Kiekvienas iš mūsų gyvenime patiriame liūdesį ar labai neramų, įtemptą laiką, sukeliantį depresiją, toks laikotarpis dar vadinamas situacine depresija, nes tai tarsi grįžtamasis ryšys su įvykiu. Šis depresijos tipas yra dažnas, ir Jūs galbūt kada nors savo gyvenime ją patyrėte, nes statistika rodo, kad viena iš trijų moterų ir kas šeštas vyras savo gyvenime patiria lengvą depresiją.
Situacinė depresija skiriasi nuo klinikinės depresijos, todėl svarbu suprasti jų skirtumus. Situacinė depresija gali atrodyti panaši į klinikinę ar didelę depresiją, tačiau ji skiriasi. Situacinę depresiją sukelia stresas ar trauminis įvykis, o klinikinė depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti su specifiniu stresoriumi arba be jo. Depresijos simptomai gali pasireikšti per kelis mėnesius, kai bandote valdyti gyvenimo pokyčius arba su jais susidoroti. Dažniausias simptomas yra prislėgta nuotaika, kuri būna ilgą laiką. Įprastai situacinė depresija trunka neilgai. Pašalinus streso priežastis, net ir nesulaukus pagalbos, jis gali gana greitai išnykti. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad jis užsitęsia, tampa rimtesniu sutrikimu, kurio gydymas reikalauja ilgesnio laiko.

Dažniausios depresijos priežastys yra šios:

• santykių nutraukimas;
• akademiniai sunkumai arba nesėkmės baimė;
• vienišumo jausmas, kai nėra artimų ir rūpestingų santykių;
• gyvenamosios vietos pakeitimas;
• daug gyvenimo pokyčių per labai trumpą laiką;
• perkrova daugybe pareigų;
• sunkus praradimas;
• nelaimingas atsitikimas, trauma;
• darbo praradimas;
• pandemijos, tokios kaip COVID-19.
• pandēmijas, piemēram, Covid-19.

Situacinės depresijos atveju situacijai išsisprendus, pavyzdžiui, atnaujinus santykius, susiradus naują darbą ar sėkmingai pasveikus nuo sunkios ligos, depresijos simptomai išnyksta. Galite pastebėti, kad Jūsų nuotaika pagerėja ir viskas pradeda gerėti. Tačiau kokie yra situacinės depresijos simptomai:

• Pyktis
• Pasikeitęs apetitas
• Nuolatinė baimė ar nerimas
• Sunkumai atliekant užduotis
• Sunku susikaupti
• Sunku užmigti
• Dažnas verkimas
• Sielvartas
• Neviltis
• Dingęs susidomėjimas įprasta veikla
• Pritrenkiantys jausmai nuo streso ar nerimo
• Liūdesys

Jei situacinė depresija tęsiasi ilgą laiką ir jos negydote, ji gali virsti klinikine depresija. Klinikinė depresija gali ilgam sutrikdyti Jūsų gyvenimą. Jei sergate klinikine depresija, Jums gali kilti savižudybės rizika, todėl jei situacinė depresija trunka ilgiau nei kelias savaites ir, atrodo, negerėja, kreipkitės į gydytoją arba profesionalų terapeutą – psichoterapeutą, psichologą.

Ženklai, kada būtinai turėtumėte kreiptis į specialistą:

• Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su kasdienėmis pareigomis.
• Jei Jus mažai džiugina tai, kas džiugino anksčiau.
• Nuolatinės neigiamos mintys apie save, aplinkinį pasaulį ir ateitį.
• Nuolat nerimauti dėl streso priežasčių ir tikėti, kad nieko nebus geriau.
• Nesuprantate, kaip elgtis stresinėse situacijose.

Taip pat svarbu įsidėmėti, kad didesnė rizika susirgti depresija kyla žmonėms, kurių artimi giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų, kurie patys savo gyvenime, ypač vaikystėje, patyrė rimtų psichologinių traumų, turi tam tikrų asmenybės bruožų, savikritika, perfekcionizmas, nerimas, žema savigarba. Ilgalaikis stresas ir nedarbas, mažos pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais taip pat yra susiję su didesne rizika susirgti depresija. Moterims dvigubai dažniau diagnozuojama depresija, galbūt todėl, kad moterys dažniau kreipiasi pagalbos.