes savikritiškumas gali padidinti stresą. Nepamirškite, kad labai svarbu atsipalaiduoti – sukurkite artimą draugų ir kolegų tinklą, į kurį galėtumėte kreiptis, kai stresas ims didėti. Pomėgiai ir įdomi laisvalaikio veikla taip pat gali sumažinti stresą.

Normaliai nervų sistemos veiklai, ypač esant įtampai ir stresui, užtikrinti sukūrėme 100 % natūralų Latvijoje pagamintą maisto papildą NERVOKLER. Gaminys, kuriame yra magnio, L-teanino, pasiflorų (Passiflora incarnata L.) ir vitamino B6, gerina fizinę ir psichinę savijautą streso sąlygomis, padeda išvengti neurozės, neurastenijos, nerimo, lėtinio nuovargio ir nervų sistemos sutrikimų.

Daugiau apie gaminį skaitykite čia: NERVOKLER