Jūsų raumenys įsitempia, širdis plaka beprotiškai, o kvėpavimas pagreitėja – visi žinome – taip pasireiškia stresas arba „kovok arba bėk“ principas – hormonai parengia Jūsų kūną arba sotis akis į akį su grėsme arba nuo jos bėgti. Jei tai nutinka per dažnai, tarkime, kiekvieną dieną ar didžiąją savaitės dalį, tai vadinama lėtiniu stresu. Lėtinis stresas gali turėti įtakos ne tik atskiroms organizmo sistemoms ar organams, bet ir bendrai sveikatos būklei. Bet kaip tai nutinka?

1) Hormonai (biologiškai aktyvios medžiagos, kurias kraujyje, limfoje ar smegenyse išskiria endokrininės liaukos ir įvairių audinių ląstelės) dalyvauja viso organizmo reguliavimo procesuose, tarpusavyje susieja atskirus organus, suderina jų funkcijas ir pritaiko jas organizmo gyvenimo etapui ar aktyvumo lygiui. Jūsų antinksčiai gamina vadinamuosius streso hormonus (adrenaliną, noradrenaliną, kortizolį) ir padeda Jūsų kūnui pasiruošti kovai arba bėgti nuo pavojaus. Jei šių hormonų keikis ilgai yra padidėjęs, gali susilpnėti kaulai ir imuninė sistema, pablogėti miegas, sumažėti kaulų masė.

2) Pilvo skausmas. Jei esate įsitempę, Jus gali pykinti, pradėti skaudėti pilvą. Tai natūralu, nes streso metu Jūsų kūnas gali sulėtinti arba sustabdyti virškinimą, kad padėtų Jūsų organizmui susitelkti ties stresine situacija ir su ja kovoti.

3) Užsitęsęs stresas ir per dažni virškinimo sistemos sutrikimai gali sukelti viduriavimą arba vidurių užkietėjimą, taip pat Jūsų kūnas gali pradėti sunkiai įsisavinti maistines medžiagas. Manoma, kad yra ryšys tarp streso ir dirgliosios žarnos sindromo, kuris gali sukelti pilvo skausmą ir mėšlungį, taip pat vidurių užkietėjimą ir viduriavimą.

4) Žmonės, kurie patiria didelį ir ilgalaikį stresą, gali valgyti daugiau arba valgyti daugiau nesveiko maisto. Jie taip pat gali gerti daugiau alkoholio, dažniau rūko. Visa tai gali sukelti rėmenį ir rūgšties refliuksą (kai skrandžio rūgštis pakyla į stemplę). Negydant gali atsirasti skrandžio opų ir audinių randų.

5) Galvos skausmas. Kai esate įsitempęs, įsitempia ir galvos, kaklo ir pečių raumenys. Tai gali sukelti įtampos galvos skausmą ir migreną. Įvairūs atsipalaidavimo būdai gali padėti sumažinti stresą, taip pat ir tokius galvos skausmus.

6) Nereguliarios mėnesinės. Stresas gali paveikti moters menstruacinį ciklą. Jis gali tapti nereguliarus. Taip pat gali paūmėti priešmenstruacinis sindromas (PMS) – nuotaikų svyravimas, mėšlungis – kurį kai kurios moterys patiria prieš menstruacijas.

7) Stresas taip pat gali mažinti ir vyrų, ir moterų polinkį į seksą, o lėtinis stresas vyrams gali sukelti rimtų problemų miegamajame. Tai gali sukelti erekcijos disfunkciją ir paveikti spermos kiekį bei kokybę.

8) Kai patiriate stresą, sunkiau ir greičiau kvėpuojate, tai gali būti problema, jei sergate astma arba plaučių liga, pvz., emfizema, dėl kurios jau ir taip deguonis sunkiau patenka į plaučius.

9) Jei streso hormonų lygis ilgai yra aukštas, tai gali kenkti širdžiai, nes gali pakilti kraujospūdis ir sukelti širdies priepuolį ar insultą. Jie taip pat gali paveikti kraujagyslių, kurios tiekia kraują širdies raumenims, būklę, dėl to gali ištikti širdies priepuolis.

10) Nerimas ir depresija. Streso hormonai kortizolis ir adrenalinas sukelia drebulį, skrandžio sutrikimus, panikos priepuolius, o kartais net paranoją. Perteklinė šių hormonų gamyba trukdo formuotis laimės ir geros savijautos hormonui serotoninui, todėl esant ilgalaikiam stresui atsiranda bloga nuotaika, beviltiškumo jausmas.

Normaliai nervų sistemos veiklai, ypač esant įtampai ir stresui, užtikrinti sukūrėme 100 % natūralų Latvijoje pagamintą maisto papildą NERVOKLER. Gaminys, kuriame yra magnio, L‑teanino, pasiflorų (Passiflora incarnata L.) ir vitamino B6, gerina fizinę ir psichinę savijautą streso sąlygomis, padeda išvengti neurozės, neurastenijos, nerimo, lėtinio nuovargio ir nervų sistemos sutrikimų.

Daugiau apie gaminį skaitykite čia: NERVOKLER