Kodėl apskritai reikalinga gera kraujo apytaka? Kraujas nuolat teka po kūną, palaikydamas gyvybę. Širdis pumpuoja kraują kraujagyslių tinklu ir ląsteles aprūpina maistinėmis medžiagomis bei deguonimi. Kraujas taip pat perneša atliekas, padeda palaikyti kūno temperatūrą ir kovoti su mikrobais. Tačiau bloga kraujotaka sulėtėja arba blokuoja kraujo tekėjimą. Tai reiškia, kad organizmo ląstelės negali gauti viso reikalingo deguonies ir maistinių medžiagų.

Kokie yra prastos kraujotakos požymiai?

ei jūsų galūnės negauna pakankamai kraujo, Jūsų rankos arba kojos gali jaustis sustingusios, šaltos arba nejautrios. Jei Jūsų oda šviesi, Jūsų kojos gali pamėlti. Sausa oda (ypač pėdų ir kojų), trapūs nagai ir plaukų slinkimas taip pat gali būti prastos kraujotakos požymiai. Kai kuriems vyrams gali pasireikšti erekcijos sutrikimai. O jei sergate cukriniu diabetu, Jūsų įbrėžimai, opos ar žaizdos gyja lėčiau.

Kaip padėti kraujotakai?

Nerūkykite

Nikotinas yra cigarečių, elektroninių cigarečių ir nerūkomojo tabako veiklioji medžiaga. Jis pažeidžia arterijų sieneles ir taip sutirština kraują, jis negali pratekėti. Neberūkykite! Tai tikrai nėra lengva, bet gydytojas gali padėti! Nedelskite – kreipkitės pagalbos!

Kontroliuokite savo kraujospūdį

Per aukštas kraujospūdis gali sukelti aterosklerozę – būklę, kuriai būdingas į riebalus panašių medžiagų, daugiausia cholesterolio, nusėdimas ant kraujagyslių sienelių. Laikui bėgant aterosklerozė sukelia kraujagyslių deformaciją ir susiaurėjimą, galiausiai jas užkemša. Tada susergama labai pavojingomis ligomis (tromboze, miokardo infarktu, insultu). Stenkitės, kad kraujospūdis būtų 120/80 mm Hg (120 yra viršutinė riba, o 80 – apatinė riba), tačiau būtinai pasiteiraukite savo gydytojo apie geriausią kraujospūdį pagal savo amžių ir sveikatą. Tikrinkite kraujospūdį bent kartą per mėnesį. Naminį kraujospūdžio matuoklį galite įsigyti vaistinėje arba pasinaudoti kraujospūdžio matavimo paslauga.

Gerkite vandenį

Apie pusę kraujo kiekio sudaro vanduo. Todėl Jūsų organizme turi būti pakankamai vandens, kad kraujas gerai tekėtų. Stenkitės išgerti bent 1,5 l (apie 8 stiklines) vandens per dieną. Būtinai gerkite daugiau, jei sportuojate arba lauke karšta.

Atsikelkite nuo rašomojo stalo

Sėdėjimas valandomis kenkia Jūsų kraujotakai ir nugarai. Dėl to susilpnėja kojų raumenys ir sulėtėja kojų kraujotaka, todėl gali susidaryti kraujo krešulių. Jei dirbate biure, būtinai kas 30 minučių atsistokite ir pajudėkite. Pakeisti pozą iš sėdimos į stovimą net 1 minutę bus naudinga. Lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu, užuot skambinę, eikite pas kolegą pasiteirauti. Jei dirbant biure nereikia ilgai sėdėti, apsvarstykite galimybę naudoti stovimą stalą. Gali prireikti šiek tiek priprasti, bet atsistojus kojų venų vožtuvai siunčia kraują į širdį.

Joga

Joga padeda sustiprinti raumenis, raiščius ir netgi padeda greitai atgauti fizinę formą po ilgos ligos, todėl raiščių ir raumenų lankstumo pratimai gali pagerinti kraujotaką. Kūno judesiai aprūpina Jūsų ląsteles deguonimi. Tačiau joga ne tik gerina kraujotaką, bet ir apsaugo nuo kasdienių traumų, kurių gali atsirasti dėl nejudraus, suvaržyto ir sustingusio kūno.

Judėkite

Aerobika reiškia „su deguonimi“. Taigi bėgiodami, važinėdami dviračiu, vaikščiodami, plaukiodami ir darydami panašius pratimus, gaunate daugiau deguonies ir perduodate jį raumenims. Tai priverčia Jūsų kraują pumpuoti, stiprina širdį ir mažina kraujospūdį. Užsibrėžkite tikslą mankštintis 30 minučių 5–7 dienas per savaitę. Jei sunku praleisti visas 30 minučių – paskirstykite šį laiką taip, kaip Jums tinka. Jei vaikštote, žinokite, kad vidutinis ar energingas tempas – bent 5 km/val. yra sveikiausias. Tačiau reikia atsižvelgti į amžių, nes su amžiumi vaikščiojimo greitis mažėja. Vaikščiojimas yra puikus būdas išvengti fizinių funkcijų mažėjimo ir pagerinti kraujotaką, kuri dažnai pablogėja senstant. Vaikščiojimas nemokamas, tai lengva daryti, pasivaikščioti galima beveik visur ir tai puikus būdas pasportuoti bet kokio amžiaus žmonėms.

Valgykite daugiau vaisių ir daržovių – mažiau mėsos

Pripažinkime – subalansuota mityba neturi neigiamų aspektų. Valgykite daug vaisių ir daržovių. Venkite sočiųjų riebalų, kurių yra raudonojoje mėsoje, vištienoje, sūriuose ir kituose gyvulinės kilmės produktuose. Vartokite kuo mažiau druskos. Tai padės išlaikyti sveiką svorį ir kontroliuoti cholesterolio kiekį bei kraujospūdį, todėl Jūsų arterijos bus švarios.

„Šukuokite“ ne tik plaukus, bet ir kūną

Nukreipkite kraują teisinga kryptimi. Paimkite kūno šepetį su tvirtais, plokščiais šeriais ir braukite per sausą odą. Pradėkite nuo kojų ir judėkite aukštyn ilgais judesiais ant kojų ir rankų. Sukamaisiais judesiais masažuokite pilvą ir apatinę nugaros dalį. Masažuodami sausą odą Jūs taip pat pašalinsite sausas mirusias ląsteles. Darykite tai kasdien prieš eidami į dušą.

Gulėkite vonioje

Tai nėra ilgalaikis sprendimas, tačiau vonia puikiai suaktyvina kraujotaką. Šiltas vanduo priverčia Jūsų arterijas ir venas atsiverti šiek tiek plačiau, todėl kraujo gali tekėti daugiau ir greičiau. Tačiau būkite atsargūs, nes, gulint per karštoje vonioje, kraujagyslės gali per daug išsiplėsti ir Jums gali tapti bloga. Karšta arbata daro tą patį – suaktyvina kraujotaką.

Gyvenkite lengvai!