Depresija yra klastinga. Jos simptomai gali būti sudėtingi ir kiekvieno žmogaus skirtingi. Dažniausiai depresiją atpažįstame pagal tokius simptomus kaip prislėgtumas, liūdesys, beviltiškumo jausmas, apatija tam, kas anksčiau patiko. Tačiau ne visada lengva pastebėti ar atpažinti jos pradžią.

Daugelis žmonių bando susidoroti su savo simptomais nesuvokdami, kad jiems blogai. Kartais gali prireikti draugo ar šeimos nario, kuris atkreiptų dėmesį, kad kažkas negerai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus, nes depresija veikia ir fiziškai. Nors skamba neįprastai, fiziniai depresijos simptomai dažnai pastebimi, ir iš tiesų tiek neaiškus skausmas, tiek kasdienis skausmas dažnai yra depresijos simptomai.

Dauguma šia liga sergančių žmonių, kurie kreipiasi pagalbos į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, nurodo tik fizinius simptomus. Būtent dėl šios priežasties gali būti sunku diagnozuoti depresiją. Fizinis skausmas ir depresija turi gilesnį biologinį ryšį nei tik priežastis ir pasekmė. Neurotransmiteriai serotoninas ir noradrenalinas (biologiškai aktyvios medžiagos, kurios jungiasi su kitų ląstelių receptoriais ir perduoda nervinius impulsus iš sinapsės į ląstelę) veikia ir skausmą, ir nuotaiką. Nepakankamas šių medžiagų reguliavimas yra susijęs su depresija ir skausmu, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į nuotaiką, bet ir į fizinius simptomus.

• Miego problemos. Depresija sergantiems žmonėms dažnai būna sunku užmigti arba miegas būna neramus (dažnas prabudimas).
• Krūtinės skausmas. Toks skausmas gali būti širdies, plaučių ar skrandžio sutrikimų požymis, bet kartais tai būna ir depresijos simptomas. Depresija taip pat gali padidinti širdies ligų riziką. Be to, širdies smūgį patyrę žmonės dažniau serga depresija.
• Nuovargis ir išsekimas. Nuovargis ir energijos trūkumas kasdienei veiklai, net jei pakankamai miegojote ir ilsėjotės, gali būti depresijos požymis. Depresija ir nuovargis kartu blogina abi šias būkles.
• Raumenų ir sąnarių skausmas. Nuolatinis skausmas gali padidinti depresijos riziką, o depresija gali sukelti skausmą, nes abiejų būklių cheminiai dirgikliai smegenyse yra bendri. Depresija sergantys žmonės tris kartus dažniau jaučia nuolatinį skausmą.
• Virškinimo trakto sutrikimai. Mūsų smegenys ir virškinimo sistema yra glaudžiai susijusios, todėl daugeliui iš mūsų, kai patiriame stresą ar nerimą, skauda skrandį ar pykina. Depresija taip pat gali sukelti pykinimą, virškinimo sutrikimus, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
• Galvos skausmas. Tyrimai rodo, kad sergantiesiems didžiąja depresija tikimybė susirgti migrena yra tris kartus didesnė, o sergantiesiems migrena tikimybė susirgti depresija yra penkis kartus didesnė.
• Nugaros skausmas. Reguliarus nugaros skausmas gali sukelti depresiją. Depresija sergantiems žmonėms keturis kartus dažniau pasireiškia stiprūs, varginantys kaklo ar nugaros skausmai.

Nors depresijos diagnostikos kriterijuose daugiausia dėmesio skiriama emociniams ir vegetaciniams simptomams, sunki depresija taip pat susijusi su skausmingais fiziniais simptomais, pavyzdžiui, minėtais galvos, nugaros, skrandžio, sąnarių ir raumenų skausmais. Atsižvelgiant į tai, kad depresija ir skausmas turi bendrą neurocheminį kelią, depresiją ir su ja susijusius fizinius simptomus, sukeliančius skausmą, reikia gydyti kartu (1), (2). Tyrimai rodo, kad depresijos gydymo režimas, kai neskiriama dėmesio fiziniams simptomams, o tik pagrindiniams emociniams simptomams, gali lemti nevisišką remisiją ir prastesnę gydymo prognozę.

(1) Trivedi MH. The link between depression and physical symptoms. Prim Care Companion J Clin Psychiatry. 2004;6(Suppl 1):12-6. PMID: 16001092; PMCID: PMC486942.

(2) Denniger JW, Mahal Y ir Merens W. et al. The relationship between somatic symptoms and depression. In: New Research Abstracts of the 155th annual meeting of the American Psychiatric Association. 21May2002 Philadelphia, Pa. Abstract NR251:68–69.