Nė vieno žmogaus kraujospūdis nėra pastovus ar nekinta visą gyvenimą. Kraujospūdžio pokyčiai vyksta nuolat – fizinio krūvio metu, susijaudinus ir net pavalgius. Dažniausiai žinome, kad aukštas kraujospūdis yra blogai, nes padidina įvairių ligų riziką. Dideli kraujospūdžio nukrypimai nuo normalaus aukštyn ar žemyn gali sukelti širdies, nervų sistemos, kraujagyslių patologijas ir sukelti širdies priepuolį ar insultą.
Sveikam žmogui 110/70 arba 120/80 mm Hg spaudimas laikomas tipišku, kur 110 (120) yra viršutinis kraujospūdžio rodmuo, o 70 (80) – apatinis. Kraujospūdis laikomas padidėjusiu, jei rodikliai jau pasiekia 135/85–139/89 mm Hg spaudimą. Jei šis skaičius siekia 140/90, tai jau galime kalbėti apie hipertenziją. Apie aukštą kraujospūdį signalizuoja tokie simptomai kaip spaudimas galvoje, galvos skausmas, galvos svaigimas, miego sutrikimai, nervingumas, širdies plakimas, spaudimas širdies srityje, silpnumas ir dusulys, kuris dažniausiai stebimas fizinio ir emocinio streso metu.
Mūsų gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai gali padidinti aukšto kraujospūdžio riziką – tai faktas, tačiau aukštas kraujospūdis dažniausiai išsivysto laikui bėgant. Tačiau ar gali būti atvejų, kai maitinamės sveikai, esame aktyvūs – sportuojame, būname gryname ore, neturime antsvorio, nesergame lėtinėmis ligomis, tačiau kraujospūdžio rodikliai vis tiek pakilę? Atsakymas yra – taip!

Paveldimumas

Kai šeimos nariai per genus perduoda bruožus iš kartos į kitą, šis procesas vadinamas paveldimumu. Šeimos nariai dalijasi genais, elgesiu, gyvenimo būdu ir aplinka, kuri gali turėti įtakos jų sveikatai ir ligų rizikai. Genai gali turėti įtakos aukštam kraujospūdžiui, širdies ir kitoms susijusioms ligoms. Tačiau taip pat tikėtina, kad žmonės, kurių šeimoje yra buvę aukšto kraujospūdžio atvejų, gali turėti tą pačią aplinką, mitybos įpročius ir kitus galimus rizikos veiksnius.
Aukšto kraujospūdžio rizika gali dar labiau padidėti, jei paveldimumas derinamas su nesveika gyvensena, tokia kaip rūkymas ir nesveika mityba. Norint suprasti, ar turite paveldimą polinkį į aukštą kraujospūdį, šeimos sveikatos istorija padeda išsiaiškinti šiuos pavojus sveikatai ir užkirsti kelią ligoms.

Amžius

Su amžiumi susiję kraujospūdžio pokyčiai dažniausiai yra susiję su kraujagyslių būkle. Senstant jūsų kraujagyslės tampa mažiau lanksčios ir siaurėja. Tokie kraujagyslių pokyčiai vadinami ateroskleroze. Aterosklerozė yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių kraujagyslių ligų, kuriai būdingas į riebalus panašių medžiagų, daugiausia cholesterolio, nusėdimas ant kraujagyslių sienelių. Kadangi Jūsų kraujospūdis didėja su amžiumi, rizika susirgti kraujagyslių ligomis su amžiumi taip pat didėja. 140–155/80–85 mm Hg kraujospūdis gali būti laikomas būdingu vyresnio amžiaus žmonėms.

Lytis

Aukštas kraujospūdis kamuoja abiejų lyčių žmones, tačiau pastebėta dažnumo ir sunkumo skirtumų. Vyrams aukštas kraujospūdis pasireiškia dažniau, tačiau šie skirtumai pastebimi tik iki 60 metų, nes po menopauzės moterų sergamumas aukštu kraujospūdžiu smarkiai padidėja. Be to, yra duomenų apie skirtingų klasių antihipertenzinių vaistų poveikį pagal lytį. Tai galima paaiškinti skirtingu lytinių hormonų lygiu, renino-angiotenzino-aldosterono ir simpatinės nervų sistemos veiklos charakteristikomis, taip pat arterijų elastingumu.

Rasė arba etninė grupė

Kai kurie tyrimai rodo, kad juodaodžiams kraujospūdis padidėja dažniau nei baltiesiems, ispanams, azijiečiams, Ramiojo vandenyno salų gyventojams, Amerikos indėnams ar Aliaskos čiabuviams. Atitinkamai, tiek klinikinėse gairėse, tiek kraujospūdžio prevencijos strategijose pripažįstami rasiniai hipertenzijos rizikos skirtumai.